Žemės ūkio ministras: prioritetas –gyvulininkystė

Publikuota: 2013-01-08
Vigilijus Jukna, žemės ūkio ministras.
Vigilijus Jukna, žemės ūkio ministras. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo

Didelių pokyčių žemės ūkio valdyme tikėtis nereikia, tačiau prioritetu taps gyvulininkystė, kadangi ši sritis sukuria didesnę pridėtinę vertę, teigia naujasis žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna."Tam, kad būtų pradėta gyvulininkystę išvesti iš sąstingio arba bent stabilizuoti pradžioje. Nes per pastaruosius ketverius metus karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 18%. Vis dėl to gyvulininkystė sukuria daugiau darbo vietų ir sukuria didesnę pridėtinę vertę. Gyvulininkystė sukuria didesnę pridėtinę vertę, nes reikia ir pašarus gaminti, perkamas kuras transportavimui. O jeigu tiesiog išvežama žaliava, tai ekonomikos ratas nesisuka taip, kaip turėtų", - teigia ministras.Politikas interviu BNS taip pat tvirtino, kad tikisi užmegzti glaudesnius ryšius su kitų valstybių žemės ūkio ministrais, o vienu svarbiausių darbų įvardija derybas dėl Europos Sąjungos tiesioginių išmokų žemdirbiams.

Nuo 1991 m. dirbote dabartiniame Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Esate žemės ūkio teoretikas. Kaip manote, ar susitvarkysite su politiko pareigomis?

Na, pirmiausia reiktų atskirti žemės ūkio praktiką ir teoriją politikoje. Niekada nebuvau vien tik teoretikas, visada vadovavausi tokiu principu dirbdamas ir Lietuvos veterinarijos akademijoje ir vėliau Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kad turi būti lygiagrečiai vykdoma su praktika. Tai tikrai labai glaudžiai bendradarbiavau su ūkininkais, vykdydamas projektus, mokymus. Teko ir po savivaldybes važinėti, susitinkant su ūkininkais, todėl jų problemos tikrai yra žinomos. Politinė veikla - maždaug ketveri su puse metų ir partijoje gavau kaimo reikalų komiteto pirmininko pareigas. (...) Jeigu būčiau abejojęs savimi, tikrai nebūčiau atėjęs į šias pareigas. Matyt, kiekvienam žmogui ateina etapas, kai tas žinias ir sukauptą patirtį norisi panaudoti plačiau.Esate žinomas ūkininkams ir jų organizacijoms?
Taip, kadangi dauguma projektų, kuriuose dalyvavau, buvo nukreipti darbui su ūkininkais. Tuo pačiu vadovavau gyvulių mėsos kokybės įvertinimo laboratorijai, kuri bendradarbiavo su ūkininkais, atliko tam tikras veislininkystės funkcijas. Taip kad per daugelį priemonių teko daug bendrauti su ūkininkais.

Dar prieš paskiriant ministrus, iš premjero Algirdo Butkevičiaus lūpų buvo pasigirdę svarstymų, kad Žemės ūkio ministerijoje gali būti imtasi pertvarkymo. Kokių pokyčių galima tikėtis ministerijoje?

Kol kas aiškių planų nesame numatę. Kaip ir minėjo premjeras, bus peržiūrima ministerijų valdymo struktūra ir gali būti optimizuojama. Bet kol kas konkrečių planų dėl to neturime. Be abejo, kas buvo paminėta, tai bus vykdoma.

Ką planuojate daryti dėl Europos Sąjungos tiesioginių išmokų žemės ūkiui ir kokias perspektyvas matote jų didinime?

Mes iš tikrųjų net ir Berlyno „Žaliojoje savaitėje“ esame numatę tam tikrus darbus šiuo klausimu (tiesioginių išmokų - BNS). Tai būtent komunikato pasirašymą tarp visų trijų Baltijos šalių ministrų ir žemdirbių asociacijų. Dar kartą tą priminimą ir siekį Lietuvos žemdirbių dėl galimybės konkuruoti kaip lygiaverčiams norime iškelti. Tas siekis išlieka ir tikrai tai yra vienas mūsų prioritetų, kad per tą laikotarpį, kuris liko, dar bandyti kažką padaryti. Tai venas iš tokių dalykų, kad galimai būtų maksimalios išmokos, palyginti su vidurkiu ES išmokų, ir kad nebūtų pereinamojo laikotarpio. Tai yra, kad jos būtų mokamos iš karto. Bet, žinoma, tai yra siekis. Šį klausimą aptarėme susitikime ir su Žemės ūkio rūmų atstovais. Ir tikrai esame numatę tą veiksmų programą. Bet rezultatą kol kas sunku prognozuoti.

Komunikato pasirašymas yra simbolinis gestas, ar visgi tai duos realios naudos?

Buvo jau vienas toks (komunikatas - BNS) prieš metus pasirašytas, kiek jis davė naudos - sunku įvertinti. Bet kas šiandien gali pasakyti tokią priemonę, kuri duotų tiesioginę naudą. Aš manau, kad reikia naudotis visomis priemonėmis ir negalima sakyti, kad tai naudinga, nenaudinga. Reikia naudotis visomis galimomis priemonėmis ir darykime maksimaliai, ką galime.

Kur artimiausiu metu numatyti vizitai ir susitikimai su kitų šalių žemės ūkio ministrais?

Esame numatę gan intensyvų susitikimų grafiką. Ir Berlyno "Žaliosios savaitės" metu bandysime suderinti vizitų grafiką. Susitikimus vykdysime ir žaliosios savaitės metu susitikti. Artimiausiu metu vizitus nukreipsime į stambesnes agrarines valstybes Europos Sąjungoje - Prancūziją, Vokietiją, Airiją.

O kaip dėl susitikimų su Rusijos atstovais?

Yra numatytas dalyvavimas vasario mėnesį parodoje „Prodexpo“. Ir, be abejo, bendrauti reikia su visais, kadangi tai yra didžiausia prekybos partnerė.

Rusija nuo rugpjūčio pabaigos yra Pasaulinės prekybos organizacijos narė, tačiau Lietuvos kiaulių augintojams vis dar kyla problemų su gyvų kiaulių eksportu. Kokių priemonių ruošiatės imtis dėl to?

Taip, dėl to bandysime derėtis. Taip pat kitą savaitę numatytas susitikimas su Kiaulių augintojų asociacija, kur viena iš klausimų bus eksporto aptarimas. Ir, be abejo, darysime viską, kad išspręstume tą problemą. (...) Žiūrėsime, kaip racionaliau būtų galima išspręsti problemą. Galbūt tikrai ir kitų ministerijų paprašysime pagalbos. Tai yra aktuali problema augintojams, nes ir šiuo metu Lietuva užaugina tik 54% suvartojamos kiaulienos.

O kokių priemonių reiktų imtis, kad kiaulininkystės sektorius išsiplėstų?

Kiaulininkystėje viena iš problemų yra didelė gyvulių koncentracija vienoje vietoje ir po to atsiranda problemos su gamtosauga: dėl kvapų, srutų ir taip toliau. Žinoma, su tuo dažniau susiduria stambūs kompleksai. Lietuvoje vis dėl to turbūt turėtų būti vidutinio dydžio fermos nuo 3.000 iki 5.000 kiaulių, kurios susidurtų su mažesnėmis problemomis. Kitas dalykas yra ekonominiai svertai - tai liečia ir kitas žemės ūkio šakas. Sieksime, kad būtų sudarytos ilgalaikės sutartys tarp augintojų ir perdirbėjų, kad ekonominėmis priemonėmis būtų skatinama. Reikia, kad augintojai jaustų, kad tai apsimoka ekonomiškai. Be to, valstybei būtų geriau, jeigu būtų eksportuojama ne žaliava, o bent skerdena, o dar geriau, jeigu pagamintas produktas.

Kuo pasireikštų ekonominis skatinimas? Ir ar tai pagerintų Lietuvos augintojų konkurencingumą, nes, pavyzdžiui, lenkiška mėsa dėl įvairių faktorių visgi yra pigesnė?

Čia reikia kompleksinio požiūrio. Viską lemia ir technologijų taikymas, savikainos mažinimas. O ekonominės tiesioginės priemonės, jeigu kalbant ne tik apie kiaulininkystę, bet apie gyvulininkystę apskritai, tai būtent labai svarbu papildomos nacionalinės išmokos. Tai tiesiogiai skatina tą gyvulininkystę: tiek pieno sektorių, tiek mėsos sektorių. Tai yra viena priemonių, kuri duos didžiausią rezultatą. Pagal Vyriausybės dabartinį numatytą planą dabar 98% papildomų nacionalinių išmokų bus skirta gyvulininkystei. Tam, kad būtų pradėta gyvulininkystę išvesti iš sąstingio arba bent stabilizuoti pradžioje. Nes per pastaruosius ketverius metus karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 18%. Vis dėl to gyvulininkystė sukuria daugiau darbo vietų ir sukuria didesnę pridėtinę vertę. Gyvulininkystė sukuria didesnę pridėtinę vertę, nes reikia ir pašarus gaminti, perkamas kuras transportavimui. O jeigu tiesiog išvežama žaliava, tai ekonomikos ratas nesisuka taip, kaip turėtų.

Galima teigti, kad ministerijos prioritetas bent ketverius metus bus gyvulininkystės sektorius?

Taip. Nes, pavyzdžiui, pieno ūkis kiek sukuria darbo vietų - ir priežiūra gyvulių, ir pašarų gamyba. Vyriausybės programoje numatyta, kad prioritetas bus gyvulininkystė, bet aš norėčiau pabrėžti, kad ir kitos žemės ūkio šakos tikrai nebus nustumtos į šoną, nebus pamirštos. Bet prioritetas visgi bus gyvulininkystei, sukuriančiai daugiau darbo vietų, sukuriančiai daugiau pridėtinės vertės ir visai ekonomikai darančiai didesnę įtaką.
44 metų p. Jukna nuo 1991 m. iki paskyrimo į ministrus pernai gruodį dirbo Sveikatos mokslų universitete Kaune (buvusioje Lietuvos veterinarijos akademijoje). Šiemet per rinkimus į Seimą p. Jukna savo kandidatūrą kėlė Pakruojo-Joniškio apygardoje, bet liko trečias, o partijos sąraše 4 vietomis smuktelėjo ir liko 34-oje vietoje bei į Seimą nepateko. Ponas Jukna buvo Darbo partijos Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, "British Society of Animal Science" narys, Zootechnikų sąjungos tarybos narys, Sveikatos mokslų universiteto Profesorių klubo valdybos narys.***Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Nusivylę verslu biržiečiai užrakinę kavinės duris išvyko, bet grįžo „varyti“ toliau Premium

Kai kyla abejonių, ar po skaudžių pamokų ir nemenkų nuostolių verslą dar tęsti, visai verta atsitraukti. Keli...

Gazelė
2020.01.28
Gėrimų vartojimo įpročiai: kava auga, arbata krinta  Premium

Kasmetis vartotojų įpročių ir nuostatų tyrimas „Kantar Atlas“ parodė, kad sparčiausiai auga nealkoholinių...

Prekyba
2020.01.28
„Agrokoncerno“ grupės pelnas per metus mažėjo beveik septynis kartus

Lietuvos žemės ūkio grupė „Agrokoncernas“ 2018-2019 finansiniais metais uždirbo 501.000 Eur konsoliduoto...

Pramonė
2020.01.27
„KG Group“ atsisako paukštyno statybos planų

Teismuose tebesitęsiant Vilniaus rajono savivaldybės ir aplinkosaugininkų ginčui dėl „Kauno grūdų“ („KG...

Pramonė
2020.01.24
Neramumų Honkonge pasekmė – kritę konjako pardavimai

Prancūzų prabangių gėrimų gamintojos „Remy Cointreau“ akcijos patiria didžiausią griūtį per dešimt metų po...

Rinkos
2020.01.24
Latvijos aludariai: stipraus alkoholio akcizų įšaldymas sukeltų „karą“ su Lietuva

Latvija, įšaldydama akcizus stipriajam alkoholiui, rizikuoja įsivelti į „karą“ su Lietuva, perspėja dvi...

Pramonė
2020.01.24
Po gaisro Alytuje pieno vis dar negali tiekti 5 ūkininkai

Po pernai spalį kilusio gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ pieno vis dar negali tiekti...

Pramonė
2020.01.23
Iš Ukrainos uždrausta importuoti paukštieną ir jos gaminius

Europos Komisija (EK) oficialiai pranešė, kad nuo sausio 19 d. uždrausta iš Ukrainos į Europos Sąjungos (ES)...

Pramonė
2020.01.23
Teisme sprendžia ginčą dėl „Arimex“ prekių ženklo „Studentų maistas“ Premium 3

Riešutais ir džiovintais vaisiais prekiaujanti UAB „Arimex“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl...

Rinkodara
2020.01.21
VMI: alkoholio akcizų pajamos pernai augo 5%

Alkoholio akcizų pajamos pernai išaugo 5%. Tai didžiąja dalimi lėmė vasario mėnuo, kai prieš stipraus...

Pramonė
2020.01.20
Užbaigtas „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ pardavimo sandoris 

Turto bankas užbaigė „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ akcijų pardavimo sandorį. Valstybei 100% priklausiusį...

Pramonė
2020.01.20
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Europai baiminantis naujo paukščių gripo protrūkio, virusas aptiktas Čekijoje

Viename Čekijos ūkyje buvo patvirtinta itin patogeniška paukščių gripo atmaina, šeštadienį pareiškė šalies...

Pramonė
2020.01.18
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Patvirtinta beveik 1 mln. Eur bauda „Kauno grūdams“ 1

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino,...

Pramonė
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
„Groward Group“ siekia įsigyti „Baltic Egg Production“ ir „Europe eggs“

Su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų grupe“ susijusi žemės ūkio bendrovių grupė „Groward...

Pramonė
2020.01.16
„Krekenavos agrofirma“ išsiuntė pirmąją jautienos siuntą į Kiniją

Darbo partijos įkūrėjo ir pirmininko Viktoro Uspaskicho šeimos valdoma mėsos perdirbimo įmonė „Krekenavos...

Pramonė
2020.01.13
Vilkyškių pieninės pardavimai pernai augo 10%

Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai 2019 m. siekė 114,61 mln. Eur – 10% daugiau nei 2018 m. 

Pramonė
2020.01.10
Klaipėdos žuvininkystės aukcioną už 0,7 mln. Eur įsigijo Lietuvos įmonė

Bankrutavusios žuvies perdirbimo bendrovės Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduoti už...

Pramonė
2020.01.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau