Baltarusija po valiutos krizės: stabilumas per trapus, kad džiugintų

Publikuota: 2013-01-19
Nuotrauka: Aleksej Matiuškov
„Verslo žinios“

Po staigios devalvacijos 2011-aisiais pernai Baltarusijos rublis devalvacijos išvengė, tačiau Lietuvos verslininkai dėl kaimyninės šalies valiutos stabilumo saugiai dar nesijaučia. Ekonomistai neatmeta, kad šiemet devalvacija vėl gali pasikartoti, tiesa, mažesne apimtimi ir antroje metų pusėje.

Baltarusijos rublis, 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje JAV dolerio atžvilgiu per trumpą laiko tarpą devalvuotas apie 35%, o 2011-aisiais – 187%, pernai laikėsi gana stabiliai ir didesnių svyravimų išvengė – jo kursas per visus metus žemyn pasikoregavo apie 2%. Panašūs pokyčiai fiksuoti ir lito bei euro atžvilgiu.Šiuo metu 1 JAV doleris kainuoja apie 8.860 Baltarusijos rublių (prieš metus – 8.470), o 1 litas – 3.336 Baltarusijos rublius (prieš metus – 3.110).Lietuvos valiutų dileriai sako, kad Baltarusijos rublių rinkoje pagaliau atsirado stabilumo, kurį paskatino dar 2011 m. valdžios priimtas sprendimas leisti kursui svyruoti laisvai ir liberalizuotos rublio keitimo į užsienio valiutą taisyklės.„Kai Baltarusijos valdžia leido Baltarusijos valiutų ir vertybinių popierių biržoje keisti rublius į užsienio valiutą ne tik komerciniams bankams, bet ir įmonėms, juodoji valiutų keitimo rinka Baltarusijoje sumenko ar jos visai nebeliko. Be to, atsirado likvidumas – dabar užsienio verslui Baltarusijoje nebėra didelių problemų rublius pasikeisti į pageidaujamą užsienio valiutą“, – sako Julius Lazauskas, DNB banko Valiutos ir palūkanų normų prekybos skyriaus vadovas, ir konstatuoja, kad valiutų krizė Baltarusijoje šiandien yra pasibaigusi.Gyventojai pakeisti vietinę valiutą į užsienio gali Baltarusijos bankuose ar valiutos keitimo punktuose.Tiesa, anot p. Lazausko, kitos problemos dėl Baltarusijos rublių konvertavimo išliko – skirtumas tarp šios valiutos pirkimo ir pardavimo kainos yra didelis, o bankai toliau nedraudžia nuo šios valiutos kurso svyravimų rizikos.

Devalvacijos galimybės nenurašo

Tiesa, ar valiutos devalvavimo scenarijus nepasikartos šiais metais, ekonomistai nėra tikri, nes kaimyninės šalies ekonominė padėtis išlieka įtempta.Baltarusija skelbia, kad, preliminariais duomenimis, jos bendrasis vidaus produktas pernai augo 1,5% (palyginti, valdžia siekė, kad ekonomika augtų 5–5,5%), metinė infliacija paskutinį 2012 m. mėnesį sudarė 21,8% (vidutinė mėnesinė infliacija pernai – 59,2%), o oficialus nedarbo lygis pernai lapkritį (naujesnių duomenų nėra) šalyje sudarė 0,6% (darbo neturėjo 26.000 ekonomiškai aktyvių žmonių).„Pirmoji 2012 m. pusė Baltarusijos ekonomikai buvo geresnė, nes ją kėlė sparčiai augęs eksportas. Be to, teigiamą postūmį davė įvykdyta valiutos devalvacija. Tačiau antroje metų pusėje augimas slopo, o spaudimas Baltarusijos rublio silpnėjimui stiprėjo. Buvo net pasirodę gandų, kad rublis bus dar devalvuotas 80%. Jie neišsipildė, tačiau per 2012 m. gruodį rublis JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo apie 1,2%“, – komentuoja Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė.Anot jos, Baltarusijos ekonominė padėtis dabar, palyginti su buvusia 2010 m. pabaigoje ar 2011 m. pradžioje, yra geresnė.„Tuomet jie turėjo maždaug 20% einamosios sąskaitos deficitą, o tarptautinės užsienio atsargos buvo stipriai kritusios. Dabar einamosios sąskaitos deficitas artimas nuliui, o atsargos stabilios. Artimiausiais mėnesiais didesnės devalvacijos rizikos Baltarusijoje nėra, tačiau ji gali atsirasti antroje metų pusėje, nes padėtis eksporto rinkose negerėja“, – kalba p. Tauraitė.Jos žiniomis, pačios Baltarusijos ekonomistai prognozuoja, kad per šiuos metus galimas 10–15% Baltarusijos rublio nuvertėjimas, tačiau visai realu, kad tai vyks natūraliai, be Baltarusijos centrinio banko įsikišimo, kaip kad buvo 2011 metais. Jei bus didelių išorinių sukrėtimų, devalvacijos apimtis gali būti ir didesnė.„Be devalvacijos gali būti neapsieita, jei Baltarusija toliau kels darbo užmokestį sparčiau, nei kyla darbo našumas. Tuomet nepadės ir geras žemės ūkio derlius, paskatinęs ekonomiką 2012 m.“, – aiškina p. Tauraitė.Baltarusija šiuo metu gauna finansinę paramą iš Rusijos kontroliuojamo antikrizinio fondo „EurAzES“, kuriam yra įsipareigojusi vykdyti privatizacijos programą. Šis šaliai jau yra išdavęs 1,7 mlrd. USD paskolų iš žadėtų 3 mlrd. USD. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka neseniai skelbė, kad 2013 m. šalis kreditoriams turės pervesti 3 mlrd. USD, iš kurių dar būtina surasti 1 mlrd. USD. Kaimyninė šalis Rusijos neseniai paprašė 2 mlrd. USD paskolos.

Įskaičiuoja į kainą

Baltarusijoje veikiantis Lietuvos verslas dideliu optimizmu dėl Baltarusijos rublio kurso stabilumo taip pat netrykšta.„Taip, rublio svyravimai sumažėjo, tačiau tai nereiškia, kad jei devalvacijos nebuvo pernai, jos nebus ir šiemet. Mes tą devalvacijos riziką matome ir bandome dar prieš kurį laiką ją pamažu perkelti į kainą. Žinoma, visko neperspaudžiant“, – kalba Visvaldas Matijošaitis, Baltarusijoje taip pat veikiančios „Vičiūnų“ įmonių grupės vadovas.Kitas veiklą Baltarusijoje plėtojantis Lietuvos verslininkas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, pažymi, kad situacija su valiutos konvertavimu Baltarusijoje iš tiesų pagerėjo, tačiau dar toli gražu ne visos problemos buvo išspręstos.„Pvz., įmonė Baltarusijoje negali laisvai savo sąskaitose laikyti didelio kiekio užsienio valiutos, tam reikia patvirtinimo, kad ji dirba su nerezidentais arba turi paskolą užsienio valiuta“, – aiškina jis.Verslininkas teigia manantis, kad nuo to, kaip Baltarusijai pavyks susitarti su Rusija dėl gamtinių dujų reeksporto, ir priklausys, ar šalyje nuvilnys dar viena devalvacijos banga – esą kaip tik šiemet turėtų baigtis senųjų sutarčių galiojimas.Komentarai
Julius Lazauskas, DNB banko Valiutos ir palūkanų normų prekybos skyriaus vadovas: „Dabar užsienio verslui Baltarusijoje nebėra didelių problemų rublius pasikeisti į pageidaujamą užsienio valiutą.“Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė: „Per metus galimas 10–15% Baltarusijos rublio nuvertėjimas, tačiau visai realu, kad tai vyks natūraliai, be Baltarusijos centrinio banko įsikišimo.“Visvaldas Matijošaitis, „Vičiūnų“ įmonių grupės vadovas: „Devalvacijos riziką matome ir bandome ją iš anksto pamažu perkelti į produkcijos kainą. Žinoma, visko neperspaudžiant.“

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
PVM grobstymas ES sukuria 307 mlrd. Eur prekybos perteklių, kurio neturėtų būti  Premium

Skaičiuojama, kad bendroji Europos Sąjungos (ES) rinka turi 307 mlrd. Eur prekybos perteklių, kurio apskritai...

Finansai
2020.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau