Mokytis gyventi mažėjant ES paramai

Publikuota: 2013-01-28
 

Finansų ministras VŽ sako, kad ką tik suformuota ekspertų komisija turėtų apsispręsti dėl mokesčių sistemos reformos. Žada nedaryti greitų judesių ir įspėja, kad gali kilti problemų pinigų reformos tikslą užrašius ant politinių vėliavų.

- Ar jūs būsite tas finansų ministras, kurio laikais Lietuvoje bus įvestas euras? Kokie iššūkiai šia prasme laukia Lietuvos? Mūsų vyriausybės programos logika sako, kad euro įvedimas laikytinas ne tikslu, o priemone. Tikslai yra kiti – pagerinti investicinį klimatą, sumažinti valiutos keitimo sąnaudas, apsaugoti savo finansų sistemą nuo spekuliacijų. Nacionalinio susitarimo dėl euro įvedimo pasirašymas reikštų, kad mes tai kaip tik ir iškeliame kaip tikslą. Nei politiniu, nei ekonominės logikos požiūriu to daryti nereikia. Juo labiau dviems iš keturių Mastrichto kriterijų – infliacijos ir ilgalaikių palūkanų normų – Vyriausybė turi labai ribotą įtaką. Pinigų reforma visada yra labai sudėtinga operacija. Bus bėdos, jeigu pinigų reformos tikslą užsirašysime ant politinės vėliavos.

- Tačiau, turėdami galvoje regiono kontekstą, užtrukdama įvesti eurą, ar Lietuva netaps mažiau konkurencinga? Yra toks pavojus. Kita vertus, anksčiau buvo manoma, kad įsivedęs eurą automatiškai gauni trijų AAA skolinimo reitingą ir sumažini rizikos priedus. Šiandien tas efektas nėra toks akivaizdus. Tačiau suprantama, kad šalies investiciniam klimatui tai yra labai svarbu – sutinku, kad vėluodami jį bloginame.

- Darbo partija savo rinkimų programoje iki kadencijos pabaigos žadėjo subalansuotą valstybės biudžetą. Kiti koalicijos partneriai tam bent jau neprieštaravo. Šis tikslas tebėra aktualus? Nėra labai svarbu atšvęsti tą datą, kada biudžeto išlaidų ir pajamų balansas bus nulis. Jei bus nedidelis biudžeto deficitas, tačiau valstybės investicijos ar kitos plėtros paskatos leis labai sparčiai auginti ūkį – mes būsime laimėję. Nes mažės skolos procentas lyginant su BVP, pigs jos aptarnavimas, didės rinkų pasitikėjimas. Nepamirkime, kad veikia Fiskalinės drausmės įstatymas, kuris griežtai reglamentuoja taip pat ir pagundas nepagrįstai didinti išlaidas.

- Ar teisingai suprantu, kad jūs kai kurių ekonomistų raginimus vyriausybėms vykdyti priešciklinę fiskalinę politiką vertinate skeptiškai? Atsargų kaupimo taisyklė ir yra įgyvendinta Fiskalinės drausmės įstatyme. Jis neleidžia išlaidauti net tuo atveju, jei šalies iždas yra užpiltas gausiomis neplanuotomis pajamomis. Bėda ta, kad 2008 m. patyrėme visai ne klasikinę krizę. Sunku buvo net pagalvoti, kaip ir kitur pasaulyje, kad prireiks tokių resursų, kurių niekas niekada nebūtų sukaupęs. Aš netikiu, kad Lietuvoje mes galėjome turėti rimtą pagalvę, kuri mums esmingai būtų ištaisiusi situaciją. Mes taip pat galėjome turėti resursų, tačiau kažkada pasirinkome indėlių grąžinimą. Pasiekėme „efektą“: šiek tiek palengvinome socialinę padėtį, žmonės prisipirko naudotų automobilių. Ir viskas.

- O Estijos sukaupti rezervai nesuminkštino kritimo? Manau, kad neesmingai. Kita vertus, pamatinė rezervų fondų problema: iš ko juos formuoti (jos gal neturi šalys, eskportuojančios žaliavas) ir kas turi pasakyti, kad atėjo laikas rezervus panaudoti. Kaupdami atsargas iš mokestinių įplaukų visada girdėsime nuomonių, esą mažesni mokesčiai suteiks didesnių paskatų ūkio plėtrai. Mano nuomone, galbūt šaltiniu galėtų būti valstybės įmonių dividendai. Rimtos diskusijos tuo klausimu dar nebuvo, nes ir tie gerieji laikai neatėjo.- Šiandien vėl diskutuojama: ar Lietuvai 2008 m. nereikėjo kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą, užuot krapščiusis savo jėgomis ir šiandien mokant santykinai daugiau už buvusį skolinimąsi?Manau, kad teisingai elgėmės nesikreipdami į TVF Latvijos pavyzdžiu. Tai yra pliusas mūsų kredito istorijai. Ar mes tuo metu drąsiai ėjome į tarptautines skolinimosi rinkas įvertinę visas įmanomas pigesnes alternatyvas – norėčiau tikėti, kad jos visos buvo apsvarstytos.

- Kokią ekonominę ar finansinę problemą Lietuvoje gali išspręsti progresninių mokesčių įvedimas, jeigu tik 5% gyventojų pajamos per mėnesį viršija 5 tūkst. Lt? Lietuvoje yra milžiniškas teisingesnio pajamų perskirstymo poreikis. Todėl manau, kad turtingesnių piliečių proporcingai, tačiau bent simboliškai daugiau į bendrą katilą sumokama mokesčių suma padidins ne ekonominį efektą, o teisingumo aspektą.

- Kokį įspūdį jums paliko pirmasis ECOFIN susitikimas, kuriame jūs vėl dalyvavote kaip ministras? Sėdėjau šalia ES pirmininkaujančios Airijos finansų ministro ir mėginau įsivaizduoti, kas mūsų laukia po pusmečio...

- Ir kas gi laukia? Visos Europos laukia integracinis iššūkis. Ekonomikos ir finansų blokas - bankų sąjunga, finansų ir finasinių paslaugų rinkas reguliuojantys teisės aktai - jų derinimas tarp ES institucijų, šalių narių bus pati karščiausia diskusijų sritis, kuri teks ir mums pirmininkaujant. Mūsų problema: kiek reiks kompetentingų žmonių, kurie suvoktų tų klausimų aktualumą, suprastų, apie ką kalbama siūlomuose teisės aktuose. Nes misijos esmė - tarpininkauti, užtikrinti derinimo procedūras tarp skirtingus interesus turinčių šalių ir padėti visiems rasti kompromisą bei sutarimą.

- Jūsų akyse jaučiu nerimą ir abejones dėl Lietuvos potencialo? Hmm... Ne. Greičiau suvokiu, koks sunkus tai bus uždavinys.- Jūsų vizito Briuselyje metu ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė: „Europa betaupydama užmigo“. Ar teko patirti, kad ES šalys ketina atsisakyti taupymo?Ne. Nežinau, kaip čia atsakyti... Naujojo euro zonos šalių grupės pirmininko Olandijos finansų ministro, socialdemokrato Jeroeno Dijsselbloemo mintis: racionalus viešųjų finansų naudojimas, skatinant ekonominius procesus, kuriant darbo vietas, didinant pramonės efektyvumą, ir fiskalinė drausmė nėra nesuderinami dalykai. Kaip tik atvirkščiai: fiskalinė drausmė padeda siekti minėtų tikslų. Kada šnekama apie taupymą, diržų veržimąsi, pajamų bei išlaidų balanso suvedimą, kyla įspūdis, kad tą balansą pasiekę mes negalime daryti jokių išlaidų. Bet juk pinigų iš tikrųjų yra – klausimas, ar juos mokame efektyviai panaudoti. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos ES problema.

- Jūsų požiūriu, kaip turi būti elgiamasi su skolomis: grąžinti, nurašyti, ar, kaip kartais siūloma, paleisti pinigų spausdinimo mašiną, kuri jas sumažintų? Dažniausiai yra taip, kad valstybių skolos praktiškai nėra grąžinamos. Laikui bėgant, nominali skolos vertė virsta mažesne našta, nes plečiasi ūkis, auga BVP. Lengviau mokėti palūkanas net už tas skolas, kurios yra negrąžintos. Kita vertus, tuo pačiu mažėjant skolos dydžiui lyginant su augančiu BVP, pasitikėjimas rinkose tokia šalimi auga. Todėl gali turimą skolą galima perfinansuoti palankesnėmis sąlygomis. Augant ekonomikai, tinkamai naudojant skolintas lėšas, išleidus jas tinkamu būdu, palūkanų požiūriu gali pasiekti dvigubą efektą. Iššūkis: kaip pasiekti tvarų ūkio augimą.- Koalicijoje buvo kalbama, esą tokiam ūkio postūmiui neišvengiamai teks kurti valstybinį komercinį banką, kuris finansuotų tas svarbias sritis, kurių nefinansuoja privatus finansų sektorius. Ką manote apie tokią idėją?Yra sričių, tarkime, daugiabučių namų atnaujinimas, kuriam įgyvendinti yra suformuotos europinės paramos lėšos, kurios nelabai patrauklios komerciniams bankams. Mėginant įkalbinti tuose projektuose dalyvauti, bankai kelia aptarnavimo mokesčius. Komerciniams bankams taip pat neįdomus sveikatos sistemos, kurioje vyrauja milžiniška paklausa, tačiau mažas mokumas, finansavimas. Nelabai įdomu finansuoti rizikos kapitalą, eksportą. Taigi valstybinis sektorius turi padėti užpildyti tas spragas. Mes turime visiškai valstybinę „Invegą“. Dabar turbūt bus išplėtota agentūra, kuri vykdys labai panašias į bankines operacijas įgyvendinant renovaciją, nors jos ir nepavadinsi banku tikrąja prasme. Galbūt ateityje bus ir kitų sričių.

- Vienas buvusios vyriausybės motyvų, pritraukiant privatų finansų sektorių įgyvendinant visuomenei svarbius projektus, buvo skaidrumas. Regis, toks būdas taip ir nesuveikė. Tačiau įgyvendinant jūsų idėją, ar nėra grėsmės patirti kitą kraštutinumą - didesnę interesų grupių kovą dėl įtakos, lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį? Ne. Kredito išteklius, bendrai formuoja, pavyzdžiui JESSICA fondą, ir Europos investicijų bankas (EIB). Jis turi labai aiškius principus, prioritetus ir kontrolės mechanizmus, kurie leidžia išvengti tų blogybių.- Kada ateis metas Lietuvoje mokytis gyventi esant mažėjančios ES paramos sąlygomis?Jis jau atėjo vakar, o galbūt ir užvakar. Turime mokytis įžvelgti dėl ES finansinės paramos kylančias rizikas. Tai trečdalis mūsų biudžeto  pajamų – daugiau, nei surenkame gyventojų pajamų mokesčių. Du-trys skandalai apie išvogtus ES pinigus ir stop: pervedimai sustabdomi, o mes  susiduriame su rimtais finansų sunkumais, nes ES perveda pinigus kompensacijos principu, kada viskas jau yra paremta ir investuota. ES parama turi didelę įtaką mūsų infliacijos lygiui. Ji iškreipia turto vertę: mes labai dažnai vykdome brangius, prašmatnius projektus neskaičiuodami, kiek nuolat kainuos jų eksploatavimas. Jau iš savo kišenės.

- Ukrainoje Černobylio AE uždarymo procesas priskirtas tos šalies finansų ministerijos reguliavimo sferai. Motyvas – neveikianti elektrinė – joks ūkio subjektas. Greičiau recipientas, ryjantis milžiniškas lėšas. Nenorėtumėte IAE priglausti po savo finansų ministerijos sparnu? Racionalus ir efektyvus valstybės įmonių valdymas reikalauja atskirti politikos formavimą nuo politikos įgyvendinimo procesų. Tai svarbi problema. Nors tai dabar nepopuliaru, tikrai noriu atiduoti duoklę buvusiai vyriausybei, kuri nuėjo ilgą ir sunkų kelią reformuojant valstybinių įmonių valdymą. Ten visko buvo, taip pat ir nepriimtinų nuostatų. Tarkime, išspausti iš tų įmonių, ką tik įmanoma dividendų forma. Nors įdirbis yra, nes yra žmonės, kurie ta problema jau seniai užsiima.

- Būsimosios finansų perspektyvos prioritetus apibrėžiančią Nacionalinės pažangos programą, kurią patvirtino p. Kubiliaus vyriausybė, dabartinės  valdančiosios koalicijos atstovai kritikavo. Kodėl? Prisiminkite, kaip NPP buvo patvirtinta: paskutinę ar priešpaskutinę buvusios vyriausybės darbo dieną. Aš prisimenu, kokie išsamūs svarstymai dėl 2007-2013 m. ES finansų perspektyvos prioritetų vyko prieš šešerius metus...- Ar teisingai suprantu, kad esminį priekaištą kelia NPP patvirtinimo metodas, o ne jos turinys?- Taip, pirmiausiai principas. Manau, kad dėl tokių programų turime siekti platesnio sutarimo. Buvusi strategija buvo patvirtinta Seime po ilgų ir viešų diskusijų. Tokį kelią mes vėl turime praeiti. Kita vertus, bus nebloga proga išsamiau įvertinti ES paramos efektą išlaidų ir naudos požiūriu. Teks gerokai palaužyti galvą dėl vertinimo kriterijų: visuomeninės naudos ir, be abejonės, naujai pamatuoti nuosavybės išlaikymo sąnaudas.

- Ar jūsų šeima laikosi nuostatos kas mėnesį bent simbolinę pajamų dalį atidėti santaupoms? Vienareikšmiškai taip.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur 

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
10:43
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau