Nuo istorijos nepabėgsi

Publikuota: 2012-09-07
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
 

VŽ „Savaitgalio“ pašnekovo Aurelijaus Katkevičiaus pristatyti, ko gero, nereikia, o jeigu reikia – tai nėra lengvas darbas. Kai kas jį pažįsta iš viešųjų ryšių verslo, kai kas – tik kaip žurnalų redaktorių; dar prisimena kaip Seną bambeklį iš „Verslo klasės“ tinklaraščio ar kūrybinio rašymo paskaitų. Kartais su juo bendraudamas gali prisiminti garsią frazę: „Esu rašytojas, todėl labai nemalonus žmogus“, bet daug kam Aurelijus Katkevičius įkūnija pažinumą, meilę žodžiams ir idėjoms – kuo kontroversiškesnėms, tuo geriau.

Šiaip ar taip, šis tekstas ne apie jį. Su žurnalų „Verslo klasė“ ir „Iliustruotasis mokslas“ redaktoriumi kalbamės apie kolegiškus reikalus – naują „Verslo žinių“ pagal franšizę leidžiamą žurnalą „Iliustruotoji istorija“ ir jo leidybos dirvą.Rugsėjo mėn. „Verslo klasės“ pratarmėje Aurelijus Katkevičius rašo: „Kiekviename „Iliustruotojo mokslo“ numeryje šiek tiek vietos visuomet buvo skiriama istorijos temoms. Po kiek laiko įsitikinta, kad skaitytojams šie straipsniai patinka, o žmonijos istorijoje tiek įdomiausių istorijų, kad nuspręsta, jog praeitis – ir tolimiausia, ir vos kelerių metų – verta atskiro leidinio.“ Žurnalas „Iliustruotoji istorija“ jau leidžiamas Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje.Įdomu, kodėl istorija žmonėms apskritai įdomi, kokį poreikį tenkiname jos mokydamiesi.„Kokį poreikį? Poreikį būti žmonėmis, – gūžteli Aurelijus. – Senovės lotynai sakydavo, kad žmonės, nemokantys istorijos, visuomet lieka vaikai. Tada, kai žmonės pradėjo kaupti ir perduoti informaciją, tapo civilizuoti. Ir mes – žmonės pirmiausia dėl to, kad turime atmintį. Esame dalis istorijos – individualios, šeimos, giminės, tautos, žmonijos. Kai esame šiuose kontekstuose, jie apibrėžia mus kaip būtybes.“Kartais susidaro įspūdis, kad istorija žmogui reikalinga kaip pilnatvės komponentas, ji tarsi sutvirtina ir pagrindžia mūsų būties reikalingumą. Tačiau kartu ta pilnatis panaši į tuštybę – mes labiau mėgstame kalbėti apie tai, kad girdėme arklius Juodojoje jūroje, negu apie lietuvių skaičių Vilniuje XX a. pradžioje.Neseniai apie tai prabilo ir istorikai Antanas Kulikauskas, Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas ir Mindaugas Tamošaitis su knyga „Lietuvos istorija“. Pasak Aurelijaus, lietuviai sąmoningai pasirinko šiokią tokią amneziją.„Dėl įvairių rūpesčių, kurių turėjome XX a. pr., dėl natūralių priežasčių – nacionalinio atgimimo, romantizmo. Reikėjo pabrėžti vienus aspektus, kitus pritemdyti. Ši amnezija kažkada padėjo kurti valstybę. Tačiau dabar, XXI amžiaus Europoje, ji mums truputėlį trukdo. Atrodome toje Europoje šlubi, atsisakę dalies baroko, renesanso kultūros“, – sako jis. Paaiškina: išauginti su A. Šapokos istorija, išsikirpome didžiulį Lietuvos istorijos gabalą nuo Vytauto Didžiojo iki Jono Basanavičiaus, kai Lietuva ir buvo, ir šį tą Europoje reiškė. Jeigu save suvokiame kaip Europos dalį, negalime šio „gabalo“ atmesti.

Spauda „nišėja“

„Iliustruotoji istorija“ – akivaizdu – nišos žurnalas. Girdint apie leidėjų patiriamus sunkumus, kyla klausimas, ar rinka naujam skaitiniui pasirengusi.„Mes manome, kad tik tokiam žurnalui ji ir pasirengusi“, – linkteli Aurelijus. Atsilošdamas kėdėje pasakoja, kad kiekviename „Iliustruotojo mokslo“ numeryje buvo nors viena istorinė tema, o „Iliustruotosios istorijos“ pasirodymas yra dar vienas žingsnis į „nišėjimą“. Naujame žurnale istorinės linijos platesnės, įvairesnės, jų daugiau, – vardija pašnekovas ir primena, kad dar ne taip seniai Lietuvoje ėjo ir puikiausiai sugyveno 4 žvejų žurnalai.„Matyt, ateitis apskritai yra tokia: jei popieriniai žurnalai turi bent kiek šansų likti, jie turi eiti į nišas. Dar labiau tolti nuo bendrojo požiūrio“, – svarsto pašnekovas. Savo spėjimą pagrindžia pavasarį vykdytos žiniasklaidos stebėsenos duomenimis: „Iliustruotasis mokslas“ yra vyrų labiausiai skaitomas žurnalas Lietuvoje, bendroje žurnalų rikiuotėje jis – ketvirtas po  „Laimos“, „Cosmopolitan“ ir „Moters“. Be to, „Iliustruotąjį“ daugiausia skaito aukščiausias pajamas gaunantys žmonės, rodo tyrimo rezultatai. VŽ „švelniai įtaria“, kad „Iliustruotosios istorijos“ auditorija bus dar platesnė.„Be krepšinio, lietuvių kalbos, istorija yra dar viena tų sričių, kurią kiekvienas lietuvis jaučiasi pakankamai kompetentingas vertinti... – Aurelijus prityla ir nusišypsojęs priduria, – ir diskutuoti. Ne visada pagrįstai. Bet gal tas žurnalas suteiks šiai ambicijai pagrįstumo.“

Kas skaitys

Kartais susidaro įspūdis, jog lietuviai gana abejingi tam, kas vyksta toli užsienyje, tad kyla klausimas, ar nesame kiek abejingi ir tam, kas užsienyje dėjosi gerokai anksčiau. „Ar manai, kad pasaulio istorija domina mūsų rinką taip pat kaip Lietuvos?“ – klausiu Aurelijaus.„Ar mes hipertrofuotai pasipūtę ir arogantiški?“ – perklausia jis.Gal tiesiog užsidarę savo burbule – švelninu.„To yra, yra ir žmonių, kurie stengiasi mus išlaikyti burbule, kaip tą musę – gintaro gabale, – lygina Aurelijus. – Tai suprantama, nes žmogui saugu būti aiškios koordinačių sistemos ribose, aiškioje vertybinėje sistemoje. Nesaugu susidurti su svetimais, keistais, nežinomais dalykais. Bet informacinė revoliucija, įvykusi praėjusio amžiaus pabaigoje, neišvengiamai visą pasaulį atneša labai arti mūsų.“Anot pašnekovo, yra du pasirinkimai: arba dar labiau užsidaryti savo kiaute, arba priimti šią atnešamą informacinę audrą, kurioje kartais nesaugu, pavojinga ir labai sunku būti.„Mes renkamės sunkesnį kelią: priimti, matyti, pažinti. Kad galėtum laisvai svarstyti ir priimti sprendimus, turi daug žinoti, – pabrėžia pašnekovas. – Dėl to ir leidžiame pažintinius žurnalus. Kad žmonės turėtų kontekstus, faktologiją ir ja remdamiesi galėtų daryti išvadas ir priimti sprendimus.“Vos pradėjus leisti „Iliustruotąjį mokslą“ tikėtasi, kad ateityje jame galėtų rastis ir lietuviškų autorinių tekstų.„Mes ir dabar neatsisakome tokios minties, – aiškina žurnalų redaktorius. – Bet „Iliustruotąjį“ pradėjome leisti 2007 m. spalį. 2008-aisiais, kaip visi žinome, stojo krizė. Viena vertus, teko sumažinti apimtį, o tai savaime diktuoja autorystės pasirinkimo galimybes, antra vertus, karpyti ir kitas sąnaudas, o tai atsispindi ir honorarais.“ Jis pasakoja, kad dabar po truputį žurnalų leidyba ima atsigauti – bent jau pažintinių, tad vėl svarsto apie galimybę „Iliustruotajame moksle“ ir „Iliustruotojoje istorijoje“ spausdinti lietuvių autorių tekstų.Tiesa, Lietuvoje juntamas šioks toks mokslo populiarinimo žurnalistų, galbūt turinčių mokslininko patirties ir mokančių pasakoti, trūkumas, priduria Aurelijus. Štai su istorija paprasčiau – „Verslo klasėje“ visada buvo Lietuvos istorijos rubrika, įvairiomis temomis tekstus rašo  Gediminas Kulikauskas, kiti autoriai.„Mes pasirengę turėti vietinių autorių ir temų „Iliustruotojoje istorijoje“ labiau negu „Iliustruotajame moksle“, – svarsto pašnekovas.

Turinys ir informacija

„Iliustruotosios istorijos“ maketas bus panašus į „Iliustruotojo mokslo“, taigi tarp didelių tekstų bus ir mažų informacijos gabalėlių, iš konteksto iškerpamų įdomių faktų. Smalsu, ar Aurelijus įsitikinęs, kad tie fakteliai padeda skaitytojui susigaudyti – gal jie kaip tik blaško ir sukuria savotišką faktų, žinių chaosą?„Mes suvokiame, kad žmogaus mentalitetas truputėlį pasikeitė ir vizualioji dalis dabar gal dar ir ne svarbesnė, bet bent jau tiek pat svarbi kaip tekstinė. Kertinis žinučių ir tekstų kūrybos principas – jie turi būti įdomūs, – aiškina Aurelijus. – O įdomu gali būti ir mažas faktas apie tai, kaip romėnai siausdavosi togas, kaip atrodė paplūdimio drabužiai XIX a., smulkmenos apie karių statulų armiją Sardinijoje. Ir apie XIX a. pneumatinį paštą didžiuosiuose miestuose mes beveik nieko nežinome, nors jis veikė visai neseniai. Tai irgi įdomu.“Atsiverčiu žurnalą. Galbūt esu viena iš tų, kurie tekstinę leidinio dalį vertina labiau negu vaizdinę, nes trumpos žinutės apie mokslą ir istoriją man atrodo laiko švaistymas.Vis dėlto 8-ame puslapyje akis užkliūna už 10 Martino Lutherio įsakymų. Pasirodo, jie šiek tiek skiriasi nuo Mozės įsakymų ir tų, kurių per tikybos pamokas mokyklose moko šiomis dienomis. Tarkime, vietoje „nepaleistuvauk“ – Lutherio „nenutrauk santuokos“. Įdomu.Žvalgausi po kitus puslapius: paaiškėja, kad Romoje žmonės gyvena jau 14.000 metų, nors legenda apie Romulą ir Remą pasakoja, kad miestas įkurtas 753 m. pr. Kr. Randu trumpų žinučių apie mėgstamiausius Hitlerio paveikslus, Šebos karalienės aukso kasyklas (anot etiopų padavimų, jos ir karaliaus Saliamono sūnus Menelekas užaugęs gavo Sandoros skrynią su dešimčia įsakymų), sužinau, kokios Europos šalies sienos nesikeitė ilgiausią laiką. Kad ir kaip netikėta – Andoros. Paskiau tradiciškai įpuolu į didesnius – įdomiai sukurptą tekstą apie gulago tremtinius negyvenamose platybėse (teksto „viršelyje“ perspėjama – slogus straipsnis), dėl visuomenės prietarų pasmerktą matematikos genijų Alaną Turingą, ukrainiečių kepėjų ir Hitlerio kareivių futbolo rungtynes. Atlieku istorijos testą – šįkart jis apie automobilius – ir išsiaiškinu, kad dar turiu kur tobulėti. Galiausiai perskaitau pusę žurnalo, nors tam visai neturiu laiko.„Žurnale bus tęstinių rubrikų, – apie turinį kalba Aurelijus. – Nuolat – antikos, viduramžių, XIX a., Antrojo pasaulinio karo, mokslo ir kultūros, technologijų, nusikaltimų, buities istorijos. Bus ir didžiųjų temų, pvz., antrame numeryje leisime didžiulę temą apie islamą, jis bus vertinamas iš pačių įvairiausių kampų. Kone trečdalį žurnalo skirsime islamui.“

Misija mokyti

Lietuvoje jau kelinti metai neslūgsta „proto banga“: protmūšių, „žiniukų“ konkursų miestuose, dažniausiai kavinėse ar baruose vyksta tiek daug, kad nerasi ramios vietelės pasėdėti.Aurelijus, aktyvus protmūšių dalyvis, patvirtina, kad vien Roberto Petrausko (jis veda televizijoje laidą „Kas? Kur? Kada?“) kuruojami arba  vienaip ar kitaip globojami klubai jungia per 200 komandų 5 miestuose: Klaipėdoje, Gargžduose, Šiauliuose, Kaune, Vilniuje.„Iš kur tai atsirado? Matyt, iš tylios rezistencijos bukumui informacinėje erdvėje. Kai didžiulė dalis informacinio srauto yra apie kieno nors naujas krūtis ar naują draugę, tada formuojasi žmonių grupė, kuri nori turėti ką nors kita – užsiėmimą smegenims, ne tik akims“, – tvirtina jis.Aurelijus Katkevičius redaguoja šviečiamuosius žurnalus, dėsto universitete, rašymo įgūdžių moko internete. Ar jis užsimeta savotišką švietimo misiją?„Pradedu jausti misiją šviesti žmones. Pabandęs aktyviai dalyvauti bandymuose keisti visuomenę per politiką, supratau, kad tai beviltiška, – kol žmonės neužaugs patys, – kalba jis. – Man didžiausias malonumas – skaityti paskaitas verslininkams, dėstyti universitete. Matau daug gražių, jaunų žmonių, kurie pakeis Lietuvą į gerąją pusę.“Kartais stebina Aurelijaus literatūriniai atviravimai – jis dalijasi informacija labai laisvai, nedaug kas taip daro.„Kad šiame darbe nėra jokio ypatingo praktinio patyrimo. Šiandien universitete vesiu pirmąją paskaitą, kursui taip ir sakysiu... Vienas choro vadovas tikino, kad jei vaikas girdi, jis turi klausą. Taip ir su rašymu. Jeigu jis skaito, vadinasi, moka rašyti“, – dėsto jis. Priduria: yra keli – 5–8 – amato principai, kuriuos nesunku parodyti. O visa kita yra nuolatinės treniruotės – kaip pianistas kasdien skambina gamas, taip rašytojas turi nuolat rašyti. „Mano studentai turės rašyti nuolat“, – šypteli pašnekovas.Treniruotės treniruotėmis, nejaugi nėra talentų?Vieni žmonės gabesni, kiti mažiau gabūs, nesipriešina Aurelijus. Tačiau padorus, tvarkingas rašymas yra esminė kiekvieno civilizuoto žmogaus buvimo dalis. Jeigu jis nemoka reikšti minčių žodžiu ir raštu, jis nėra civilizuotas, tikina pašnekovas.„Ir labai graudu pasižiūrėjus į daugelį, – pasitaiso, – kai kuriuos kandidatus į Seimą. Jiems menas kalbėti ir rašyti liko kažkur paraštėse.“Atkreipiu dėmesį, kad nemažai žmonių, ne tik Seimo nariai, šneka ir rašo apyprasčiai. Ar taip dėl lietuvių kalbos ypatumų, gal mūsų kalba sunki?„Tai mąstymo ypatumas. Žmonės nemoka mąstyti. O mokytis mąstyti reikia kalbant ir rašant. Pagaliau taip ir mūsų protėviai išmoko, – sako jis. – Tie, kurie su kirvukais lakstė.“O tie, kurie žirgus girdė?„Kalbant ne apie technologinę pažangą, kaip mąstančios būtybės tie buvo, ko gero, labiau prakutę negu mes, – pagalvojęs šypteli Aurelijus. – Jie iš karto turėjo būti poliglotai: mokėti slavų, lietuvių, kai kurių gretimų genčių, dažnai germanų, lotynų kalbų.“ Kiekviena kalba yra atskiras pasaulis, kiekviena kitaip modeliuoja tą pasaulį. Jie iš karto mokėjo kelias kalbas, todėl pažinojo kelis pasaulius, aiškina jis.

Raidelės ir schemytės

Įdomu, ar suteikia „Iliustruotasis mokslas“ ir „Iliustruotoji istorija“ Aurelijui kūrybinio pasitenkinimo, vis dėl to tai yra vertimai.„Redagavimas irgi kūrybinis darbas. Be to, man visada įdomu skaityti mokslo populiarinimo žurnalus. Dar vienas dalykas – mes rengiame 12 numerių per metus, o skandinavai – 18. Taigi turime laisvės rinktis temas“, – dėsto jis ir primena, kad trijų žurnalų redaktoriumi bus neilgai – netrukus prie VŽ kolektyvo prisijungs srities specialistas Aleksandras Ikamas ir atsidės vien tik mokslo populiarinimo žurnalų leidybai, o Aurelijus dirbs su „Verslo klase“.Vis dėlto susipažinti su naujojo žurnalo istorijomis Aurelijus laiko turėjo pakankamai. Tad kokia pirmojo numerio tema įdomiausia?„Be to, kad mėgstu skaityti tekstus, labai mėgstu nagrinėti mažas schemytes, – šypsosi jis. – Šiame žurnalo numeryje yra trys temos, kuriose yra daug mažų schemyčių. Viena iš jų – su tankiukais, apie tai, kaip Hitleris per 6 savaites parklupdė Europą pasirinkęs žaibo karo taktiką. Antra istorija – apie Tutanchamoną, ten yra daug mažų schemyčių su jo kapu, trečia istorija – apie admirolo Nelsono susidūrimą su  Napoleono laivynu Viduržemio jūroje prie Egipto krantų. Ten irgi nupaišyta daug mažų laivukų, jie visi plaukioja (ir šaudosi – VŽ), ir, ko gero, šita istorija man buvo įdomiausia. Ji paaiškino tai, ko dar nebuvau suvokęs, – kodėl Napoleonas buvo įstrigęs tame Egipte.“Pabaigoje – ar yra tokių temų, kurių skaityti nebenori, klausiu, turėdama galvoje „slogius“ žurnalo tekstus.„Ne, nėra, kad būtų kas nors neįdomu, atsibodę. Mokslo populiarinimo žurnaluose informacija yra begalinė, – sako Aurelijus. – Ji dar nesikartoja.“

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kauno centrinio pašto vizija – Architektūros centras

Kauno centrinio pašto įveiklinimo galimybių studija dėl jo išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms...

Laisvalaikis
13:49
Patvirtinus tris COVID-19 atvejus Kinijoje uždarytas milijoninis miestas 

10 mln. gyventojų turintis Harbinas, miestas pačioje Kinijos šiaurėje, Rusijos pasienyje, antradienį uždarė...

Laisvalaikis
11:49
„Saulė ir jūra“ JAV: ekonihilizmas paplūdimyje 2

2019-aisiais Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje „Auksiniu liūtu“ įvertinta menininkių Rugilės...

Laisvalaikis
2021.09.21
„Kambariuose ir lauke“. M. Navako paroda Radvilų rūmuose Premium

Štai, puiki (ir nedažna, nes Mindaugas Navakas parodas daro retai) proga susipažinti su skulptoriaus kūryba...

Laisvalaikis
2021.09.20
Pirmoji civilių įgula po trijų dienų kosmose sugrįžo į Žemę – „SpaceX“ 2

Tris dienas kosmose praleidę keturi „SpaceX“ turistai šeštadienio vakarą nusileido Atlanto vandenyne prie...

Inovacijos
2021.09.19
Prekės ženklai narcizų pievoje Premium

Labai seniai, kai Lietuva dar neturėjo ką veikti ir dėl to vakarais panardindavo akis į realybės šou...

Rinkodara
2021.09.19
Naujoje „Tartle“ parodoje – trumpa sovietmečio dailės istorija Premium

Vilniuje, Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“, atidaryta nauja paroda „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos...

Laisvalaikis
2021.09.19
VU bibliotekos ekspozija – „Google Arts & Culture“ platformoje

VU biblioteka tarptautinėje platformoje „Google Arts & Culture“ parengė penkių dalių skaitmeninę ekspoziciją...

Laisvalaikis
2021.09.18
Klaipėdos pašto vizija – daugiafunkcis F. W. Argelanderio mokslo ir meno centras 

Klaipėdos centrinio pašto rūmų komplekse tikslingiausia įkurti daugiafunkcę kultūros erdvę –  Klaipėdoje...

Laisvalaikis
2021.09.17
Kas bendra tarp skaitymo ir Elono Musko raketų Premium 3

Neurokogintyvinės psichologijos mokslininkas Arturas Jacobsas iš Berlyno laisvojo universiteto, tyrinėjantis...

Laisvalaikis
2021.09.17
Nacionalinės koncertų salės projektas – kaip ant delno

Vilniuje ant Tauro kalno kuriamo daugiafunkcio meno centro – Nacionalinės koncertų salės Tautos namai...

Laisvalaikis
2021.09.16
Mirė fotomenininkas R. Rakauskas

Eidamas 81-uosius metus mirė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotomenininkas Romualdas...

Laisvalaikis
2021.09.15
Istorinė „SpaceX“ misija į orbitą pakels keturis civilius Premium

Elono Musko kosminių technologijų kompanija „SpaceX“ naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (Lietuvos laiku) į...

Inovacijos
2021.09.15
Paminklo P. Cvirkai likimas nuspręstas: nukelti 4

2017 m. Vilniaus savivaldybės pradėtas kryžiaus žygis prieš skulptoriaus Juozo Mikėno 1959 m. sukurtą Petro...

Laisvalaikis
2021.09.15
Nauja įmonių kalėdinių renginių kasdienybė. Kaip švęsime šiemet? Verslo tribūna

Prasidėjus rudens darbymečiui, vis dažniau aplanko mintys ir apie artėjantį šventinį periodą. Didžiausiame...

Laisvalaikis
2021.09.15
Muziejininkai sutarė su policija – istoriniai ginklai bus užregistruoti laiku 

Rugsėjo 14 d. pasibaigus terminui, iki kurio Lietuvos muziejininkai pagal nustatytą tvarką turėjo...

Laisvalaikis
2021.09.14
Siekiama keisti Lietuvos kultūros tarybos finansavimo modelį

Kultūros ministerija Seimo rudens sesijai teikia Lietuvos kultūros tarybos (LKT) įstatymo pakeitimą, kuriuo...

Laisvalaikis
2021.09.14
Pietų Korėjoje atidaryta didžiausia ligšiol Lietuvos fotografijų paroda

Rugsėjo 11 d. Seulo fotografijos muziejuje (Pietų Korėja) atidaryta lig šiol didžiausia originalius Lietuvos...

Laisvalaikis
2021.09.13
Išrinkta nauja Mecenavimo tarybos pirmininkė 

Mecenavimo tarybos pirmininke išrinkta Ieva Skaržinskaitė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio...

Laisvalaikis
2021.09.13
Naujoji MO paroda: šventes švęsk Premium

„Iš „Sunkaus amžiaus“ tiesiai į šventę!“ – prasidedant naujiems mokslo metams kviečia MO muziejus. Tomo...

Laisvalaikis
2021.09.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku