Pasirinkimo kaina: Lietuvai – pasitikėjimas, Latvijai – mažesnė skola

Publikuota: 2013-01-08
Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius (dešinėje) ir Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis.
Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius (dešinėje) ir Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis. Nuotrauka: Herkaus Milaševičiaus
„Verslo žinios“

Latvija dar 2009 m. iš TVF buvo pasiskolinusi 1,16 mlrd. EUR. Šalies kaimynės Finansų ministerija skelbia, kad 1,25 mlrd. USD pasiskolino septyneriems metams už 2,89% palūkanų. Suma gruodžio 10 d. panaudota padengti TVF paskolai.2009 m. šalis neturėjo galimybių pasiskolinti iš investuotojų, tad jai teko kreiptis į TVF aukojant mokios valstybės reputaciją, tačiau skolintis palyginti nedidelėmis, iki 3%, palūkanomis.Palyginti Lietuva galimybės skolintis rinkose neprarado, tačiau dėl finansinio savarankiškumo nuo tvirtos TVF rankos tai darė keliskart aukštesnėmis palūkanomis.Dabar valdantieji sako, kad dėl brangesnio skolinimosi šalis šiemet turės grąžinti skolų už 3 mlrd. Lt, arba 800 mln. Lt daugiau nei tai būtų reikėję daryti, jei būtų pasiskolinta iš TVF.Dabar Latvijos skola siekia 5,5 mlrd. LVL (27,35 mlrd. Lt), arba 36%šalies BVP, o Lietuvos – 43,5 mlrd. Lt, arba 38,7% šalies BVP.Mūsų skolinimosi sąnaudos į metų pabaigą, atgavus investuotojų pasitikėjimą, taip pat mažėjo kaip ir Latvijos: nueinanti centro dešinės Vyriausybė dar 2012 m. pradžioje skolinosi už 6–7% palūkanas, o metų pabaigoje pirmą kartą pasiskolino Šveicarijos frankais penkeriems metams jau už kuklius 2%.„Verslo žinių“ apklausti ekspertai pastebi, kad Latvija išgyveno didesnį ekonominį nuosmukį ir vidinės devalvacijos pasekmes, tad TVF greičiau atsigauti kol kas nepadėjo: Lietuvos BVP šiuo metu yra dar mažesnis 5% nei buvo ikikriziniais 2008 m., palyginti Latvijos ūkis šiandien yra mažesnis apie 14%.Verslo ir mokslo atstovai iki šiol nesutaria dėl šalių kaimynių pasirinkimo pasekmių ir svarsto, kad jas išryškins laikas – vieni mano, kad tvirta prievaizdo ranka iš išorės nėra blogai, jei siekiama bendrų tikslų. Paradoksalu, bet, regis, jei ne TVF, Latvija vargu ar siektų įsivesti eurą jau 2014 m. Kita vertus, Lietuva pademonstravo ryžtą savo problemas tvarkytis savarankiškai ir taip pelnė rinkų pasitikėjimą.Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje, atkreipia dėmesį, kad sėkmingas Latvijos skolinimasis pirmiausia atspindi puikiai įgyvendintą fiskalinę konsolidaciją – biudžeto deficitas sumažėjo nuo 9,7% BVP 2009 metais iki 1,9% pernai. Be to, biudžeto deficito mažėjimą lydėjo vienas sparčiausių BVP augimų ES, rodantis, kad, priešingai nei daugumoje Pietų Europos valstybių,ateityje deficitas mažės be papildomų išlaidų mažinimo ar mokesčių didinimo priemonių.„Be abejonės, skolinimosi kainos mažėjimą lėmė ir palanki padėtis finansų rinkose – po Europos centrinio banko (ECB) įsipareigojimo imtis kraštutinių priemonių išsaugant pinigų sąjungą ir bendrą Europos valiutą sumažėjo visų rizikingesnių ES valstybių skolinimosi kaina“, – pabrėžia p. Mačiulis. Pasak jo, tai rodo ir pastarąjį pusmetį nuolat mažėjusi ne tik Latvijos, bet ir Lietuvos skolinimosi kaina bei nemokumo rizika.Ponas Mačiulis ir kiti VŽ kalbinami ekonomistai sutaria, kad Latvijos atveju draugystė su TVF nebuvo strateginis pasirinkimas – jai 2009 m. pradžioje paprasčiausiai niekas nebeskolino, teliko kreiptis į TVF arba bankrutuoti.

Draugystė iš reikalo „Lietuvos padėtis buvo geresnė, todėl mes nebuvome visiškai atkirsti nuo finansų rinkų. Tačiau, nors Latvija iš Europos Komisijos ir TVF skolinosi už smarkiai mažesnes palūkanas, už tai sumokėjo didelę kainą – precedento neturintį išlaidų mažinimą ir mokesčių didinimą“, – aiškina „Swedbank“ ekonomistas.Anot jo, tai iliustruoja Latvijos fiskalinė konsolidacija – vien 2009 m. siekė 11% BVP, o Lietuvos – tik 7% BVP. Taigi neigiamas fiskalinės drausmės įgyvendinimo poveikis ekonomikai Lietuvoje buvo smarkiai mažesnis nei Latvijoje. Lietuva pirmiau pradėjo kilti iš duobės, o dabar Lietuvos BVP tik 5% atsilieka nuo prieš krizę buvusio piko, Latvijos BVP atsilieka net 14%.„Jau kitais metais Lietuvos BVP fiksuos naujus rekordus, o Latvijai prireiks dar mažiausiai trejų metų, – prognozuoja p. Mačiulis. – Stebint iš šalies, gali atrodyti, kad Latvija nuėjo daug geresniu keliu, tačiau dauguma latvių taip nemano. Latvijos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai sumažėjo apie 20%, kai kurioms profesijoms – net 40%. Todėl manau, kad Latvijos sprendimų ir jos dabartinės padėties išaukštinimas yra nepagrįsta lietuvių saviplaka.“Rokas Bancevičius, „DnB“ banko vyresnysis analitikas, samprotauja, kad latviai, ko gero, išlošė daugiau. Tačiau nereikia pamiršti, kad pati paskola iš TVF uždėjo ryškią stigmą arba neigiamos reputacijos efektą 2008 m. pabaigoje, nes niekas dar nesuvokė,kokio masto krizę priėjome. Blogos reputacijos efektas, paprastais žodžiais, reiškia, kad ateityje ilgą laiką mokėsime didesnes palūkanas.Tuo metu, turint to meto informaciją, kreipimasis į TVF buvo tinkamai suvokiamas kaip pripažinimas, kad iš esmės valstybė niekuo nesiskiria nuo Argentinos, nesusitvarkančios savo problemų (kuri bankrutavo 2001 metais), ar kitų Pietų Amerikos šalių. Akademinėje literatūroje reputacijos efektas yra ne kartą aprašytas ir tuo metu tai buvo visiems priimtina tiesa, kad finansinės pagalbos prašymai palieka šleifą šalies kredito istorijoje. „Dabar, kai žinome, kad pagalbos iš TVF arba Europos šalių paprašė nemažai valstybių, o Graikija apskritai patyrė techninį bankrotą, galime sakyti, kad paskola iš TVF Lietuvai būtų buvęs tinkamas sprendimas. Paskola nepridėjo neigiamo reputacijos efekto, o su TVF pinigais atėjo ekspertinė parama, – teigia p. Bancevičius.Mortenas Hansenas, Stokholmo ekonomikos mokyklos (SSE Riga) Ekonomikos fakulteto Rygoje vadovas, vienu metu inicijavęs diskusiją dėl galimo lato devalvavimo, dabar sako, kad 2008 m. žlugus JAV vienam didžiausių investicinių bankų „Lehman Brothers“ finansų rinkos įšalo, todėl Latvijai TVF ir Europos Sąjungos pagalba (iš viso kartu pasiskolinta 4,4 mlrd. EUR) buvo neišvengiama, antraip 2009 m. pradžioje mūsų kaimynėbūtų skelbusi bankrotą.

„Parex“ veiksnys „SSE Riga“ profesorius nuomone, Latvijoje tuo metu buvo vykdoma labiau trumparegiška finansų politika nei Lietuvoje, tačiau vienintelė priežastis, kodėl Latvija kreipėsi į TVF, buvo banko „Parex“ žlugimas.„Maniau, kad Lietuva to taip pat imsis, tačiau ją nuo šio žingsnio stabdė galima reputacijos, finansų politikos nepriklausomybės netektis, tolesnis šalies reitingų nuvertinimas“, – VŽ kalba p. Hansenas.Dainis Gašpuitis, „SEB Latvia“ makroekonomistas, taip pat pabrėžia, kad prastą Latvijos padėtį didžia dalimi lėmė tuo metu didžiausio „Parex“ banko Latvijoje bankrotas. Palyginti Latvija tuo metu išgyveno didesnį ekonominį, nekilnojamojo turto nuosmukį nei Lietuva.„Lietuva taip pat buvo prie TVF slenksčio, buvo gandų, kad pasuksite mūsų keliu, tačiau jūs tuomet sugebėjote patys išspręsti savo problemas, – sako p. Gašpuitis. – Jūsų Vyriausybė darė viską, kad išvengtų skolintis iš TVF, ir tai buvo suprantama. Jūs mokėjote didesnes palūkanas, tačiau tokia buvo jūsų ekonominės nepriklausomybės kaina.“Lygindamas „Parex“ ir „Snoro“ bankrotų atvejus Latvijos analitikas mano, kad Lietuva išvengė TVF globos 2011 m. pabaigoje dėl geresnės ekonominės padėties nei 2008–2009 m., kai Latvijos bankas tapo nemokus.

Įtaka euro aspiracijoms Ponas Mačiulis įsitikinęs, kad Latvijos sėkmei ir Lietuvos nesėkmei (kai kas sakytų, kad atvirkščiai) kelyje link euro didesnę įtaką turėjo ne valstybės skolos ir biudžeto rodiklių dinamika, nes pagal šiuos rodiklius ir Latvija, ir Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus. Tiesiog Latvija, priešingai nei Lietuva,vienareikšmiškai deklaruoja vieną tikslą ir politinę valią prisijungti prie euro zonos 2014 m. „Dėl to Latvijos vyriausybė ėmėsi konkrečių veiksmų, slopinančių kainų augimą. Infliacijos kriterijų ES vidurkį besivejančioms valstybėms tenkinti sudėtinga – tai įmanoma arba tuomet, kai smarkiai krinta žaliavų kainos (Estijos pavyzdys), arba imamasi kruopštaus planavimo ir infliacijos valdymo priemonių (Latvijos pavyzdys)“, – konstatuoja analitikas.Ponas Hansenas nemano, kad Latvija per anksti pasitraukė iš TVF programos. „Atsisakius TVF pinigų Latvija kažkiek sutaupys, tačiau manau, esminis dalykas yra tas, kad šis žingsnis rinkų bus vertinamas kaip Latvijos sėkmė stabilizuojant ekonomiką. Jei taip atsitiks, tuomet šaliai bus skolinama dar mažesnėmis palūkanomis, o šito šaliai reikia, kad ji patenkintų Mastrichto palūkanų normos kriterijų, – jo vienintelio Latvija dar iki galo netenkina kaip euro siekianti šalis“, – tęsia „SSE Riga“ profesorius.„SEB Latvia“ eksperto p. Gašpuičio nuomone, Latvijos vyriausybė anksčiau grąžino paskolą todėl, kad į rinkas grįžo pasitikėjimas. Taip pat lėmė politikų noras atsisakyti išorinio prievaizdo, kuris stebi, kaip įgyvendinama krizės įveikimo programa, ir perimti visą fiskalinės politikos kontrolę. Tačiau, pasak p. Gašpuičio, paradoksalu, kad be TVF programos Latvija negalėtų kalbėti apie euro įsivedimą 2014 m.„Dėl sudėtingos politinės situacijos būtų buvę neįmanoma įgyvendinti reformų, siekti įsivesti eurą“, – sako Latvijos analitikas. Jis primena, kad TVF programos galutinis kaip Latvijos išėjimo iš krizės tikslas buvo narystė euro zonoje.

Išmoktos pamokos „Swedbank“ ekonomistas aiškina, kad jei Lietuva 2009 m. būtų priėmusi sprendimą kreiptis į TVF, išlaidų mažinimas būtų buvęs dramatiškesnis, valstybės tarnautojai dabar uždirbtų mažiau, nedarbas būtų šiek tiek didesnis, o visa mūsų šalies ekonomika būtų šiek tiek prastesnės būklės. Tačiau biudžeto deficitas ir skolos tvarkymo išlaidos būtų mažesnės. Svarbiausia tai, kad toks scenarijus turbūt būtų buvęs daug palankesnis buvusiai Vyriausybei – visi nepopuliarūs sprendimai būtų TVF reikalavimas, o ne Vyriausybės kaltė.„Būtent tai išgelbėjo Valdžio Dombrovskio vyriausybę Latvijoje, kuriai rinkėjai suteikė galimybę dirbti dar vieną kadenciją. Galbūt panašus scenarijus būtų susidėliojęs ir Lietuvoje“, – svarsto V. Mačiulis.Dėl TVF vaidmens jam pritaria ir p. Bancevičius.„Be abejo,didžiausia pagalba valdžiai būtų buvusi politinė – bet koks nepopuliarus sprendimas galėjo būti parodomas kaip TVF užgaida. Galbūt dabar būtume turėję juokelių ne apie premjerą monstrą Andrių Kubilių, o apie žmogėdras iš TVF“, – ironizuoja p. Bancevičius.Ponas Gašpuitis sako, kad kol kas anksti apibendrinti, tik laikas dar parodys, kuri šalis išlošė, ar bendradarbiavimas su TVF, palyginti su skolinimu rinkose, jei dar toks įmanomas, yra pranašesnis sprendžiant šalių ekonomines krizes.„SSE Riga“ profesorius pabrėžia asmeniškai esąs patenkintas, jog Latvija kreipėsi į TVF ir ES pagalbos.„Galiu suprasti, kad vyriausybei gali būti sudėtinga vykdyti iš dalies jai tiesiog primestus sprendimus. Tačiau aš, kaip nevyriausybinio sektoriaus atstovas, paprasčiausiai noriu, kad būtų priimti geriausi sprendimai. Tad kodėl jų nepriėmus kartu su išorės ekspertais? Juk čia nėra jokios blogybės“, – samprotauja p. Hansenas.Pono Mačiulio teigimu, pirmuoju naujosios Lietuvos Vyriausybės veiklos kriterijumi vis dėlto turi tapti biudžeto deficito mažinimas, siekiant subalansuotų valstybės finansų bent 2015 metais. Tai leistų ir toliau skolintis už istoriškai žemas palūkanas ir taip refinansuoti didelę dalį ankstesnės skolos ir smarkiai sumažinti skolos tvarkymo išlaidas, kurios šiemet sieks apie 2,5 mlrd. Lt.„Jei vidutinės valstybės skolos palūkanos sumažėtų iki 3%, metinės palūkanų išlaidos sumažėtų vienu milijardu litų, kurį būtų labai malonu panaudoti kitiems valstybės tikslams“, – skaičiuoja p. Mačiulis.

*** Straipsnis publikuotas šiandien dienraštyje "Verslo žinios". Rytoj dienraštyje skaitykite:

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, vadovaujamas socialdemokrato Algimanto Salamakino, siekia kvestionuoti skalūnų dujų gavybos perspektyvą. Skalūnų dujų telkinių eksploatavimas keliose JAV valstijose per naktį pakeitė šalies energetikos perspektyvas, išlaisvindamas nuo despotiškų Persijos įlankos režimų. Lygiai taip pat, tikėtina, kad bet kokia ES, ypač Lietuvos, pažanga šioje srityje būtų peilis „Gazprom“ po kaklu.  Kyla pavojus, jog rusai gali pažadėti nuolaidų, kad tik skalūnų dujų projektas būtų bent pristabdytas. "Verslo žinios" rytoj leisis į šią "Gazprom" teritoriją bei bandys išsiaiškinti, kaip pono Salamakino pasiteisinimus, jog jam neramu, ar nebus suniokota Lietuvos gamta, ar nebus užteršti giluminiai vandenys, vertina biržos analitikai. Viešųjų pirkimų baigtimi nepatenkintoms įmonėms bylinėjimasis gali pabrangti - Seime įregistruotas Civilinio proceso kodekso pakeitimas, kuriuo numatomas gerokai didesnis žyminio mokesčio dydis byloms, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus;Renkasi pavojingą rapsų kortą: nors Europos Komisija planuoja keisti kryptį ir mažina paramą bei reikalavimus iš maistinių augalų gaminamoms energijos rūšims, Lietuvos ūkininkai nusprendė sužaisti gamtos ir biurokratų įsuktoje loterijoje;Nepatenkintos derybų su bankais dėl mažesnių „Bank link“ paslaugos įkainių rezultatais 9 elektroninės komercijos įmonės Lietuvos bankui pateikė oficialų skundą su prašymu ištirti, ar bankų įkainiai Lietuvoje ekonomiškai pagrįsti;Dujas gamybai naudojančios stambios bendrovės šį brangų iškastinį kurą vis dažniau keičia biokuru ir taip siekia gerokai sumažinti išlaidas;Kuriant nuosavą verslą geriausia pritaikyti patirtį, sukauptą dirbant samdomą darbą. Tai rodo ir UAB „Eurosega“ įkūrėjos pavyzdys: įmonė veikia tik pusmetį, tačiau jau turi nuolatinių klientų, o mokymų rinkoje tai – ypač svarbu.Kviečiame skaityti šiuos ir daugybę kitų įdomių rašinių rytoj "Verslo žiniose".

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Didžiausias estiškas bankas ketina imtis draudimo verslo

Estijos finansų grupė „LHV Group“ planuoja imtis ne gyvybės draudimo veiklos.

Rinkos
09:48
„15min“ savininko investicijų taikinyje – bankai Premium

Estijos žiniasklaidos magnatas multimilijonierius Margusas Linnamae, už kelis šimtus milijonų pardavęs...

Rinkos
09:46
SEB atnaujino savo sistemas, iki pietų jos dar lūžinėjo 28

Vienas didžiausių šalyje SEB bankas baigė diegti naują IT platformą ir atnaujino savo internetinės...

Rinkos
2020.02.17
Skurdus rytas „Litechnijoje“ 21

Penktadienį dviejų didžiųjų bankų – SEB ir „Swedbank“ – klientai susidūrė su atsiskaitymo sunkumais: buvo...

Finansai
2020.02.17
Plastikinių kortelių amžiuje savo nišos ieško mokėjimo kortelių agregatoriai Premium

Daugėjant mokėjimo korteles siūlančių finansinių paslaugų teikėjų, savo nišą bando surasti mokėjimo kortelių...

Rinkos
2020.02.16
Įvardijo geriausiai aptarnaujančias draudimo bendroves 2

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovėse apsilankę slaptieji pirkėjai konstatavo, kad šiame sektoriuje...

Paslaugos
2020.02.16
Dviejų didžiausių bankų IT sistemų sutrikimai priminė apie rizikas Premium

Dviem didžiausiems Lietuvoje veikiantiems bankams tuo pačiu metu susidūrus su technologiniais iššūkiais,...

Rinkos
2020.02.14
Mato prielaidų šiemet atpigti vairuotojų privalomajam draudimui

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet sparčiausiai didės turto, sveikatos ir medicinos išlaidų draudimo...

Finansai
2020.02.14
Buvo sutrikusi „Swedbank“ interneto banko veikla   3

Penktadienio rytą buvo sutrikusi „Swedbank“ mobilaus ir interneto banko veikla.

Finansai
2020.02.14
Naujos švarių pinigų taisyklės: įtartini ir bankomatai Premium

Nuo šių metų kovo 1 d. įsigalioja naujos Lietuvos banko pinigų plovimo prevencijos taisyklės. Verslui...

Finansai
2020.02.13
N26 palieka Jungtinę Karalystę – kaltina „Brexit“

Vokietijos internetinis bankas N26, konkuruojantis su tokiais neobankais, kaip „Revolut“ ar „Monese“,...

Rinkos
2020.02.12
SEB Baltijos šalių tarnyba turi naują vadovą

SEB Baltijos šalių tarnybos vadovu paskirtas Jonas Ahlströmas, iki tol ėjęs šios tarnybos vyriausio...

Vadyba
2020.02.07
Po šnipinėjimo skandalo atsistatydina „Credit Suisse Group“ vadovas 1

Šveicarijos finansinių paslaugų grupė „Credit Suisse Group AG“ praneša, kad atsistatydina jai vadovavęs...

Vadyba
2020.02.07
„Deutsche Bank“ akcijos jau domina investuotojus, bet analitikai dar atsargūs Premium

Vokietijos bankininkystės milžino „Deutsche Bank“ akcijos pastarosiomis dienomis sparčiai kylant aukštyn,...

Rinkos
2020.02.07
Sąskaitų kredituotojo pelnas susitraukė 23%: prabilo apie didėjančią konkurenciją Premium

Didžiausia Lietuvoje nebankinio faktoringo bendrovė „SME Finance“ pernai uždirbo 580.000 Eur grynojo pelno –...

Rinkos
2020.02.07
Indėlių turizmas Ukrainoje: lietuvius traukia palūkanomis iki 14% Premium 1

Ukrainos bankų vilionėms padėti indėlį už iki 14% siekiančias palūkanas neatsispiriant ir lietuviams, finansų...

Rinkos
2020.02.07
Slaptieji pirkėjai: draudikų aptarnavimo kokybė suprastėjo Premium 2

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovėse apsilankę slaptieji pirkėjai konstatavo, kad pernai klientų...

Paslaugos
2020.02.06
Kiek tvirta ekonomikos kraujagyslių sistema?

Lietuvoje veikiančių bankų sektorius, kaip ir dauguma kitų, per pastarąjį dešimtmetį patiria egzistencinę...

Finansai
2020.02.06
„Danske Bank“ rezultatai: pelnas viršijo prognozes

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“, kurį krečia didžiausias banko istorijoje pinigų plovimo skandalas,...

Rinkos
2020.02.05
V. Šapoka dėl investicinės sąskaitos modelio tarėsi su bankų asociacija 1

Vilius Šapoka, finansų ministras, ir Lietuvos bankų asociacija aptarė investicinės sąskaitos sukūrimo...

Finansai
2020.02.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau