TV3: mūsų planuose investicijos

Pirma, vis dar atsargūs reklamdavių ketinimai investuoti, galimybė išlikti aktualiems ir patraukliems besikeičiantiems jauniems žiūrovams. Iššūkis verslui yra ir gyventojų senėjimas.

– Kokias pagrindines TV rinkos tendencijas galėtumėte išskirti Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, už kurias esate atsakingas? Ar tiesa, kad vartotojai vis mažiau laiko praleidžia ne tik versdami laikraščių puslapius, bet ir prie TV ekranų?

Šiandieninės tendencijos šiame regione daugelyje valstybių yra panašios – matome atsigavimą, stabilumą ir nedidelį augimą daugelyje rinkų. Ir šiandien tai yra galimybė grįžti į ikikrizinius laikus, tačiau sėkmingai auga tik stipriausieji, galintys pasiūlyti geresnių programų, tinklą, galimybių, o kartu skaičiuojantys ir didesnius pardavimus. Ir daugelyje šalių, kuriose dirbame, remiantis pastarųjų metų rezultatais, tokie esame ir mes. O žmonių, prisėdančių prie TV ekranų, skaičius daugelyje rinkų tikrai nemažėja, kai kuriose šalyse netgi auga. Ir tai yra susiję visų pirma su skaitmenizacija, kuri ne vienam potencialiam žiūrovui teikia didesnį kanalų pasirinkimą, ir jie TV žiūri ilgiau, nors šalia yra ir internetas. Tačiau vis dažniau vartotojai laiką tuo pačiu metu leidžia prie kelių ekranų – TV, planšetinių kompiuterių, išmaniųjų telefonų, šie prietaisai vis labiau papildo vieni kitus. Ypač tai pasakytina kalbant apie jaunąją kartą. Labai dažnai jaunuoliai paraleliai žaidžia žaidimus, o merginos – įninka į socialinius tinklus.

- Ir mes šiandien savo veiklą visose šalyse labai stipriai kreipiame į internetą. Pavyzdžiui, ne taip seniai Bulgarijoje įsigijome didžiausią interneto žiniasklaidos bendrovę „Darik News“ ir „Net Info“, ir dabar pirmaujame šioje rinkoje.

Visose Baltijos valstybėse einame ta pačia linkme, vejamės šiandienines tendencijas. Ir aš matau didelių galimybių – turime stiprų vaizdo turinį. Internete vartotojai jam linkę skirti vis daugiau dėmesio. Tai gal ir ne pati geriausia tendencija, nes žmonės mažiau galvos, bet daugiau žiūrės, tačiau, antra vertus, mums ši tendencija  palanki. Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad vietos rinkoje kuriamas turinys yra įdomesnis vartotojams nei, tarkim, amerikietiški serialai. Ir tai yra būtent tai, kur koncentruosime savo veiklą. Lietuvoje čia turime puikių galimybių, investicijos į televiziją internete ir specialiai jai kuriamas turinys – mūsų stiprioji pusė. Turinys yra karalius ir kalbant apie internetą.

– Kuo ypatingas Baltijos valstybių regionas?

Labiausiai čia išsiskiria Estija, kurioje tradicinė spausdinta žiniasklaida turi stipresnes pozicijas. Tačiau Lietuva ir Latvija yra kur kas artimesnės europietiškam žiniasklaidos vartojimo vidurkiui. Estija yra unikalus fenomenas šiandien, tačiau nepaisant šių stiprių tradicijų ir čia vis didesnį svorį įgauna internetinė žiniasklaida. Apskritai, pastarųjų metų tendencijos rodo, kad TV rinkos pozicijos išlieka stabilios, radijas taip pat yra atsiriekęs nedidelę, bet stabilią dalį, interneto kanalai sparčiai auga, o krentančiai spausdintai žiniasklaidai tenka ieškotis papildomų veiklos formų. Žmonės nekeičia savo įpročių, jie keičia žiniasklaidos kanalus, jie kaip skaitė žinias, taip ir dabar skaito, tik dažniau e. formatu.

– Kaip vertinate praėjusių metų rezultatus? Kokie šiemetiniai Jūsų planai?

2012 m. veiklos rodikliai buvo geri – beveik visose valstybėse, kuriose dirbame, mūsų rinkos dalis augo lygiai taip pat, kaip ir pajamos. Tačiau tai nebuvo lengvas pasivaikščiojimas, nes pačios rinkos beveik neaugo, tačiau mes atsiriekėme dalį iš kitų rinkos dalyvių. Kalbant apie Lietuvą, mes iš žiniasklaidos bendrovių ir šiandien esame didžiausi mokesčių mokėtojai, ir tai yra vienas iš rodiklių, kad mūsų verslas čia klostosi gerai. Tai suteikia galimybių reinvestuoti į plėtrą, naujus kanalus ir internetą. Mūsų pelningumo rodikliai aukšti (UAB „Tele-3“ ikimokestinis pelnas 2012 m. buvo 12,93 mln. Lt, pajamos – 74,24 mln. Lt, o pagrindinių konkurentų LNK – 863.000 Lt ir 62,7 mln. Lt – VŽ), nes mes neturime prašmatnaus biuro, įsikūrusio geriausioje vietoje, tūkstančių darbuotojų, tad visa tai susiveda į mažesnes sąnaudas. Su mažesniais ištekliais sugebame vartotojams pasiūlyti konkurencingą produktą. Kita vertus, žiūrint į visą regioną, labai dažnai rinką dalijasi du dideli dalyviai ir retai būna trečias stambus dalyvis.

– Ar MTG koncernas planuoja naujas investicijas Lietuvoje?

MTG grupei Vidurio ir Rytų Europa yra regionas, kuriame mes planuojame augti. Ir tai apima tiek vidinį augimą, tiek įsigijimus, ir tai įrodo jau minėtas pavyzdys Bulgarijoje. Nuolat ieškome naujų plėtros variantų tiek TV, tiek interneto erdvėje. Tad atsakymas yra taip. Mes galvojame apie įvairiausias plėtros galimybes, kurios padėtų mums augti. Viskas priklauso nuo prieinamumo ir kainos, mes suinteresuoti ir televizijų, ir interneto plėtros galimybėmis. Tačiau augti galime ir tiesiog išnaudodami vien savo vidinį potencialą. Kartais, žinoma, geriau įsigyti esamą rinkos dalyvį, tačiau kai kada tikslingiau išnaudoti turimą potencialą. Pavyzdžiui, Čekijoje startavo nemokamas dokumentikos kanalas. Šiandien tai atrodytų seniena, tačiau yra vidutinio amžiaus, ekonomiškai aktyvių vyrų auditorija, kuriems tai įdomu, o mums tai papildoma galimybė augti. Tad sėkmė priklauso nuo sugebėjimo įžvelgti potencialias galimybes, ir kartais tai pigiau ir efektyviau nei įsigyti kitą rinkos dalyvį.

– Kokie svarbiausi iššūkiai laukia TV rinkos per ateinančius kelerius metus?

TV verslo laukia trys dideli iššūkiai. Pirma, tai atsargūs reklamdaviai. Skirtingose valstybėse ekonominės sąlygos skiriasi, matome atsigavimą, nors reklamdaviai dar ir labai baikštūs. Taigi investicijos į reklamą auga, tačiau labai mažais žingsneliais. Antras didelis iššūkis – kaip TV rinkos dalyviams pavyks išlikti ne tik aktualiems, bet ir tikrai patraukliems jauniems žiūrovams, ypač galvojant apie nuolat juos lydinčius antrus, trečius ekranus. Trečias iššūkis – besikeičiantys demografiniai rodikliai. Mums, kaip ir daugeliui verslo segmentų, įdomiausia yra 15–49 metų auditorija. Šiandien tai yra iššūkis, nes daugelis valstybių senėja ir, deja, ne visuomet natūraliai. Ir emigracija čia groja pirmuoju smuiku.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.