Darbo užmokestis nėra kompensacija už nekonkuravimą

Publikuota: 2013-10-12
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
 

Kol darbuotojas dirba įmonėje, nekonkuruoti su darbdaviu yra jo pareiga ir papildomo atlygio nereikia.Šiuo metu dauguma bendrovių su vadovaujamas pareigas einančiais darbuotojais yra sudariusios susitarimus dėl nekonkuravimo, juose įtvirtintas draudimas konkuruoti su buvusiu darbdaviu darbo sutarčiai galiojant ir darbo santykiams pasibaigus. Lietuvos teismų praktikoje įsakmiai nurodyta, kad už nekonkuravimą turi būti numatyta sąžininga ir tinkama kompensacija. Lietuvos teismai nėra pasisakę apie kompensacijos dydį, todėl dažnai kyla klausimas, kaip turi būti nustatoma ir mokama kompensacija už nekonkuravimą.Daugelis darbdavių nustato 40–50% darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, kuri mokama kas mėnesį arba vienu mokėjimu. Tačiau tarp kai kurių darbdavių buvo paplitusi praktika susitarimuose nurodyti, kad kompensacija už nekonkuravimą yra įskaičiuota į darbo užmokestį. Tokiu būdu darbdaviai tikėjosi išvengti papildomų mokėjimų po darbo sutarties nutraukimo ir kartu teisės reikalauti, kad darbuotojas nekonkuruotų.

Priteisė 100.000 Lt 2013 m. liepos 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutartyje įsakmiai nurodė, kad darbo užmokestis mokamas tik už darbuotojo darbą, o ne už ką nors kitą, todėl kompensacija už nekonkuravimą turi būti aiškiai atskirta nuo kitos paskirties mokėjimų. Jeigu darbdaviai pasirenka kitokį kompensavimo būdą, negu periodinius arba vienkartinius mokėjimus po darbo santykių pasibaigimo, tai turi būti tinkamai įforminta susitarime su darbuotoju.Teismų praktika byloja, kad kompensacija už nekonkuravimą gali būti nustatyta kitomis sutartimis – pavyzdžiui, akcijų pirkimo ir pardavimo arba kilti iš susijusių šalių tarpusavio santykių. Galima daryti prielaidą, kad galimybę darbuotojui įsigyti įmonės akcijų pasinaudojus pasirenkamuoju sandoriu taip pat galima vertinti kaip atlygį už įsipareigojimą nekonkuruoti.Ginčo atveju darbdavys turės įrodyti, kad darbuotojui buvo tinkamai atlyginta už jo teisių suvaržymą, todėl kompensacijos dydis ir jo mokėjimo tvarka turi būti aiškiai aprašyta susitarime su darbuotoju. Priešingu atveju teismas gali pripažinti, kad nekonkuravimo susitarimas įtvirtina esminę šalių nelygybę ir todėl yra negaliojantis. Jei galioja darbo sutartis, darbuotojas neturi teisės konkuruoti su darbdaviu, nes privalo išlikti lojalus bendrovei.LAT priėmus aukščiau nurodytą nutartį, lieka neaišku, ar teismai ir toliau laikysis šios pozicijos. Jeigu darbdavys pasirenka mokėti kompensaciją ir darbo sutarties galiojimo metu, darbuotojui pažeidus susitarimą, darbdavys gali tokias sumokėtas sumas išreikalauti iš buvusio darbuotojo. Pavyzdžiui, 2013 m. apeliacinis teismas priteisė darbdaviui iš buvusio darbuotojo pastarajam sumokėtą premiją, kuri susitarime buvo aiškiai įvardyta kaip kompensacija už nekonkuravimą, taip pat visus darbdavio nuo minėtos premijos sumokėtus mokesčius – iš viso apie 100.000 Lt.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau