Atsargaus optimizmo metas

Publikuota: 2013-01-01
„Verslo žinios“

Prieš metus tokiu pat laiku pasirodžiusiame "Verslo klasės" numeryje rašiau: „Įtampa Artimuosiuose Rytuose, geopolitinė kova dėl Afrikos ir Arkties, nesibaigiantys patentų karai – taip atrodys pasaulis 2012 m. lapkričio 22-ąją.“

Ir galima būtų kukliai pasidžiaugti, kad viskas maždaug taip ir buvo, kaip bandėme spėti. Bet visą džiaugsmą dėl savo pačių įžvalgumo temdo tai, kad šiemet vėl galime pakartoti tą patį. Vėl skraidė raketos tarp Izraelio ir Gazos Ruožo. Arabų kraštai kiek aprimę, palyginti su 2011 m. pabaiga, bet Sirijoje toli gražu niekas nesibaigė ir nežinia, ar reikalai pasitaisys ir 2013-aisiais. Kinija lieka labai aktyvi ne tik artimiausiose salose, bet ir Afrikoje bei Arktyje. „Apple“ 2012 m. rudenį patentavo stačiakampio apvalintais kampais formą (laukiame, kol kas nors patentuos apskritimą ar liniją).Įspūdis toks, kad 2012-ųjų tarsi beveik nė nebuvo ir juodasis drakonas, kažkaip nepastebimai ir greitai praradęs sparnus ir letenas, transformuojasi į juodąją gyvatę. 2011 m. prasidėję visame pasaulyje pačiose įvairiausiose srityse procesai per 2012 m. tiesiog pamažu smilko, kartais kur ne kur kiek paliepsnodavo, bet niekaip neįgavo lemiamo pagreičio. Nežinia, ar kol kas nesusikaupė technologinių ir socialinių permainų kritinė masė, kad mūsų civilizacijos raida peršoktų į kitą kokybinę pakopą, ar šis šuolis kol kas bendru sutarimu kiek pristabdomas, baiminantis galimai nekontroliuojamos įvykių raidos.

Laukimas ir neapibrėžtumas

Puikiai bendrą psichologinę (tikriausiai visame pasaulyje) būseną apibūdina Ievos Dauguvietytės pašnekovas Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto bendrovės UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas: gyvename neaiškaus atsigavimo sąlygomis. Tai yra lyg ir norėtųsi jau pagaliau patikėti, kad ūkis atsigauna, bet kol kas dar baisoka.Daktaro Lemties – Nourielio Roubini – vadovaujamos tyrimų bendrovės „Roubini Global Economics“ analitikai labiausiai tikėtiną 2013 m. scenarijų (tikimybė – 65 %; gilios recesijos tikimybė, fondo ekspertų nuomone, – 15 %, ūkio atsigavimo – 20 %) mato tokį: pavyksta išvengti nekontroliuojamų procesų, augimas lieka žemesnis nei galėtų būti, išsivysčiusiose šalyse ir toliau nurašomos skolos, besivystančiose šalyse toliau kinta ekonomikos struktūra. Kinijos ekonomikos augimas iš esmės sulėtėja dėl investicijų stabdymo ir prekybos balanso pokyčių. Euro zonoje valdžia ir toliau padeda bankams valstybių, turinčių sunkumų, tačiau Europa neranda priemonių skatinti ekonomikos augimo. Graikija, o kiek vėliau ir Portugalija turėsiančios išeiti iš euro zonos. JAV šiek tiek mažinamos išlaidos ir šiek tiek didėja mokesčiai, dėl to augimas lėtėja ir ūkis vis dar priklauso nuo skatinimo priemonių.Turint galvoje, kad Daktaras Lemtis iki šiol negarsėjo pernelyg optimistiškomis pažiūromis, šią jo bendrovės analitikų prognozę reikėtų laikyti itin žvalia.Tokį saikingą optimizmą iš dalies patvirtina, tarkim, „DNB Markets“ analitikų, teigiančių, kad sausųjų krovinių jūra gabenimo mastas 2013 m., palyginti su 2012 m., turėtų padvigubėti, įžvalgos. Tiesa, didžiąją šio augimo dalį sudarys Kinijos įsivežamos metalurgijos žaliavos.2012 m. pabaigoje pasaulyje labai daug kalbėta apie skalūnų dujas ir dujas apskritai – prognozuota, jog ateinančiais metais naftos kainos išliks maždaug dabartinio, 2012 m. pabaigos, lygio, o štai dujos pigs. Taip pat teigta, kad jau 2015 m. JAV iš energetikos išteklių importuotojos gali tapti eksportuotoja. Tai gali keisti ne tik pasaulio energetinį, bet ir geopolitinį (labai glaudžiai susijusį su energetika) kraštovaizdį. Tik pagalvokime, kaip atrodys pasaulis, jeigu Jungtinėms Valstijoms pradės daug mažiau rūpėti naftingi Artimieji Rytai ar nebebus tokio poreikio saugoti jūrinius naftos gabenimo kelius.Visi subyrės ir vėl susijungsLietuvoje svarbiausias 2013 m. politikos įvykis – pirmasis šalies pirmininkavimas Europos Sąjungai antroje metų pusėje. Tai bus daugelio mūsų šalies gyvenimo sričių galimybių egzaminas – ir paslaugų sektoriaus, ir medijų, ir – svarbiausia – administravimo, pirmiausia viešojo, taip pat vadybos. O žiūrint į pasaulio politiką,  svarbiausio 2013 m. įvykio laukiama irgi rudenį – tarp rugsėjo 1-osios ir spalio 27-osios turės vykti Vokietijos Bundestago rinkimai. Štai tada ir paaiškės šis bei tas apie Europos Sąjungos ateitį, tada ir pamatysime, kaip Vokietijos piliečiai žiūri į Angelos Merkel vyriausybės pastangas žengti didesnio Europos Sąjungos integravimo keliu.Jeigu, žinoma (prisiminkime Daktaro Lemties analitikų prognozes apie Graikijos ir Portugalijos pasitraukimą iš euro zonos), iki to laiko dar bus kur pirmininkauti ir ką integruoti. Juk populiariausios 2012 m. sąmokslų teorijos skelbė visų didesnių valstybinių darinių byrėjimą. Rusijoje labai populiaru pasakoti apie aižėjančias Jungtines Amerikos Valstijas ir skaičiuoti, kada jau čia Teksasas nuo jų atsiskirs. Ne mažiau populiarūs bandymai atspėti visiško Europos Sąjungos išsiskirstymo laiką. Anapus Atlanto radikalesni pranašai visai panašiai skaičiuoja, į kiek atskirų valstybių pabirs Rusija ar kokios Kinijos provincijos labiausiai pažengusios nepriklausomybės link.Sąmokslų teorijų adeptų kalbose yra išminties grūdų – iš tikrųjų pasaulyje tuo pat metu vyksta du lygiagretūs ir tarpusavyje itin susipynę procesai – dezintegracijos ir integracijos. Viena vertus, XIX a. išradimas – nacionalinė valstybė – nebeišlaiko išbandymų naujomis technologijomis ir pakitusiais gamybos procesais. Antra vertus, yra užduočių (kad ir išteklių stygiaus ar klimato kaitos), kurių smulkūs (kad ir nacionalinių valstybių dydžio) dariniai akivaizdžiai nebesugeba įveikti. Bet, savaime suprantama, šie procesai užtruks gerokai ilgiau nei vienus metus.

Svarbiausias konfliktas

Turbūt 2012 m. visi jau suprato, kad pasaulį kamuojančios problemos yra gilios,  struktūrinės, iš esmės tai greičiausiai gamybos būdo kitimo problemos, panašios į ankstesnes, kai agrarinę visuomenę keitė pramoninė. Tai nėra ūkio sloga, kuri praeis gydoma ar negydoma, tai viską pakeičianti krizė, ji pareikalaus iš mūsų tobulinti ir mąstymo, ir veikimo būdą.Gamtinių išteklių Žemėje laikui bėgant liks vis mažiau, skaitmeninių išteklių vis daugiau. Iš to plauktų ir dvi įmanomos veiklos strategijos – didinti gamtos išteklių kontrolę arba pertvarkyti visuomeninę, ūkinę ir visokią kitokią veiklą taip, kad tinkliniai ir skaitmeniniai procesai leistų optimizuoti gamtinių išteklių naudojimą. Nesunku susivokti, kad pirmoji strategija vestų į konfliktų gilėjimą.Iš tikrųjų konfliktas čia senas kaip pasaulis ir apie jį žurnale nuolat rašėme visus šiuos metus. Tai konfliktas tarp hierarchijos ir tinklo, vertikaliojo ir horizontaliojo  organizavimo(si) – tarp vertikaliosios valdymo struktūros gebėjimo greitai mobilizuoti didžiulius išteklius svarioms problemoms spręsti ir horizontaliojo tinklo potencialo greitai ir lanksčiai reaguoti į sparčiai besikeičiančios aplinkos iššūkius. Tinkamiausi sprendimai  ir versle, ir politikoje, ir kitokiose žmogaus veiklos srityse greičiausiai kaip visuomet bus per vidurį – ateinančiais metais visiems, norintiems ne tik išlikti, bet ir augti bei klestėti, reikės derinti tinklinį gyvenimo ir veikimo būdą su virštinkliniu gebėjimu mobilizuoti didžiules mases ir didžiulius išteklius. Ir tai galios ne tik versle ar, pavyzdžiui, mokslinėje bei kultūrinėje veikloje, bet ir politikoje. Iš esmės labai panašią metodinę ir strateginę užduotį kaip tik dabar sprendžia Europos Sąjungos ideologai ir strategai. Ir ne tiktai jie.***Straipsnis publikuotas žurnale "Verslo klasė".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau