Korsakaitė: pirmiausia valstybė turėtų apsispręsti, ko ji nori

Publikuota: 2013-01-26
Diana Korsakaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė
Diana Korsakaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

Pastaruoju metu komisiją užgriuvo kritikos lavina, esą ji yra saulės jėgainių bumo kaltininkė, nes 2012 metams nustatė nepagrįstai didelį saulės elektros supirkimo tarifą. Kiek pagrįsti šie kaltinimai? 2012 m. galiojusi elektros kaina apskaičiuota griežtai laikantis galiojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo raidės – juk esame įgyvendinančioji institucija, erdvės interpretacijoms neturime. Kaina buvo apskaičiuota 2011 m. rudenį, ją tvirtinome 2012 m. žiemą,  ji visiškai atspindėjo tą padėtį, kuri buvo susiklosčiusi kainos nustatymo metu. Buvome pasitelkę konsultantų profesionalų, surengėme gausybę viešųjų konsultacijų. Patys juokaujame, kad nėra labiau pagrįsto ir apginto tarifo nei šis.

Kas, Jūsų vertinimu, sukėlė saulės energetikos bumą, kuriam tramdyti naujoji Vyriausybė turėjo skubiai rengti įstatymų pakeitimus, o  Seimas – strimgalviais imtis jų priėmimo? Staigi technologijų pažanga pernai lėmė modulių atpigimą, o  įstatymas numatė, kad  tarifas perskaičiuojamas tik kartą per metus. Kadangi tame pačiame įstatyme buvo numatyta, jog elektra bus superkama  tarifu, kuris galioja tuo metu, kai investuotojas gauna plėtros leidimą, o statyti jėgainę jis gali dvejus metus, atsirado daug norinčių tokia dosnia galimybe pasinaudoti.Turėjo įtakos ir įstatymo nuostata, kad mažosios (iki 30 kW galios) jėgainės prijungiamos prie elektros tinklų be jokių apribojimų. Trečia priežastis taip pat buvo užprogramuota įstatyme, kuris jėgainę apibrėžia kaip atskirą fizinį objektą, neatsižvelgdamas į jų plėtotojų nuosavybės, valdymo, administracinius ryšius. Todėl atsirado daug projektų, kuriuos ketino plėtoti susiję asmenys ir bendrovės, kai kurie – ir spekuliaciniais sumetimais.

Ar galima sakyti, kad  pakoregavus įstatymą ir  numačius gerokai griežtesnes sąlygas atsinaujinančios energetikos projektams pavyko subalansuoti žaliosios energetikos plėtrą? Tai pavadinčiau gaisro gesinimu, o  ilgalaikių problemų pataisymai neišsprendė. Tiesa, elektros supirkimo tarifas mažės, nes naujasis įstatymas numato, kad tarifas bus skaičiuojamas ne kartą per metus, o kas ketvirtį. Taigi, kovą apskaičiuosime 2013 m. II  ketvirčio tarifą, iki kovo 31 d. jį paskelbsime, paskui procedūrą kas ketvirtį kartosime. Kokia šiemet bus elektros supirkimo kaina, priklausys  nuo investicijų, tačiau nėra abejonių, kad  tarifas bus mažesnis nei 1,25 Lt/kWh, kuris galioja šiuo metu.Tačiau pagrindinis veiksnys, kuris didina žaliosios elektros kainą, iš įstatymo nepašalintas – ir toliau ją skaičiuojant reikės atsižvelgti į diskonto koeficientą. Jis tarifą padidina  25–30%.Norėčiau priminti, kad šis koeficientas – priemonė, leidžianti ateities pinigų vertę perskaičiuoti į šiandieninę vertę. Kiekvienais metais pinigai nuvertėja, po 10 metų turėtas 1.000 Lt turbūt nė 600 Lt bus nevertas. O diskonto koeficientas leidžia perskaičiuoti, kad po 10 metų gautas pinigų kiekis būtų vertas šiandieninio pinigų kiekio.Visa tai sudėjus, kiek kilovatvalandžių yra numatoma realizuoti per tą laikotarpį, gaunamas padidintas tarifas.

Tačiau diskonto koeficientą taikyti įprasta, į jį, vertindami projektus, atsižvelgia ir bankai, ir verslas. Ar būtų logiška jo atsisakyti? Jį taikyti, žinoma, yra pagrįsta, tačiau tai sukuria situaciją, kai politinėje erdvėje galima turėti populiarią temą. Visada sakiau – jei yra noras tokius politinius pašnekesius paversti kūnu, atsisakykime diskonto koeficiento, tada supirkimo tarifai, susiję su visomis žaliosiomis technologijomis, sumažės bent ketvirtadaliu. Tačiau jie smuktų visoms atsinaujinančių išteklių technologijoms, o investicines sąnaudas dėl technologinės pažangos sparčiai mažina tik saulės energetika. Dėl to turi būti apsispręsta politiniu lygiu.

Kokios dar permainos galimos žaliosios energetikos srityje? Politiką formuojanti Energetikos ministerija (EM) turi planą iš esmės įvertinti atsinaujinančių išteklių energetiką reglamentuojantį įstatymą, o mes jai kiek galėdami talkinsime.Matyčiau dar vieną reikalingą pataisymą – Konkurencijos įstatymas ir Atsinaujinančių išteklių įstatymas turėtų būti susieti, kad į jėgainę nebūtų žiūrima kaip vien į atskirą objektą, o būtų matoma, kurios susijusios nuosavybės ar valdymo ryšiais. Šiuo metu yra įsisukusi ganėtinai didelė antrinė rinka tiek prekiaujant plėtros leidimais, tiek skaidant sklypus, o šito reikėtų išvengti.O visus tuos dalykus reikėtų įpakuoti į svarbiausią paketą – konkrečius ir aiškius valstybės tikslus, ką norime pasiekti atsinaujinančios energetikos srityje.  Iki šiol buvo numatyti siekiai, kiek elektros turime pagaminti iš vėjo, saulės, vandens ar biomasės, tačiau neįskaičiuotos mažesnės nei 30 kW jėgainės. O tai reiškia, kad  mes nežinome, ko norime, nežinome, kiek tai kainuos, nežinome, ar vartotojai pajėgūs už tai sumokėti.Dabar žalioji energetika skatinama iš vartotojų kišenės, kainą įtraukiant į viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Tačiau galimos ir kitokios schemos, dėl jų taip pat reikia apsispręsti. Kaip  finansavimo kanalas galėtų būti panaudoti ES fondai, beje,  tai yra numatyta įstatyme. Galėtų būti ir akcizas už iškastinį kurą arba klimato kaitos programos finansinės priemonės. Tada nuo  vartotojo pečių našta būtų iš dalies ar visai nuimta.

Šias metais VIAP, iš kurių ne tik skatinama žalioji energetika, bet ir finansuojama elektros jungties su Švedija statyba, remiama Lietuvos elektrinė ir miestų kogeneracinės jėgainės, gerokai išsiplėtė ir tapo pagrindine elektros brangimo priežastimi. Ar panašios augimo tendencijos matyti ir šiemet? Reikia ar nereikia keisti strateginių krypčių ir projektų finansavimo schemą, bus aišku, kai EM atliks jų reviziją. Kainų reguliavimas ir kainodara yra tik priemonės tam tikriems tikslams pasiekti. Todėl pirmiausia reikia konkrečiai nurodyti, ko valstybė siekia.Mano nuomone, sprendimas VIAP lėšomis iš dalies finansuoti Lietuvos ir Švedijos elektros jungtį buvo teisingas. Jungtis į Lenkiją gali turėti kitokią finansavimo formą, mes greičiausiai nagrinėsime, kokias galimybes turi „Litgrid“ pasiskolinti trūkstamą pinigų sumą. Tačiau galutinis sprendimas, žinoma, priklausys nuo Vyriausybės.Dėl paramos termofikacinėms jėgainėms turėtų būti priimtas platesnis sprendimas – dabar jos pakabintos tarp dangaus ir žemės. Jos turėtų pasirengti griežtesniems taršos reikalavimams, veikti efektyvesniu režimu. Reikia spręsti, ką su jomis daryti.Didžiausią VIAP dalį šiuo metu atsiriekusiai Lietuvos elektrinei (LE) paramos ateinančiais metais reikės mažiau. Vyriausybė jau sumažino iš LE superkamos energijos kvotą, dėl to kiek pigo elektra. Tačiau reikia skaičiuoti, ar dabartinė 900 TWh kvota yra optimalus kiekis, ar jis turėtų dar mažėti. Kita vertus, kitąmet vartotojai per VIAP bus jau tarsi atsiskaitę už LE devintojo bloko statybą, o tai reiškia, kad VIAP mažėja apie 60 mln. Lt, tai sudaro 0,7 ct kilovatvalandės kainos.Jei bus pasilikta prie žaliosios energetikos rėmimo iš VIAP, jos svoris VIAP biudžete didės.

Ankstesnioji Vyriausybė be paliovos brangstančio centralizuoto šildymo problemas bandė spręsti skatindama investicijas į nepriklausomą šilumos gamybą – buvo teigiama, kad konkurencija tarp gamintojų ilgainiui sumažins šilumos kainą. Tačiau kai kurie ekspertai sako, kad būtų gerokai pigiau, jei šilumos gamyba būtų planuojama centralizuotai, pritraukiant investicijų į jau sukurtą infrastruktūrą. Kuris kelias naudingesnis vartotojams? Išvertus į ekonominę kalbą, šnekame apie tai, kas šilumos ūkyje geriau – dinaminis ar statinis konkurencingumas. Jei valstybė mano, kad šiuo momentu reikalingas pigiausias variantas, reikėtų galvoti apie statinį konkurencingumą, t. y. apie centralizuotą planavimą. Jei galvojama, kad reikalingas geriausias variantas ilguoju laikotarpiu, tuomet, mano požiūriu, pranašesnis dinaminis.Dabar šilumos ūkis pradėjo plėtotis dinaminio konkurencingumo keliu – kai atsiranda daug gamintojų, tačiau valstybė neprisiima atsakomybės už jų veiklos rentabilumą ir šių jėgainių investicinę riziką. Statinį konkurencingumą šilumos sektoriuje apibūdinčiau kaip sistemą, kai konkuruojama dėl to, kas turėtų teisę investuoti. Parinktiems investuotojams būtų garantuojama, kad jų investicinė rizika būtų minimali.Žinoma, peršokti nuo sistemos, kuri jau užsimezgė, prie kitos galima, tai įstatymų klausimas. O ar to reikia, turime pasverti ir apsispręsti. Dirbsime kartu su EM – formuojama darbo grupė. Diskutuosime, kaip būtų geriau.

Kokius geriausius ankstesnės Vyriausybės darbus galėtumėte paminėti? Kas nepadaryta ar padaryta blogai? Pozityvu tai, kad į nacionalinę teisę buvo perkelti ES III energetikos paketo reikalavimai, tai perbraižė progresyvesnius elektros ir dujų sektoriaus kontūrus. Gerai ir tai, kad buvo pradėti darbai klojant Lietuvos ir Švedijos elektros jungtį ir užtikrintas projekto finansavimas, ne tik iš ES fondų, bet ir lietuviškoji dalis iš VIAP.Blogai vertinčiau tai, kad Vyriausybei pritrūko laiko strategiškai pažiūrėti į centralizuotos šilumos sektorių.

Dosjė Gimė
* 1974 m. sausio 13 d.Mokėsi
* 1992 m. baigė Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją.
* 1992–1997 m. studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete ir įgijo verslo vadybos ir administravimo bakalauro, o 1999 m. – magistro laipsnį.
* 2007 m. Kauno technologijos universitete baigė trečiosios pakopos studijas – verslo vadybos ir administravimo.Dirbo
* 1999–2004 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete dėstė Strateginio planavimo ir verslo vadybos kursą
* 2002 m. pradėjo dirbti Ryšių reguliavimo tarnyboje, nuo 2007 m. iki 2010 m. ėjo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigas. Pagrindinė veikla – Strategijos ir teisės departamentų kuravimas, tarpinstitucinių ir tarptautinių ryšių koordinavimas, strateginė ir organizacinė tarnybos plėtra, individualių strateginių projektų koordinavimas.
* 2010 m. sausio 21 d. Seimas paskyrė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininke penkerių metų kadencijai.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Agrokoncerno“ grupės pelnas per metus mažėjo beveik septynis kartus

Lietuvos žemės ūkio grupė „Agrokoncernas“ 2018-2019 finansiniais metais uždirbo 501.000 Eur konsoliduoto...

Pramonė
2020.01.27
2019 m. pritraukti 47 TUI projektai, sukurta 4.600 darbo vietų 

2019 m. į Lietuvą buvo pritraukti 47 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai. Per šiuos projektus iš...

Finansai
2020.01.27
„Amber Grid“ savo reikmėms įsirengs 1,4 MW saulės jėgainių

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ suplanavo iki 2021 m. įsirengti 1,4 MW galios saulės...

Pramonė
2020.01.27
Latviai mokosi iš žaliosios ekonomikos užsidirbti  Premium

Europai užsimojus per artimiausią dešimtmetį kovai su klimato kaita išleisti 1 trilijoną Eur, netgi...

Pramonė
2020.01.27
„Green Genius“ užsitikrino 30 mln. Eur injekciją žaliosios energetikos projektams

„Modus Group“ priklausanti atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ pasirašė sutartį su...

Verslo aplinka
2020.01.27
„Industrial Heroes“: nuotekų tvarkymas – pelninga investicija Verslo tribūna

Po to, kai „Grigeo Klaipėda“ buvo apkaltinta leidusi neišvalytas nuotekas į marias, visuomenėje kilo itin...

Statyba ir NT
2020.01.27
„Grigeo Klaipėdos“ skandalas išpūtė reikalavimus kitų įmonių plėtrai  Premium

Po taršos skandalo įmonėje „Grigeo Klaipėda“ gamybos plėtros projektą rengianti Klaipėdos LEZ bendrovė „Orion...

Pramonė
2020.01.27
Baltarusija ketina ir toliau importuoti naftą iš Norvegijos

Baltarusija ketina ir toliau importuoti naftą iš Norvegijos, kurios pirmoji siunta buvo atplukdytą į...

Pramonė
2020.01.26
Būsimos „Tesla“ gamyklos vietoje Vokietijoje sunaikintos septynios karo laikų bombos

Vokietijos policija sekmadienį pranešė, kad specialistai saugiai sunaikino septynias Antrojo pasaulinio karo...

Pramonė
2020.01.26
„KG Group“ atsisako paukštyno statybos planų

Teismuose tebesitęsiant Vilniaus rajono savivaldybės ir aplinkosaugininkų ginčui dėl „Kauno grūdų“ („KG...

Pramonė
2020.01.24
„Ignitis gamyba“ nuotoliniams vartotojams įrengs 3 MW galios saulės elektrinę 1

AB „Ignitis gamyba“ pasirašė sutartį su įmone „IMASD Energias SL“ dėl naujos 3 MW saulės jėgainės įrengimo...

Pramonė
2020.01.24
Neramumų Honkonge pasekmė – kritę konjako pardavimai

Prancūzų prabangių gėrimų gamintojos „Remy Cointreau“ akcijos patiria didžiausią griūtį per dešimt metų po...

Rinkos
2020.01.24
Nafta iš Klaipėdos link Baltarusijos pajudės vidurnaktį

Į Klaipėdos jūrų uostą ketvirtadienį ryte atplaukus laivui su Baltarusijai skirta norvegiška nafta, pirmasis...

Pramonė
2020.01.24
Dar ilgą laiką galime nematyti 100 USD kainuojančios naftos, sako „Chevron“ vadovas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose dar ilgai nepasieks 100 USD už barelį lygmens dėl tebesitęsiančio JAV...

Rinkos
2020.01.24
Latvijos aludariai: stipraus alkoholio akcizų įšaldymas sukeltų „karą“ su Lietuva

Latvija, įšaldydama akcizus stipriajam alkoholiui, rizikuoja įsivelti į „karą“ su Lietuva, perspėja dvi...

Pramonė
2020.01.24
„Grigeo“ viešins informaciją apie nuotekų, oro ir vandens būklę  3

Grigiškėse įsikūrusi AB „Grigeo“ ketina diegti viešas stebėsenos platformas, kuriose bus galima sekti...

Pramonė
2020.01.24
Moderni gamyba ir sustyguota logistika augina „Rivonos“ produkcijos pranašumą Verslo tribūna

„Rivonos“, pagrindinės „Norfos“ tinklo tiekėjos, gamybiniuose padaliniuose vyksta nenutrūkstamas...

Vilniaus rajone gamins variklius elektromobiliams „Kia“ ir „Hyundai“: bendrovę perka britų vienaragis Premium 6

Vienas brangiausių britų startuolių „Arrival Ltd“ perka elektros variklių, pavarų dėžių ir baterijų modulių...

Pramonė
2020.01.24
Europa SkGD importavo vietinės dujų gavybos sąskaita

Europa praėjusiais metais prisidėjo prie perteklinės tarptautiniu mastu suskystintų gamtinių dujų (SkGD)...

Pramonė
2020.01.23
S. Krėpšta: Japonija domisi „Rail Baltica“, sinchronizacijos projektų finansavimu

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas domisi galimybe finansuoti „Rail Baltica“ geležinkelių...

Verslo aplinka
2020.01.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau