Tikėti kaimynų latvių atsigavimu Lietuvos verslas neskuba

Publikuota: 2013-01-12
Rimantas Perveneckas, APB
Rimantas Perveneckas, APB "Aprangos" grupės generalinis direktorius, APB "Apranga" valdybos narys. Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

Keletą metų ne itin patraukli Lietuvos verslininkams buvusi Latvija pamažu atsuka gražiąją savo pusę. Vis dėlto greitomis metamorfozėmis įmonių vadovai tikėti neskuba – kol kas atidžiai stebi kaimynus ir lygina su padėtimi mūsų šalyje.

Prieš ketverius metus, prieš pat ekonominę krizę, Kazimieras Jakutis, UAB „Lono mažmena“ vadovas, kelerius metus Latvijoje veikusias bendrovės parduotuves uždarė. Tada, tikina verslininkas, tokį sprendimą priimti privertė ne į skolas klimpusios Latvijos ekonomikos lėtėjimas, bet lojalumo, korektiškumo trūkumas bendraujant su vietoje samdomais darbuotojais.Prekybos baldais, čiužiniais ir kitais gaminiais Latvijoje bendrovė nenutraukė. Jos mastus šalyje kaimynėje verslininkas planuoja didinti ir šiemet – ne tik per savas įmones, bet ir per partnerių parduotuves. Jis viliasi, kad prekybą Latvijoje kilstelės ne tik gerai vertinamas Lietuvos vardas, bet ir gerėjančios kaimynų nuotaikos bei optimistiški lūkesčiai. Pasak p. Jakučio, nuotaikos šiandienėje Latvijoje kardinaliai skiriasi nuo tų, kurios vyravo prieš ketverius metus, kai UAB „Lono mažmena“ teko uždaryti filialą.Verslininkas pasakoja susidaręs įspūdį, kad Latvija ne tik pirma krito į krizės duobę, bet ir pirma iš jos pakilo.„Sakau ne „kyla“, o „pakilo“, nes susidariau tokią nuomonę. Kartais atrodo, kad tokie pokyčiai susiję su rusų perkamąja galia, tačiau sprendimai – vis tiek Latvijos vyriausybės“, – aiškina p. Jakutis.

Vienodos galimybės

Apie ryškų vartojimo atsigavimą Latvijoje praėjusiais metais kalba ir Rimantas Perveneckas, įmonių grupės „Apranga“ generalinis direktorius.„Tenka pripažinti, kad ir kaip būtų keista, Latvijos vyriausybė sugebėjo įgyvendinti daugybę priemonių, kurių mūsų Vyriausybė imtis nesugebėjo“, – konstatuoja verslininkas. Pasak jo, tai, kad Latvija sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM), stabiliai rengiasi euro įvedimui bei ėmėsi daugybės kitų struktūrinių reformų, jau duoda rezultatų.Vertindamas Lietuvos ir Latvijos padėtį, verslininkas tikina, kad Lietuvai greičiausiai nepasisekė labiau nei Latvijai.„Per krizę mūsų Vyriausybė nieko, išskyrus taupymą, nedarė. Latvijos ir Estijos vadovai ėmėsi daugybės priemonių, todėl padėtis ten kitokia“, – politinius sprendimus komentuoja „Aprangos“ grupės generalinis direktorius.Jo nuomone, geriausios nuotaikos vyrauja tikrai ne Lietuvoje ir tai lėmė ne vien pigesnis skolinimasis. Pasak p. Pervenecko, neabejotina, kad skolintis pigiau yra geriau, tačiau, verslininko vertinimu, Lietuvos Vyriausybė turėjo menką kūrybinį potencialą ir visas priemones nukreipė tik į taupymą.Vis dėlto, kalbėdamas apie verslo plėtros galimybes, „Aprangos“ įmonių grupės direktorius negalėjo išskirti nė vienos Baltijos šalies. Anot p. Pervenecko, Baltijos šalys priklauso vienam regionui, kuriame sąlygos kuriantiesiems verslą daugiau ar mažiau vienodos.

Didesnėse rinkose saugiau

„Manau, nuotaikos visose šalyse pagerėjo, tačiau kartu išlieka ir šiek tiek nežinomybės. Tai iš esmės identiškos rinkos, – tikina Romualdas Bėkšta, UAB „Ergolain“ vadovas. – Galbūt Latvija išsiskiria tuo, kad ten daugiau rusų, taigi ten vartotojų nuotaikos greičiau būna arba visiškai blogos, arba tampa optimistinės.“Tiesa, verslininkas didesnio vartojimo Latvijoje, susijusio su sėkmingai gerėjančiu šalies įvaizdžiu tarptautiniuose vandenyse, nemato, nors kaimynus giria. Pasak p. Bėkštos, Latvijoje visuomet protingiau skirstomos gaunamos lėšos ir stengiamasi jas kuo greičiau panaudoti šalies ekonomikoje. O Lietuvoje, pašnekovo nuomone, pinigai laikomi po septyniais užraktais ir demonstruojamas tik deklaratyvus pinigų naudojimas.Kalbėdamas apie verslo plėtrą Latvijoje, p. Bėkšta netrykšta optimizmu: šiandien dėl Europoje tvyrančios nežinios verslą plėsti kitose šalyse apskritai ne itin palanku, nebent tai daro stiprios kompanijos. „Ergolain“ vadovas abejojo, ar šiandien ryžtųsi elgtis taip pat, kaip elgėsi 2005 m., kai atidarė „Ergolain“ padalinį Latvijoje.„Galbūt turėdamas šiandienės patirties rizikuočiau iš karto eiti į didesnę rinką, nes mažos rinkos vis dėlto greitai susitraukia ir sunkiai išgyvena krizes“, – aiškina verslininkas.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios"

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau