Nelaimės verčia pertvarkyti tiekimo grandinę

Publikuota: 2013-01-30
Bangladeše kasmet pasiuvama produkcijos už 20 mlrd. USD, daugiausia tinklams „Wal-Mart“ ir „H&M“.
Bangladeše kasmet pasiuvama produkcijos už 20 mlrd. USD, daugiausia tinklams „Wal-Mart“ ir „H&M“. Nuotrauka: Tomohiro Ohsumi („Bloomberg“)
 

Tarptautinius prekybos ir technologijų koncernus pastaruoju metu sudirginę nelaimingi atsitikimai gamyboje verčia atidžiau peržiūrėti bendradarbiavimą su tiekėjais iš žemų sąnaudų šalių.

Lapkričio pabaigoje Bangladeše kilęs gaisras drabužių siuvimo Tazreno fabrike pražudė 112 žmonių, praėjusią savaitę dar 7 darbuotojai žuvo kilus gaisrui kitoje tos pačios šalies siuvykloje. Fabrikuose rasti drabužiai ir dokumentai rodo, kad čia buvo siuvama produkcija JAV prekybos tinklui „Wal-Mart“ ir Ispanijos „Inditex“, didžiausiai Europos drabužių mažmenininkei.„Drabužių pramonė daugiau kaip du dešimtmečius žinojo apie riziką, susijusią su žuvusiais darbuotojais, tačiau niekas iš esmės nepasikeitė“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime sakė Judy Gearhart, Tarptautinio darbuotojų teisių forumo („International Labor Rights Forum“) vykdomoji direktorė.Forumo duomenimis, nuo 2005 m. Bangladešo drabužių fabrikų gaisruose žuvo daugiau kaip 600 darbuotojų. Nuo lapkričio, kai per kilusį gaisrą žuvo daugiau kaip šimtas žmonių, šalies fabrikai degė dar mažiausiai 18 kartų, praneša forumo aktyvistai. Šalyje kasmet pasiuvama tekstilės produkcijos už 20 mlrd. USD. Daugiausia užsakymų fabrikuose įvykdoma kompanijoms „Wal-Mart“ ir Švedijos „H&M“.

Kratosi nesaugių tiekėjų Vėliausi įvykiai verčia kompanijas griežčiau pertvarkyti savo produkcijos tiekimo grandines. Praėjusią savaitę didžiausias JAV mažmeninės prekybos tinklas „Wal-Mart“ viešai įspėjo nedelsdamas nutrauksiantis ryšius su tiekėjais, kurie bendradarbiauja su kitomis gamyklomis be prekybininko žinios. Paaiškėjo, kad Tazreno fabrike drabužiai siūti JAV mažmenininkei apie tai nežinant.„Akivaizdu, kad mūsų iki šiol taikyta trijų perspėjimų politika neveikė taip gerai, kaip turėtų. Siųsdami žinią, kad pažeidimų netoleruosime, siekiame atkreipti žmonių dėmesį“, – pranešdamas apie naują kontrolės politiką sakė Rajanas Kamalanathanas, „Wal-Mart“ viceprezidentas.Viena didžiausių drabužių prekybininkių pasaulyje „Inditex“ po praėjusią savaitę kilusio mirtino gaisro Bangladeše pranešė nedelsdama nutraukianti bendradarbiavimą su dviem produkciją tiekusiais fabrikais.Kompanijų veiksmus lydėjo ir Europos Parlamento antradienį priimta rezoliucija, raginanti tarptautines drabužių prekybos kompanijas nuodugniai ištirti savo tiekimo grandines ir pagerinti saugos standartus.

Aktualu ir kitiems Darbuotojų teisių ir saugos klausimai aktualūs ne vien drabužių pramonėje. Praėjusią savaitę technologijų kompanija „Apple“ savo socialinėje atskaitomybėje pati paskelbė, kad pernai buvo susijusi su daugiau kaip 100 vaikų įdarbinimu įmonei produkciją tiekiančiuose fabrikuose, daugiausia Kinijoje. Pasak ataskaitos, dauguma vaikų įdarbinti suklastojant asmens tapatybės dokumentus.„Vaikų įdarbinimas yra bjaurus. Tai itin retas atvejis mūsų tiekimo grandinėje“, – per „Apple“ rezultatų pristatymą sakė bendrovės vykdomasis direktorius Timas Cookas. Jis kreipėsi į nepriklausomą auditorių, Sąžiningo darbo asociaciją („Fair Labor Association“), dėl išsamesnio tyrimo.„Apple“ socialinės atsakomybės klausimu taip pat prisimenama dėl dvejų metų senumo darbuotojų savižudybių serijos vienoje iš Taivano gamyklų, kurioje surenkami „iPad“ ir „iPhone“.

Komentaras apie pasekmes įvaizdžiui Dr. Virginija Poškutė, ekonomistė, socialinės politikos analitikė ir ISM vadybos universiteto akademinių reikalų prodekanė: „Tokie atvejai daro didelę įtaką visų prekių ženklų įvaizdžiui. Šiuolaikiniam vartotojui Vakarų šalyse yra svarbu, kur ir kaip gaminamos prekės. Pavyzdys – kompanija „Nike“, kuri išaiškėjus vaikų darbo panaudojimui trečiosiose šalyse pripažino savo klaidą ir ilgainiui atkūrė savo vardą. Tačiau iškilus šiai informacijai patyrė didžiulių finansinių nuostolių. „Tylenol“ vaistų gamintoja, 1982 m. keliems žmonėms mirus nuo jos vaistų, ėmėsi ryžtingų žingsnių ir išėmė iš prekybos visus „Tylenol“ vaistus. Tai buvo didelis nuostolis kompanijai, tačiau toks poelgis ir vėlesnis elgesys atvirai tiriant incidentą nusipelnė visuomenės pagarbą ir praėjus kuriam laikui įmonė tapo dar pelningesnė.Taigi įtaka tiesioginė – vartotojai yra išprusę ir nelinkę toleruoti ne tik nusikalstamo, bet ir neetiško elgesio. Nelaimingi atsitikimai gali atsitikti bet kurioje pasaulio šalyje (ne tik besivystančioje), tačiau atsitikimai žemų darbo sąnaudų šalyse kelia daugiau dvejonių dėl darbo sąlygų ir apsaugos. Tad kuo skaidresnė informacija pateikiama visuomenei, tuo geresnis bus įmonės įvaizdis ir atitinkamai potencialiai sėkmingesnis verslas.Lietuvoje, kad ir kaip būtų gaila, socialiai atsakinga politika yra dažniausiai rinkodaros kampanijų įrankis. Dažnai prekybos tinklai pateikia informaciją apie socialiai atsakingas tam tikras veiklas, tačiau nepaiso kai kurių teisės reikalavimų dėl darbo sąlygų, ne visada tinkamai elgiasi su savo darbuotojais, tiekėjais, nepateikia skaidrios informacijos pirkėjams.“Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau