Dujų iš terminalo kaina priklausys ir nuo Japonijos

Publikuota: 2013-10-13
Nuotrauka: Ryto Staselio
 

Anot Dominyko Tučkaus, UAB „LitGas“ generalinio direktoriaus, „Klaipėdos nafta“ jau buvo pradėjusi dujų pirkimo konkursą, o dabar, kai „LitGas“ kontrolę iš jos perėmė „Lietuvos energija“, su šiuo projektu dirbę specialistai perėjo į „Lietuvos energijos“ struktūrą.

– Prekybos suskystintomis gamtinėmis dujomis (SkGD) verslas itin specifinis, tad iš kur „LitGas“ gaus reikalingos kompetencijos? – Dominykas Tučkus (D. T.): Ši rinka yra specifinė bei siaura, todėl ir prekybos šiuo produktu specialistų nėra daug. Šiuo metu mes samdome konsultantų iš Norvegijos, kurie mums šiuo metu padeda. Be išorės pagalbos neišsiverstume.
Liudas Liutkevičius (L. L.): Konsultantai iš Norvegijos „Sund Energy“, kurie iki šiol patarinėjo „Klaipėdos naftai“, dabar padeda mums. Kalbant apie kompetencijos išteklius, akivaizdu, kad sujungus kelias bendroves, taip pat „LitGas“, po kontroliuojančiosios „Lietuvos energijos“ stogu, galima lengviau sutelkti patirtį ir išteklius. Dabar esame didesnė bendrovė už „Klaipėdos naftą“. Pavyzdžiui, dujų specifikacija, techniniais reikalavimais šiuo metu užsiima žmonės iš „Lietuvos energijos gamybos“, kurie šioje srityje dirba ne vienus metus. Be to, į „LitGas“ perėjo kompetentingi „Klaipėdos naftos“ specialistai. Kita vertus, SkGD rinkos specialistus mums reikia ugdytis patiems, nes Baltijos šalyse tokių nėra, o iš tų nedaugelio prekiautojų pasaulyje mes nė vieno neįpirktume.

– Kaip vyksta konkursas – kiek gauta paraiškų, gal prasidėjo kitas konkurso etapas? –  D. T.: Iš viso gavome 16 tiekėjų paraiškų. Pretendentai įvairūs: vieni turi savo išteklių, kiti yra prekybininkai, kurie komplektuoja dujų pasiūlą vadinamaisiais paketais ir prekiauja SkGD visame pasaulyje.
L. L.: Tai nėra neįprasta. Kai kurios dujų gavybos kompanijos prekybos verslą yra perdavusios kitoms bendrovėms ir tiekimu neužsiima. Vieni šioje rinkoje gyvena iš gavybos, kiti – iš dujų skystinimo, treti – iš prekybos.

– Lanksčiausi iš jų, ko gero, vadinamieji treideriai? – D. T.: Nebūtinai. Prekybininkai taip pat siūlo ir parduoda dujas, turėdami abipusius įsipareigojimus ir ilgalaikius kontraktus. Tokios SkGD rinkos, kurioje būtų pilna dreifuojančių pripiltų tanklaivių, laukiančių paklausos, nėra. Jie plaukia dažniausiai ten, kur siūloma geriausia kaina arba pasirašytos ilgalaikės sutartys. Maksimalias kainas siūlo japonai su korėjiečiais, todėl karavanai keliauja į tą pusę.

– Tačiau dar prieš porą metų SkGD pakrautų tanklaivių, neturinčių kur prisišvartuoti ir iškrauti krovinio, tikrai buvo? – L. L.: Taip buvo iki Fukušimos avarijos Japonijoje. Dabar Japonijoje išjungus branduolines jėgaines SkGD paklausa milžiniška. Jeigu ten situacija pasikeistų – tarkime, būtų paleisti iš naujo, kaip dabar aptariama, dešimtys branduolinių reaktorių, – SkGD rinkose kainos galėtų pasikeisti.

– Kitaip tariant, padėtis SkGD rinkose šiuo metu nepalanki tiek trumpalaikėms, tiek ilgalaikėms sutartims? – L. L.: Padėtis nėra itin palanki, bet nėra ir kritinė. Galimybių šioje rinkoje turime. Pavyzdžiui, galima ieškoti partnerių, su kuriais galėtume kooperuotis ir tapti patrauklesniais klientais pasaulinio dydžio tiekimo kompanijoms.D. T.: Daug kas rinkoje priklauso nuo Japonijos. Sunku patikėti, kad jie nuspręstų atsisakyti branduolinės energetikos ir pereitų vien prie anglių ir dujų. Laukiame jų sprendimo, jo tikimasi 2015–1016 m.

– Tačiau ligi to laiko „LitGas“ jau turės būti pasirašęs sutartį su tiekėju. – D. T.: Norėčiau patikslinti – sutartį turės pasirašyti konkurso būdu atrinktas paskirtasis SkGD tiekėjas, užtikrinsiantis minimalaus dujų kiekio, reikalingo terminalui, tiekimą. Žinoma, tikimės, kad tai būsime mes.
Iššūkis yra ne apskritai gauti dujų, bet galimybė jų gauti už žymiai mažesnę kainą, nei dabar mokame „Gazprom“. Po dvejų metų turėtų būti atidarytos dujų skystinimo gamyklos ir atsiverti eksporto terminalai JAV, kiek vėliau – Vakarų ir Rytų Afrikoje. Be to, nėra nustatyta, kokios trukmės turės būti toji sutartis. Iki tol galima žaisti rinkose, prekiauti keitimosi sandoriais.

– Ar verslo dujomis siekius apribojate valstybės užsakymu per terminalą atvežti minimalius mažiausius kiekius – 540 mln. kub. m, o gal keliate sau ambicingesnės plėtros regione užduotis? – D. T.: Turime planų tiekti SkGD Latvijai ir Estijai. Taip pat, mūsų nuomone, gali būti dar kelios patrauklios verslo rūšys. Tarkime, SkGD tiekimas mažais mastais (angl. Small Scale LNG) – mažesniais laiveliais, baržomis, „river-sea“ tipo laivais plukdant SkGD į Šiaurės šalis, mažus terminalus, kurie paskirsto dujas pramonės įmonėms. Taip pat yra bunkeriavimas (angl. Bunkering) – laivybai skirtų degalų tiekimas. Beje, šiuose versluose taip pat labai svarbi stabilaus tiekimo ir ilgalaikių sutarčių sąlyga.
Todėl pirkdami didelius kiekius SkGD ir turėdami Lietuvoje palyginti didelės talpos terminalą galime tapti regioniniu skirstymo centru, iš kurio būtų tiekiamos dujos mažesniais kiekiais specifinėms reikmėms.
L. L.: 2015 m., mums galutinai įėjus į rinką, mes galėtume pasiūlyti dujų ir galutiniams vartotojams.

– Prie namų ūkių? – L. L.: Kaip ir elektros rinkoje, iki namų ūkių prieisime vėliausiai. Tačiau jei „LitGas“ taps konkurencingu alternatyviu šaltiniu, namų ūkiai netiesiogiai taip pat pajus to naudą dėl dabartiniam tiekėjui sukuriamos galimybės derėtis dėl kainų tiek su „Gazprom“, tiek su „LitGas“.
D. T.: Mums kol kas svarbesni yra industriniai vartotojai, šilumos gamintojai. Energetikos sektorius per metus kol kas suvartoja apie 1 mlrd. kub. m dujų, o paskirtajam tiekėjui numatoma duoti užsakymą patiekti terminalo veiklai užtikrinti būtinus, kaip manoma, 540 mln. kub. m. Dėl likusios dalies, tikiuosi, būsime pasirengę konkuruoti su kitais rinkos dalyviais.

– Ar turėsite garantuotai išskirtinę prieigą prie terminalo? Tai lyg ir kirstųsi su pamatiniais ES III energetikos paketo reikalavimais. – L. L.: Išskirtinės sąlygos paskirtajam tiekėjui bus suteiktos tik terminalo veiklai reikalingam minimaliam kiekiui patiekti.
Visas kitas importo galimybes galės užsitikrinti mes ir kiti tiekėjai, varžydamiesi konkurencinėje aplinkoje.
Nepamirškime ir tokio dalyko: būdamas „Lietuvos energijos“ kontroliuojančiosios įmonės struktūroje, „LitGas“ turės neblogų galimybių pinigų telkimo ir pirkimo operacijoms finansuoti.

– Ar, jūsų nuomone, finansų ištekliai, o ne, tarkime, kontraktai, SkGD rinkos dalyviams bus labai svarbūs? – D. T.: Apyvartinės lėšos šiame versle itin svarbu. Įsivaizduokime, kad vienas tanklaivis plukdo 100 mln. kub. m dujų ir visą šį kiekį reikia nupirkti. Darant prielaidą, kad 1 kub. m kainuoja apie 1 Lt, vienas laivas kainuotų apie 100 mln. Lt. Žinoma, skaičiavimai yra sudėtingesni, tačiau kalbame apie tokios eilės skaičius. Be to, pridėkime mūsų galimybę pasiūlyti lankstesnę kainodarą perkantiems kelis energetinius išteklius, mokėjimo atidėjimus ir panašiai.

– Keletą metų politikai žadėjo, kad dujos per terminalą bus smarkiai pigesnės. „LitGas“ vadovybė pateisins tuos pažadus? – L. L.: Viena akimi žvilgtelėjus į Amerikos rinką po skalūnų dujų revoliucijos, kur jos dabar kainuoja iki 4 USD už milijoną britų terminių vienetų (Btu), galėjo susidaryti įspūdis, kad dujos pasaulio rinkose tik pigs.
Dabar tikrovė rinkoje dėl objektyvių priežasčių – paklausos Japonijoje, Korėjoje – yra kitokia. Pavyzdžiui, britai moka 11 USD, japonai – 16, o lietuviai – 14 USD už mln. Btu. Todėl manau, kad po truputį Lietuvoje reikia keisti požiūrį, esą terminalas taps panacėja smarkiai sumažinti dujų kainoms. Reikia pripažinti objektyvią realybę, kad esame maži rinkos dalyviai ir turime prisitaikyti prie šiandienos rinkos.

– Iš patirties įvertinęs politikų norus nuolat spręsti tai, kas nuo jų nepriklauso, nepavydžiu žmogui, kuris pasirašys dujų tiekimo sutartį. – L. L.: Galiu patikinti, kad sprendimas dėl sutarties bus pasvertas ir priimtas po įvairaus formato konsultacijų kontroliuojančiosios bendrovės viduje, stebėtojų ir pagrindinio akcininko atstovų. Ir pirmiausia ne dėl galimų reakcijų, o dėl to, kad tai bus labai didelės piniginės vertės kontraktas – mažiausiai 2,5–3 mlrd. Lt per penkerius metus.

Maksimaliai skaidriai

– Tačiau, tarkime, pasikeis politinė kadencija, būsimoji pozicija sutarties signatarus ims siundyti prokurorais, revizijomis... Kitaip tariant, ar nebaugina, kad tai, kas vyksta dabar, gresia jūsų kailiui po kelerių metų? Juo labiau kad p. Tučkus prieš paskyrimą į „LitGas“ dirbo Visagino atominės elektrinės projekte. – L. L.: Manau, geriausias sprendimas išvengti įtarinėjimų ir šešėlių – kiek įmanoma skaidriau priimti sprendimus. Todėl prieš priimdami sprendimą, ko gero, sieksime dokumentuoto politinio pritarimo. Nes tai yra ne vien „Lietuvos energijos“ ar „LitGas“ komercinis reikalas, o visos šalies tikslas.
D. T.: Stengsimės preciziškai laikytis procedūrų, kad bent dėl to niekam nekiltų abejonių. Kiekvieną žingsnį fiksuosime, grįsime teisiniais argumentais, kad vėliau, jei atsiras norinčiųjų atversti pirkimo istoriją, neliktų baltų dėmių.

– Tai kiek gi kainuos dujos, perkamos per terminalą? – L. L.: Dar ne tas proceso etapas, kad ryškėtų konkreti kaina. Tačiau siūlyčiau pažaboti per keletą metų įsivyravusį entuziazmą dėl 20–30% pigesnių dujų...

– O 10%? – L. L.: Manau, svarbiausias dalykas čia yra ne tiek kaina. Terminalas nėra šimtaprocentinė garantija, kad mažės dujų kaina. Tačiau jis yra šimtaprocentinė garantija, kad mes turėsime alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. Tai yra Būtingės naftos terminalo analogija – kadaise jis tebuvo galimybė, o dabar – vienintelis būdas atsigabenti didelius kiekius naftos. Kita vertus, mes sieksime pasirašyti sutartį kuo palankesnėmis sąlygomis.Interviu publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Toyota“ visame pasaulyje atšauks 3,4 mln. automobilių 

Dėl galimų saugos pagalvių veiklos sutrikimų bus atšaukiami didžiąja dalimi JAV rinkoje parduoti modeliai.

Automobiliai
2020.01.22
Žalioji alternatyva Europai: graži kalėdinė pasaka, kuriai (ne)lemta išsipildyti?

Planai, kuriami dešimtmečiams į ateitį, balansuoja ties realybės ir fantazijos riba. Ypač, kai planuojami...

Verslo aplinka
2020.01.22
Aplinkosaugininkai Kėdainiuose veikiančią įmonę įtaria teršus bevardį upelį 1

Aplinkosaugininkai įtaria, kad Kėdainiuose veikianti bendrovė „Nordic sugar Kėdainiai“ nevalytomis nuotekomis...

Pramonė
2020.01.22
Į Klaipėdą atplauks tanklaivis su norvegiška nafta Baltarusijai 

Trečiadienį Klaipėdos uoste laukiama pirmojo po trejų metų pertraukos Baltarusijai skirto naftos krovinio iš...

Pramonė
2020.01.22
Paukščių gripas grasina ir mūsų paukštininkams: „Galime netekti visko“ Premium

Paukščių gripas plinta Europoje – ligai pasiekiant vis daugiau valstybių, Lietuvos Vyriausybė stiprina...

Pramonė
2020.01.22
Sustabdyta mėsos perdirbimo įmonės „Eimasa“ veikla

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), dėl paukščių gripo grėsmės sustiprinusi paukštininkystės...

Pramonė
2020.01.21
„Vilniaus vandenys“ stabdo nuotekas iš „Ecso“ dėl įtariamos taršos plastiku

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ antradienį užblokavo nuotekų patekimą iš sostinės įmonės „Ecso“ į miesto nuotekų...

Pramonė
2020.01.21
Skelbiama „Amber Grid“ vadovo atranka

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ paskelbė naujo dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovo...

Vadyba
2020.01.21
G. Pangonis pasitraukė iš asociacijos „Lietuvos mediena“ valdybos pirmininko pareigų 1

Popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“, kurios įmonė „Grigeo Klaipėda“ leido į Kuršių marias...

Pramonė
2020.01.21
„Kauno baldų“ pardavimai, atsisakius užsakomosios gamybos, pašoko 21% 

AB „Kauno baldai“ pardavimai pernai, palyginti su ankstesniais metais, pašoko 21% ir kirto rekordinę įmonės...

Pramonė
2020.01.21
A. Šabūnas apie pasitraukimą iš „Utenos trikotažo“ ir naują veiklą  Premium 5

Iš koncerno SBA valdybos nario ir AB „Utenos trikotažas“ vadovo pareigų pasitraukęs bei šios bendrovės...

Pramonė
2020.01.21
Teisme sprendžia ginčą dėl „Arimex“ prekių ženklo „Studentų maistas“ Premium 2

Riešutais ir džiovintais vaisiais prekiaujanti UAB „Arimex“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl...

Rinkodara
2020.01.21
Tęsiantis ginčui su Rusija, Baltarusija importuos naftos per Lietuvą 1

Baltarusija importuos naftos iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, tęsiantis Minsko...

Pramonė
2020.01.20
VMI: alkoholio akcizų pajamos pernai augo 5%

Alkoholio akcizų pajamos pernai išaugo 5%. Tai didžiąja dalimi lėmė vasario mėnuo, kai prieš stipraus...

Pramonė
2020.01.20
Efektyvų rinkodaros būdą išnaudoja dar ne visi – paprasčiausiai drovisi Premium

Kuo dažniau įmonės vadovas cituojamas spaudoje ar dalyvauja renginiuose, tuo daugiau vartotojų sužino apie...

Gazelė
2020.01.20
Veiklą pradeda „Lords LB“ fondo 45 mln. Eur vertės saulės parkų projektas Lenkijoje

„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ (EIF) užbaigė...

Pramonė
2020.01.20
Žaliuoju kursu per durpių pramonę – spaus atsisakyti gavybos  Premium

Kova su klimato kaita privers atsisakyti durpių pramonės – Europos Komisijos (EK) parengtose priemonėse,...

Pramonė
2020.01.20
„Grigeo Klaipėda“ leista naudotis dalimi areštuoto turto 

Klaipėdos apygardos prokuratūra patenkino AB „Grigeo Klaipėdos“ pateiktą prašymą leisti naudoti dalį...

Pramonė
2020.01.20
Užbaigtas „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ pardavimo sandoris 

Turto bankas užbaigė „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ akcijų pardavimo sandorį. Valstybei 100% priklausiusį...

Pramonė
2020.01.20
„BIOK laboratorija“: šiemet naujos gamyklos statybų startas ir inovatyvūs produktai Premium 2

Per šiuos metus planuojanti pardavimus padidinti 15% kosmetikos UAB „BIOK laboratorija“ antroje metų pusėje...

Pramonė
2020.01.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau