Vertinimo kriterijų žonglieriai

Publikuota: 2013-01-16
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
 

Mažiausia kaina ir toliau laimi prieš ekonominio naudingumo kriterijų, rodo pernykščių viešųjų pirkimų analizė. Tiesa, vilties teikia tai, kad skaičiuojant pagal pasiūlymų vertę  ekonominio naudingumo kriterijus tapo gerokai svaresnis.

Viešųjų pirkimų, kurių konkursuose pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, skaičius pernai sudarė vos 5,6%  iš visų vykdytų viešųjų pirkimų kiekio. 2011 m. ši dalis buvo 4,4%. Viešųjų pirkimų, kurių potencialių dalyvių pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, vertė 2012 m. sudarė 24,8% bendros per laikotarpį vykdytų viešųjų pirkimų sumos, o užpernai ši dalis siekė tik 6,7%.Europos Sąjungos šalyse ekonominio naudingumo kriterijus vidutiniškai dominuoja 77% viešųjų pirkimų. 2012 m. (iki gruodžio 12 d.) buvo surengtas 10.571 viešasis pirkimas, bendra viešųjų pirkimų vertė siekė per 11 mlrd. Lt.Žydrūno Plytniko, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo, vertinimu, Lietuvoje įsigalinti tendencija yra bloga, o ją labiausiai lemia nenoras eiti sudėtingesniu, daugiau laiko ir kompetencijos reikalaujančiu, tačiau neabejotinai geresniu ekonominio naudingumo vertinimo keliu.Marius Endzinas, advokatų profesinės bendrijos „Nordia Baublys & Partners“ advokatas, sako, kad ateityje pagal ekonominio naudingumo kriterijų vertinamų viešųjų pirkimų tik daugės. ES ėmėsi iniciatyvos keisti viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, didinti skaidrumą vykdant viešuosius pirkimus ir skatinti perkančiąsias organizacijas dažniau vadovautis ekonominio naudingumo kriterijumi vertinant tiekėjų pasiūlymus.„Pačiose perkančiosiose organizacijose trūksta suinteresuotumo arba iniciatyvos atlikti sudėtingesnį, tačiau poreikius maksimaliai atitinkančias prekes ar paslaugas leidžiančią įgyvendinti procedūrą – tokia europinio lygio iniciatyva gali tapti puikiu stimulu pakeisti susiformavusią ne visuomet geriausią praktiką“, – sako p. Endzinas. Be to, rengiamas Tiekėjų etikos vykdant viešuosius pirkimus kodeksas taip pat turėtų prisidėti prie bendros sąžiningo ir konstruktyvaus tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų bendravimo atmosferos.Visa tai, pažymi advokatas, turėtų paskatinti rinktis ekonominio naudingumo kriterijų.Kol kas būtent to Lietuvoje pasigenda viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujantys verslininkai, jie pažymi, kad didžiojoje dalyje konkursų labiausiai paisoma mažiausios kainos kriterijaus.„Tiek mažiausios kainos, tiek ekonominio naudingumo kriterijai turi ir savo stipriųjų, ir silpnųjų pusių. Svarbu, kad perkančioji organizacija žinotų, ką ji nori nupirkti ir kodėl ji renkasi vienokį ar kitokį vertinimo būdą“, – sako Gintaras Juknevičius, inžinerinių sprendimų diegimo bendrovės „Fima“ vadovas.Advokato p. Endzino teigimu, dažnai tiekėjai, itin sumažinę pasiūlymo kainą, vėliau nebenori arba tiesiog nebepajėgia kokybiškai vykdyti pirkimo sutarties, o kai kuriais atvejais – ir bankrutuoja.

Užtikrina skaidrumą Teisininkas sutinka su argumentu, kad ekonominio naudingumo kriterijus labiau užtikrina viešojo konkurso skaidrumą: juk kai pirkimo sąlygose aiškiai nurodyti pirkimo objekto kriterijai, visi tiekėjai juos sužino iš anksto ir vienodomis sąlygomis, todėl gali priimti geresnius sprendimus apsispręsdami apskritai dalyvauti konkurse.„Atitinkamai pačiai perkančiajai organizacijai vėliau nebereikia ieškoti argumentų, kaip išsisukti nuo pasiūlytos nepriimtinos, nors ir pigiausios, prekės ar paslaugos. Kita vertus, labai svarbu, kad perkančiosios organizacijos parinkti ekonominio naudingumo kriterijaus parametrai, pagal kuriuos ji vertins pasiūlymus, būtų logiški ir pagrįsti. Jeigu kils įtarimų, kad vertinimo parametrai parinkti taip, kad tinka tik vienam konkrečiam tiekėjui, tai gali reikšti skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principų pažeidimą ir neišvengiamai didins ginčų tarp tiekėjų ir perkančiosios organizacijos tikimybę“, – sako p. Endzinas. Advokato teigimu, labai svarbus išankstinis tiek perkančiųjų organizacijų, tiek tiekėjų nusiteikimas veikti sąžiningai ir teisėtai.

Mokyti ir raginti „Problema ta, kad perkančiosios organizacijos nelabai sugeba suformuluoti ekonominio naudingumo sąlygų. Be to, kai reikia aiškintis kontrolės institucijoms, tai taip pat yra sudėtingiau, todėl visi eina paprasčiausiu keliu – renkasi pagal žemiausią kainą, o ką pagal tai nusiperka, nebe taip svarbu“, – sako Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.Tokią padėtį, anot jo, lėmė ilgus metus iš visų kontrolės institucijų akcentuojamas pinigų taupymas ir priekaištavimas už jų švaistymą, tiesa, pamirštama, kad išlaidos priklauso ir nuo eksploatacijos, paslaugų kokybės.„Tikiuosi, kad padėtis keisis, reikia tik tuos žmones mokyti ir raginti. Kiekvienas subjektas gali turėti kitokį svarbiausią kriterijų, kai kur svarbu energinis efektyvumas, jei susiję su pramone, svarbios ir technologijos“, – sako p. Šeštakauskas.Baimę kaip pagrindinę problemą mato ir Stanislavas Kablys, AB „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius, asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas„Dabar tokia padėtis, kad joks valdininkas negaus priekaištų, jei pasirinko mažiausią kainą kaip vienintelį, neva patį geriausią, kriterijų. Bet šis kriterijus geriausias tik tam valdininkui, kuris nori išsaugoti savo kėdę“, – padėtį absurdiška vadina p. Kablys.Pasak jo, taikant naudingumo kriterijų svarbu aiškiai nubrėžti ir įvertinti, ko perkančioji organizacija siekia. Tai gali būti ir ilgesnės garantijos, ir geresni techniniai parametrai, kuriuos galima aprašyti ir įvertinti balais. Techninius kriterijus inžineriniams projektams, pasak pašnekovo, sukurti nėra sudėtinga, tam esą galėtų pagelbėti Mokslinių tyrimų institutas ar technologinių mokslų universitetai.Pasak p. Kablio, siekis, kad konkurse dalyvautų kuo daugiau dalyvių, taip pat yra iškreiptas ir kartais reikėtų leisti palikti išimčių, kad būtų nupirkta būtent tai, ko užsakovui iš tiesų reikia, o ne bet ko už pačią mažiausią kainą.„Koks yra mūsų tikslas – ar nutiesti kelią, ar geležinkelį, ar mūsų tikslas yra skaidrumas? Dabar atrodo, kad svarbiausia būti nepaprastai skaidriems. Bet kur ribos? Jei stiklinę išplaunu šaltu vandeniu –  ji švari ar dar ne? O gal reikia su „Fairy“, o gal dezinfekuoti?“ – ironizuoja p. Kablys.Jis svarsto, kad tai, jog į konkursą siūlosi kelios dešimtys rangovų, yra ne skaidrumas, o problema, o padariniai gali būti ir prasta darbų kokybė, ir neretai dėl ginčų per ilgai užsitęsę, vilkinami svarbūs projektai.„Rangovų normaliose šalyse būna iki 5–7 ir labai svarbu, kad tas rangovas  pirmiausia įrodytų, kad jis finansiškai pajėgus atlikti projektą. Dabar, kai kone bet kas,  žinantis žodį „kelias“, gali dalyvauti konkurse, jau yra blogai“, – pažymi pašnekovas.

Ekonominio naudingumo kriterijaus taikymas viešųjų pirkimų konkursuose Pagal skaičių                             Skaičius, vnt.                    %
Pasiūlymų vertinimo kriterijus      2010     2011      2012         2010   2011   2012
Ekonominio naudingumo             652       586        589          5,2      4,4      5,6
Mažiausios kainos                     11.846  12.641    9.990        94,8    95,6    94,4
Kiti*                                          1           2            2             0         0         0
Pagal vertę                                Vertė, mln. Lt                     %
Pasiūlymų vertinimo kriterijus      2010      2011     2012         2010   2011   2012
Ekonominio naudingumo             1.410     724       2.728        15,7    6,7     24,8
Mažiausios kainos                      7.571    10.095   8.286        84,3    93,3   75,2
Kiti*                                           0,1        4,9        0,3            0        0        0
*Skirtingoms pirkimo objekto dalims taikomi skirtingi vertinimo kriterijaiŠaltinis: Viešųjų pirkimų tarnyba

Verslininkų patirtis

Gintaras Juknevičius „Dalyvavome energetikos sektoriui atstovaujančio viešojo sektoriaus viešojo pirkimo konkurse, jo sąlygose buvo parašyta, kad vertinimo kriterijai bus paskelbti pateikus pasiūlymus. Toks pasiūlymų vertinimas, kai kalbama apie 30 mln. Lt vertės pirkimą (I etapas sudarė 6 mln. Lt), kelia pagrįstų abejonių. Nusprendėme dalyvauti, nes konkurso pirkimo objektas – tipiškas mūsų produktas, pabandėme tikėdamiesi, kad būsimi pasiūlymo vertinimo kriterijai mums objektyvūs“, – sako p. Juknevičius. Tolesniuose konkurso organizavimo etapuose, pašnekovo teigimu, abejotinų veiksmų tik daugėjo.Iš viso 30 mln. Lt vertės duomenų centro įrengimo sostinės Paneriuose esančiame sename angare konkursą skelbė 2010 m. valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos energija“ įsteigta antrinė UAB „Data Logistics Center“, kurios veiklos tikslai – duomenų centrų, duomenų perdavimo, šviesolaidžio nuomos ir kitų telekomunikacijos paslaugų teikimas. Pernai sausį bendrovės akcijos buvo perleistos UAB „Technologijų ir inovacijų centras“. Spalio pabaigoje „Data Logistics Center“ buvo restruktūrizuota ir nuo 2012 m. lapkričio prijungta prie pagrindinės bendrovės UAB „Technologijų ir inovacijų centras“, kurios akcininkės yra AB LESTO, AB „Litgrid“, AB „Lietuvos energija“ ir UAB „Visagino atominė elektrinė“.„Paraiškų vertinimo procesas buvo išsigimęs. Kadangi nebuvo aiškūs vertinimo kriterijai, mūsų buvo nuolat prašoma patikslinti pasiūlymą. Pasiūlymą teikėme dešimt kartų. Paskutinį kartą apie paraiškos patobulinimą paskelbta dieną prieš paskutinę paraiškų pateikimo datą. Apie tai buvo pranešta elektroniniu laišku su šiuo projektu dirbusiam mūsų darbuotojui, nors tuo metu jis buvo komandiruotėje“, – stebisi ir piktinasi  p. Juknevičius.Galiausiai, anot jo, viešojo konkurso laimėtojas buvo paskelbtas priešpaskutinę „Data Logistics Center“ gyvavimo dieną.„Turime pagrįstų įtarimų, kad sutartis su galimai palankesniu tiekėju buvo pasirašyta dar iki „Data Logistics Center“ prijungimo prie UAB Technologijų ir inovacijų centras, taip siekiant pasinaudoti savo ne kaip perkančiosios organizacijos statusu, išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo. Atlikus restruktūrizavimą, o juk jis tikrai nebuvo numatytas per vieną dieną, įsipareigojimai perleisti bendrovei, turinčiai perkančiosios organizacijos statusą ir galinčiai įgyvendinti projektą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir kitus teisės aktus. Visiškas teisinis nihilizmas. Dėl galimai neskaidrių veiksmų kreipėmės į bendrovės akcininkus – Visagino atominę elektrinę. Nesenai gavome atsakymą, kad, jų nuomone, mes pavėlavome pateikti pasiūlymą, o mūsų pateiktos pastabos lemiamos įtakos konkurso organizavimui neturėjo. Norėjosi tikėti, kad tokie žaidimai šiais laikais Lietuvoje jau negali būti žaidžiami“, – neslepia nusivylimo UAB „Fima“ vadovas.Giedrė Vinickienė, UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ komunikacijos vadovė, VŽ informavo, kad duomenų centro įrengimo konkursą, kuris vyko nuo 2012 m. vasario 27 d., laimėjo įmonė, pateikusi ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Konkurso metu bendrovė „Data Logistics Center“ neturėjo perkančiosios organizacijos statuso ir buvo privatus juridinis asmuo, veikiantis rinkos sąlygomis.  Reorganizavus „Data Logistics Center“, visas juridinio asmens turtas, teisės ir pareigos perėmė UAB „Technologijų ir inovacijų centras“.

Arnoldas Jankūnas Informacinių technologijų sprendimų bendrovės „Nortal“ vadovas, sako, kad neaiškaus vertinimo viešuosiuose konkursuose įmonė apskritai vengia dalyvauti. Bendrovė ignoruoja netgi pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų vertinamus konkursus.„Pagal mažiausios kainos kriterijų vertinamuose konkursuose nedalyvaujame, tokius viešuosius prikimus ignoruojame. Kiekviena bendrovė turi savo strategiją, mes orientuojamės į individualius sprendimus, kurių negali nupirkti kaip kitokių produktų, pvz., lentynų. Su žemesne kaina mes niekada nepakonkuruosime“, – sako p. Jankūnas.Pono Jankūno teigimu, už mažiausią kainą įgyvendinami projektai retai kada būna sėkmingi, t. y. įgyvendinami laiku už sutartą kainą.„Tiekėjai, kurie laimi su mažiausia kaina, paprastai tam numato per mažai pinigų, jeigu nėra dalyvavę panašiuose projektuose. Mano nuomone, ekonomiškai naudingiau pirkti iš to, kuris tą darbą jau yra dirbęs ir padarė jį sėkmingai. Pastebima, kad perkančiosios organizacijos tai supranta, viešojo sektoriaus biudžetai leidžia pasirinkti geriausius sprendimus tuo metu.  Todėl sakyti, kad mažiausios kainos vertinimo kriterijų renkamasi norint sutaupyti lėšų, negaliu“, – aiškina p. Jankūnas.Pašnekovo nuomone, ekonominio naudingumo kriterijus yra kliūtis tiems tiekėjams, kurie supaprastintais triukais siekia gauti viešojo sektoriaus užsakymų, pavyzdžiui, laimėtas projektas įgyvendinamas tik minimaliai.

Stanislavas Kablys „Prieš keletą metų Lietuvos automobilių kelių direkcija bandė ilgesnę garantiją suteikiantiems dalyviams pagal formulę skirti papildomų balų“, – ekonominio naudingumo paieškos pavyzdį prisimena Stanislavas Kablys, AB „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius, asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas.Pasak jo, konkurse keliams tiesti buvo įskaičiuoti ir tokie kriterijai kaip geresnis sukibimas, dėl kurio trumpėja stabdymo kelias. Visi tokie papildomi balai leido kompensuoti šiek tiek didesnę už mažiausią siūlomą kainą.
„Alternatyvų buvo, ir buvo kuriamos formulės, jos kiek paįvairina mažiausios kainos kriterijų, tačiau jos nelabai prigijo, nes iš karto jaučiamas puolimas, kodėl ne mažiausia kaina“, – sako p. Kablys.Pasak jo, ir „Lietuvos geležinkeliai“ už trumpesnį darbų vykdymo laiką taip pat kiek stipriau palaikė viešajame konkurse. Tokiu atveju esą tenka tiksliau skaičiuoti, kiek papildomai tektų skirti išteklių ir sąnaudų, tačiau visuomenė gali produktą ar paslaugą gauti anksčiau.„Formulės galimos, jos dabar pasiekusios bandymų stadiją. Kartais jas turbūt baiminamasi net minėti, kad vėl nekiltų klausimo, o kodėl ne už mažiausią kainą? Pirmi daigeliai yra, bet juos reikia pastiprinti“, – sako p. Kablys.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Dėl techninių kliūčių į Vilnių grįžo į Egiptą skridęs lėktuvas

Dėl techninių kliūčių sekmadienio rytą į Vilniaus oro uostą grįžo iš jo į Egiptą skridęs „GetJet Airlines“...

Turkijos viešbučiai turistams privalės atskleisti „viskas įskaičiuota“ patiekalų ir gėrimų sudėtį

Alergija ar diabetu sergantiems žmonėms taps lengviau orientuotis turkiškų viešbučių patiekalų asortimente.

Paslaugos
15:30
Šarm el Šeichas ir Eilatas įveda plastikų ribojimus, Hurgada – atsisako

Vis daugiau Raudonosios jūros kurortų įveda draudimą naudoti plastikinius maišelius ir vienkartinius indus.

Paslaugos
13:16
Sukurti kliniką – 3 žingsniai, bet bijant suklysti, atrodė sudėtingiau

Sudėtingas procesas, dalijamas etapais, įgauna struktūrą ir tampa aiškesnis. Panašiai ir verslo pradžia, kur...

Gazelė
12:25
„Siemens“ arenos valdytoja siekia nutraukti Palangos koncertų salės koncesiją

„Siemens“ arenos valdytoja „Universali arena“ siekia nutraukti Palangos koncertų salės koncesijos sutartį su...

Paslaugos
2020.01.18
Oro uostų vilionės – nuo saunos iki šviesos terapijos 

Oro linijų bendrovės, siekdamos išlaikyti esamus ir pritraukti naujų klientų, šiems siūlo įvairiausių...

Laisvalaikis
2020.01.18
Streikuotojų blokuotas Luvras vėl atvėrė duris lankytojams

Paryžiaus Luvras – lankomiausias pasaulyje muziejus – šeštadienį vėl atvėrė duris po protesto akcijos, per...

Paslaugos
2020.01.18
Kuria pradžiamokslį, kaip stiprinti kibernetinį saugumą

„Kurk Lietuvai“ projekto dalyviai Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) kuria Kibernetinio saugumo vadovą...

Gazelė
2020.01.18
Vilnius reklamai užsienyje išleis beveik 100.000 eurų

Vilnius naujai reklamos kampanijai Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje skirs beveik 97.000 eurų (su PVM).

Paslaugos
2020.01.18
Naujoji pacientų registracijos sistema: prisijungė dešimtadalis gydymo įstaigų

Per metus prie naujosios pacientų registracijos sistemos prisijungė apie dešimtadalis tą padaryti turėjusių...

Paslaugos
2020.01.18
Žiniasklaidai paskirstyta 2,6 mln. Eur parama

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) paskirstė 2,578 mln. Eur paramos nacionalinei,...

Rinkodara
2020.01.17
Prie „Baltosios bangos“ iniciatyvos prisijungė pirmasis baras

Viešojo maitinimo sektoriaus įmonės dažnai pakliūva į mokesčių inspektorių akiratį. Sostinės baras „Local...

Gazelė
2020.01.17
„NEO Finance“ paslaugą „Neopay“ pasiūlė ir Latvijoje

Lietuvos finansų technologijų startuolis „NEO Finance“ žengė į Latviją, kur pasiūlė mokėjimo inicijavimo...

Technologijos
2020.01.17
2020-ieji advokatų versle: kas pildys kišenes ir kaip keisis įkainiai klientams Premium

Verslo advokatų kontoros 2020 m. tikisi daugiau darbo tiek padedant įgyvendinti įmonių įsigijimo sandorius,...

Paslaugos
2020.01.17
Didžiosios advokatų kontoros šiemet planuoja dviženklį pajamų augimą Premium

Nors visai verslo advokatų rinkai 2020 m. prognozuojamas 5–10% pajamų augimas, lyderių planai gerokai...

Paslaugos
2020.01.17
Teismas: vairavimo mokyklos už kartelį nubaustos teisingai

Konkurencijos taryba teisingai nubaudė 26 vairavimo mokyklas bei Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos...

Paslaugos
2020.01.16
Japonijoje šįmet žadamas dar ankstyvesnis sakurų žydėjimas

Japonijoje hanami (sakurų žydėjimo stebėjimas) yra sena šventė, į miestų parkus ir atokesnes vietoves...

Laisvalaikis
2020.01.16
„Google“ sugalvojo, kaip įvykdyti EK reikalavimus ir iš to dar uždirbti Premium

„Google“, kuriai Europos Komisija (EK) 2018 m. skyrė beveik 5 mlrd. USD baudą (4,3 mlrd. Eur), rado būdą,...

Technologijos
2020.01.16
„Rocket Software“ Vilniuje atidaro kompetencijų centrą

JAV informacinių technologijų bendrovė „Rocket Software“, besispecializuojanti įmonių veiklos modernizavimo...

Technologijos
2020.01.16
„Telia“ pradeda tiekti siaurajuostį daiktų interneto ryšį 1

Bendrovė „Telia Lietuva“ pradeda tiekti siaurajuostį daiktų internetą. Ši technologija, užtikrinanti ryšį su...

Technologijos
2020.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau