Kuršių Nerijai atnaujinti per metus reikės po 1,5 mln. Lt
Kuršių Nerijos nacionalinio parko specialistai parengė miškotvarkos projektą, pagal kurį per dešimtmetį šimtametės pušaitės būtų pakeistos naujomis. Kasmet darbams reikalinga po 1,5 mln. Lt.
Pasak Aušros Feser, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovės, kol kas Aplinkos ministerija nėra skyrusi lėšų naujajam projektui įgyvendinti."Spalio 29 d. važiuosime į ministeriją, pateiksime visus skaičius, bet tikrai neprašysime 1,5 mln. Lt, nes net mūsų parko biudžetas yra mažesnis. Tai teorinis skaičius, labiau atspindintis mūsų norus, tačiau iš tiesų ministerija gali skirti mažiau, kalbėjo p. Feser.Jos teigimu, nuo šio rudens Kuršių Nerijos miškininkai pradeda miškotvarkos darbus, kurie pakeis vieną unikaliausių Lietuvos vietų. Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektas tai miško ūkio veiklos planas, skirtas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai nustatyti.Visa Kuršių Nerija nebus atnaujinta, bet daug ką sutvarkysime. Turime kertinių buveinių, kuriose negalima nieko daryti, net nuvirtusio medžio ištempti. Vis dėlto yra daug senųjų pušynų, kurie labai pavojingi kilus gaisrams, - kalbėjo p. Feser.Anot jos, šimtametės pušaitės bus keičiamos paprastosiomis pušimis arba kalnapušėmis.Į projektą integruoti Kuršių Nerijai ypatingai svarbūs gamtotvarkinio pobūdžio ir priešgaisrinio miškų tvarkymo darbai.Panašios apimties darbai nėra daryti ištisus dešimtmečius anksčiau buvo tik sodinama ir vengiama ką nors iškirsti. Tačiau prieš šimtmetį sodintos kalnapušės jau baigė savo biologinio amžiaus ciklą, jos yra pasenusios, peraugusios, nudžiūvusios. Milžiniški gaisrai tai viena pasekmių, nes seni kalnapušių miškai tampa sauso parako statine, sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.Kitas didelis iššūkis tai Nerijos ragų, apaugusių miškais, šviesinimas. Pavyzdžiui, Bulvikio, Pervalkos, Preilos ragai atrodo kaip miškų masyvai, tad norint atkurti smėlynų bendrijas bus kertami medžiai, šalinami krituoliai, išvalomas pomiškis.Pokyčiai neišvengiami ir kopų papėdėse tiek pajūrio, tiek pamario palvėse. Prieš keletą dešimtmečių čia buvo atviros vietovės, kuriose ganėsi gyvuliai. Bėgant laikui jos užžėlė ir kraštovaizdis pakito. Medynais baigia užželti pilkosios kopos čia taip pat numatyti suplanuoti kirtimai, kurie atvers prarastas teritorijas.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti