Įkainių didėjimas turėtų aprimti

Publikuota: 2013-01-03
Nuotrauka: Herkaus Milaševičiaus
„Verslo žinios“

Kęstutis Šerpytis, didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo AB „Lietuvos draudimas“ (LD) generalinis direktorius, pabrėžia, kad kildami iš krizės ne gyvybės draudimo rinkos dalyviai, tarp kurių Lietuvoje yra didelė konkurencija, stabilizavo savo valdomus portfelius, o praėję 2012-ieji beveik visiems jų buvo stabilaus augimo metai.„Sektorius tapo stabilesnis ir ramesnis. Jauna mūsų rinka po krizės atsigauna greičiau ir efektyviau nei senųjų Vakarų Europos šalių. Tai lemia paprasta priežastis – jaunose rinkose vis dar yra daugiau galimybių ir erdvės verslo plėtrai. Lietuvoje išlaidos draudimui sudaro tik kiek daugiau nei 1% šalies BVP, tai yra du tris kartus mažiau, palyginti su kitomis ES valstybėmis“, – potencialą regi p. Šerpytis.

Kilstelėjo kainas Žaneta Stankevičienė, draudimo bendrovės „If“ filialo Lietuvoje direktorė, „If P&C Insurance AS“ valdybos narė, lygindama 2012 m. ir ankstesnių metų draudikų finansinius rezultatus, tvirtina, kad pernai jie buvo gerokai geresni negu 2011 m.„Tai lėmė keletas priežasčių. Pirmiausia per krizę įsitraukę į kliento išlaikymo ir kainų karą draudikai stipriai sumažino draudimo kainas ir dalijo dideles nuolaidas. Kainų lygis buvo smarkiai per žemas, t. y. parduodant polisą buvo „užprogramuotas“ nuostolis iš jo. Tad ir 2010, ir 2011 m. visa draudimo rinka buvo nuostolinga“, – pabrėžia p. Stankevičienė.Anot jos, blogiems rezultatams įtakos turėjo ir nepalankios gamtos sąlygos – atšiauri žiema, vėtros, potvyniai ir pan.Ponas Šerpytis taip pat atkreipia dėmesį, kad krizės metais draudikai aršiai konkuravo dėl klientų ir tai darė kainų sąskaita. Kai kurių draudimo rūšių jos pasiekė dideles žemumas, už jas vėliau vis tiek tenka mokėti patiems vartotojams, mano LD vadovas. Todėl atsigaunant ir augant rinkai pradėjo augti didesnės vertės sutarčių kiekis.„Nuo 2011 m. antros pusės kainų lygis pradėjo kilti, nors dar per menkai. 2012 m. buvo geresni ir gamtos sąlygų prasme – vėlyva žiema, ne tiek daug sniego ir ne tokie ilgi speigai sausį – vasarį, šiemet praūžė mažiau audrų ir vasarą. Dėl to rinkos pelningumas gerėja, nors dar gana mažai“, – mano p. Stankevičienė.

Pelnai gali susukti galvą „Šiais metais daugelis draudikų sugebėjo stabilizuoti savo portfelius, todėl didelio kainų didėjimo ateityje nesitikima. Kita vertus, kainoms įtaką daro daugybė veiksnių. Todėl infliacija, bendras kainų lygio didėjimas neišvengiamai keičia ir draudimo kainas“, – akcentuoja p. Šerpytis.„2012 m. didesnės katastrofinės žalos aplenkė ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl draudikai fiksuoja didesnį pelną. Geresni pelningumo rezultatai man kelia tam tikrą nerimą – draudikai gali užsimanyti pakovoti dėl rinkos dalies. Gal tai ir geresnė žinia klientams, bet visam rinkos sveikumui reikėtų ilgesnės pelningumo tendencijos“, – mano Marius Jundulas, UAB DK „PZU Lietuva“ generalinis direktorius.Ponia Stankevičienė teigia, kad kalbant apie gamtos sąlygas tikėtis dvejų ramių metų iš eilės būtų naivu. Tad, tikėtina, draudikai ir toliau peržiūrės ir tobulins savo kainodaras, kad užtikrintų stabilią įmonių veiklą.„O tai turėtų būti ypač svarbu klientams – juk tik stiprių finansinių rezultatų pasiekianti įmonė gali garantuoti klientui apsaugą, tinkamą išmoką atsitikus nelaimei ir kitą reikalingą pagalbą“, – mano ji.Ponas Jundulas pažymi, kad pastaraisiais metais draudimo produktai apauga papildomomis paslaugomis, tad didėja ir savikaina, bet ir klientai yra pasiryžę daugiau sumokėti.

Lūkesčiai ir aplinka Ponas Šerpytis prognozuoja, kad 2013 m. metais Lietuvos ne gyvybės draudimo rinka augs 6–7%, o augimas priklausys nuo vartotojų lūkesčių ir išorinių veiksnių.„Ši prognozė ganėtinai konservatyvi ir tokį atsargų požiūrį lemia tebetrunkantis neaiškumas rinkoje: kol kas rinka dar nelinkusi rodyti optimizmo, o prognozuojamas BVP yra apie 3%. Stabilus draudimo rinkos augimas tiesiogiai siejasi su tvariai augančiu Lietuvos BVP. Jei prognozės dėl BVP ir įvairių ekonomikos sričių optimistinės, panašios nuotaikos apima ir draudimo rinką. Taigi manoma, kad 2013-aisiais draudimo plėtra bus tvari“, – mano LD vadovas.Ponia Stankevičienė viliasi, kad Lietuvoje draudimo skvarba ir toliau didės, nes viešai daug skelbiama apie draudimo naudą atsitikus nelaimei.„Kita vertus, draudimas Lietuvoje vis dar dažnai suprantamas kaip kai kas papildoma ir nebūtina, perkama dažnai tik tada, jei lieka laisvų pinigų arba jei reikalauja bankas“, – teigia ji.Ponas Jundulas, kaip ir LD vadovas, tikisi apie 6% rinkos augimo, toks, koks fiksuotas ir praėjusių metų pabaigoje.„Mūsų prognozės paremtos tuo, kad šiuo metu rinkoje nematyti ryškių pokyčių. Jei vertintume, kad didžiausią poveikį turi privalomasis transporto priemonių draudimas, ir norint, kad įvyktų pokyčių, turėtų būti keičiama įstatymų bazė, pavyzdžiui, padidinti draudimo sumas ir pan., arba pati automobilių prekybos rinka turėtų būti žymiai aktyvesnė, arba pasyvesnė. O ji vangi ir sunku tikėtis didesnio visos draudimo rinkos augimo“, – vertina p. Jundulas.Anot jo, 6% augimas, atsižvelgiant į pokrizinį etapą, atrodo gan spartus, bet reikėtų vertinti atskiras draudimo rūšis.„Jau 2012 m. rodo, kad ir nevykstant reikšmingesniems pokyčiams automobilių rinkoje privalomasis draudimas augo apie 8%. Kita vertus, jis labiau augo dėl komercinio transporto draudimo, 2012 m. pirmoje pusėje vilkikų draudimo, nes vežėjai suaktyvėjo, daugiau įsigijo naujų transporto priemonių. O mes neprognozuojame, kad šiemet jis išlaikys tokį patį tempą. Kainų tendencija taip pat nusistovėjusi, smarkesnio didėjimo nematytume. Nemanyčiau, kad vežėjams didės kainos, nes per pastaruosius porą metų draudikai rado būdų tiksliau apskaičiuoti kainas“, – teigia p. Jundulas.Pastebima, kad kaskart po didesnių, rezonansinių įvykių daugėja potencialių draudėjų, mažėja ketinančiųjų rizikuoti savo turtu.Ne gyvybės draudimo įmokos sausį – lapkritį, mlrd. Lt:2008 m. 1,372009 m. 0,992010 m. 0,932011 m. 1,052012 m. 1,12Šaltinis: Lietuvos bankas***Straipsnis skelbtas sausio 3 d. dienraštyje "Verslo žinios".

Rytoj "Verslo žiniose" kviečiame skaityti:

Medicinos pramonėje – gamintojų ir pardavėjų varžybos. Pasinaudodami e. bankininkystės paslaugomis sutaupome laiko ir pinigų? Dvejų metų investicijas pradeda laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“; Vilniečiai kuria  jaukumo verslą menininkams; „Audi“ planuoja gaminti daugiau kaip 2 mln. automobilių per metus. Šiuos ir kitus  daugybę įdomių rašinių rasite dienraštyje “Verslo žinios”.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Monese“ – taip pat potencialus vienaragis

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Monese“, veikiantis ir Lietuvoje, baigia derybas dėl 100 mln. GBP...

Rinkos
2020.01.25
Šiaulių banko inovacijai – apdovanojimas už lauko reklamos sprendimą

Lietuvoje įgyvendintai Šiaulių banko inovacijai teko išskirtinis globalaus tinklo „JCDecaux“ apdovanojimas.

Rinkodara
2020.01.23
G. Nausėda į Lietuvą kviečia „Pekao“ banką 14

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.

Finansai
2020.01.23
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 26

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose 1

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau