Grynieji neišnyks, bet jų galima atsisakyti

Publikuota: 2011-11-06
svg svg
Nuotrauka: "Bloomberg" / David Paul Morris
„Verslo žinios“

Ar vykdamas iš Vilniaus oro uosto į viešbutį taksi automobilyje turėjote galimybę atsiskaityti kortele? Prieš atvykdamas rengiau prezentaciją ir, žvilgtelėjęs į duomenis, mačiau, kad Lietuvoje daug kur atsiskaitoma grynaisiais, tad pagalvojau, kad pirma, ką padarysiu oro uoste, – išsigryninsiu pinigų. Taigi, žiūrėdamas į duomenis, tikėjausi blogiausio. Tačiau taksi galėjau atsiskaityti kortele, ieškodamas suvenyrų taip pat galėjau mokėti kortele, miesto centre pavalgęs taip pat lengvai atsiskaičiau kortele.

Tai kur slypi problema, kad Lietuvoje, nors ir išduota daug kortelių, o ir Jūs radote daug galimybių atsiskaityti ja, tačiau mokėjimai grynaisiais turi tvirtas pozicijas? Nemanau, kad tai problema, tai – didelė galimybė. Ir manau, kad tą galimybę lemia vartotojų mąstysena. Reikia žmones mokyti neiti prie bankomatų, išsiimti pinigų ir atsiskaityti grynaisiais parduotuvėse, o pasirinkti lengvesnį kelią – tiesiog atsiskaityti kortele.

Tai gal reikia sumažinti bankomatų skaičių? Tai galėtų būti sprendimas, žmonės būtų priversti, tačiau tai nėra išeitis. Kitas sprendimas, kurį galime pritaikyti ir kuris jau įdiegtas kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje ar Nyderlanduose, kur aš dirbu: žmonės eina į prekybos centrą ir, užuot išsigryninę bankomate, gali paprašyti kasininko, kad šis atsiskaitant papildomai išduotų grynųjų. Nėra ir būtinybės įrengti bankomatą šalia prekybos centro.

Tokia galimybė jau yra ir Lietuvoje. Perkant už tam tikrą sumą didžiųjų prekybos centrų parduotuvėse galima išsigryninti nemokamai ir kasoje. Kitos galimybės yra susijusios su technologijomis – ateityje bus galima atsiskaityti mobiliuoju telefonu. Aš dažniau išeinu be piniginės ir be mobiliojo telefono. Tad pirkėjus reikės apmokyti naudotis naujomis technologijomis, pavyzdžiui, bekontaktėmis kortelėmis, kurios suteikia galimybę atsiskaityti ir gerokai greičiau.

Ar tai reiškia, kad bekontaktis, nuotolinis atsiskaitymas taps vis populiaresnis? Kokią dalį visų atsiskaitymų šis būdas sudarys, tarkime, po penkerių metų? Jei pažiūrėtume į Lietuvos rinkos prognozes, jis bus vienas iš sparčiausiai besivystančių tarp visų atsiskaitymų. Žinoma, reikia išdalinti korteles, terminaluose sumontuoti bekontakčių kortelių skaitytuvus, o tai nepadaroma per vieną dieną, reikės laiko ir investicijų.O tai, ką mes suvokėme atlikdami tyrimus tokiose šalyse kaip Lenkija, reikia ir analitinio požiūrio: negali išdalinti žmonėms kortelių, sustatyti terminalų. Reikia informacinių kampanijų, apmokymų, duoti jiems daugiafunkcių įrenginių, ne vien korteles, ir suteikti galimybę atsiskaityti mobiliuoju telefonu ar laikrodžiu. Pavyzdžiui, Lenkijoje jaunimas apmokomas naudotis šiomis priemonėmis per muzikos festivalius, kur atsiskaitoma tik bekontaktėmis kortelėmis, ir šios jiems lieka kaip suvenyras iš festivalio.Lietuvos rinka labai išsivysčiusi pagal mobiliųjų telefonų naudojimą. Apsižvalgęs matau 14–15 metų jaunimą su išmaniaisiais telefonais, o to nėra Belgijoje, kur juos dažniau turi tik vyresnio amžiaus jaunimas. Manau, kad mobiliųjų telefonų ir bekontakčių kortelių atsiskaitymų derinys suteiks rinkai augimą.

Jei lygintume Lietuvą su Vakarų Europos šalimis, tokiomis kaip Vokietija ar Nyderlandai, kokie dabar esminiai atsiskaitymų skirtumai? Kokie jie pagal amžiaus grupes? Lietuvoje, jei vertintume pagal vienam gyventojui tenkančių terminalų skaičių, jų dar palyginti mažai, būtų galima jų įdiegti daugiau, ypač kaimiškosiose vietovėse, taip pat transporte ir pan.Lietuva labai panaši į Vokietiją, kur žmonės išsigrynina pinigus ir tuomet eina apsipirkti. Nemanau, kad yra didelių skirtumų pagal amžiaus, išsilavinimo grupes.Pokyčiai priklauso nuo elgsenos, komunikacijos. Nyderlanduose žmonės mano, kad negali mokėti smulkių sumų kortelėmis, nes buvo įsitikinę, kad prekybininkai turi daug susimokėti už operacijas. Dabar bankai su prekybininkais sukūrė programą, kurios esmė, kad ir už mažą sumą galima atsiskaityti kortele, tad dabar net už 2–3 EUR pirkinius atsiskaitoma mokėjimo kortelėmis. Laikui bėgant iš žmonių galvų bus ištrinta nuomonė, kad prekybininkai turi daug sumokėti. Didžiausia atsiskaitymų pažanga fiksuojama būtent mažos vertės mokėjimų segmente.

Bet vis dėlto smuklieji prekybininkai Lietuvoje taip pat neretai pareiškia, kad jie mieliau priims grynuosius ar net visiškai neaptarnauja klientų, kurie nori atsiskaityti už mažai kainuojančią prekę kortele. Jie sako, kad atsiskaitymas kortelėmis jiems brangiai kainuoja. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje bankai turėtų daugiau padirbėti, mažinti įkainius? Tose valstybėse, kur atsiskaitymų kortelėmis apyvarta didėja, kainos už šias paslaugas mažėja. Prekybininkai, vertindami grynuosius ir mokėjimą kortelėmis, dažnai neapskaičiuoja visų sąnaudų. Kita vertus, vienam prekybininkui išlaidos už atsiskaitymus grynaisiais didelės, nes jis turi rūpintis grynųjų transportavimu ir kt., o kitam, smulkiajam prekybininkui, – jos nedidelės, nes jis tuos gautus grynuosius nuneša į banką ar pasilieka sau išlaidoms. Tačiau 2007 m. rinkoje vidutiniškai buvo sakoma, kad grynieji yra pigiau nei kortelės, o dabar – atvirkščiai. Belgija, Nyderlandai patvirtina šias tendencijas. Žinau Nyderlanduose prekybininkų, kurie gali daug sutaupyti dėl didesnės apyvartos atsiskaitant kortelėmis, todėl jie skatina savo personalą, kad dažniau būtų atsiskaitoma būtent kortelėmis.Grynųjų niekada nepavyks visiškai išstumti, bet jei kortele pigiau, kodėl gi ne. Mūsų vaidmuo – plėtoti sprendimus, kad žmonės gyventų be grynųjų pinigų. Vienas iš pavyzdžių – Nyderlanduose: pirkėjai pirmadienį grąžina drabužius, kuriuos įsigijo penktadienį ir per savaitgalį sugalvojo, kad šie jiems nepatinka. Tačiau jie atsiskaitė kortele, o prekybininkas turėjo tik galimybę grąžinti jiems pinigus grynaisiais. Dabar mes suteikėme galimybę, kad būtų galima grąžinti pinigus į korteles.

Bet grynųjų pinigų apyvartos mažinimas naudingas ir valstybių vyriausybėms, nes taip mažinama šešėlinė ekonomika. Gal ir valdžia turėtų prisidėti prie skatinimo atsiskaityti kortelėmis? Manau, kad tai naudinga visiems: pardavėjams, kuriems atpinga šios paslaugos, bankams, vyriausybėms. Šešėlinę ekonomiką galime sumažinti, tačiau negalime jos visiškai pašalinti. Kita vertus, tai nėra ir mokėjimų kortelėmis paskirtis. Bet jei rinkoje, kur  70% atsiskaitymų vyksta grynaisiais ir 30% kortelėmis, ši proporcija pasikeistų – visiems būtų naudinga.

O kaip pasikeitė Jūsų asmeniniai mokėjimo įpročiai? Už kurias prekes ar paslaugas vis dar atsiskaitote ar esate priverstas atsiskaityti grynaisiais? „MasterCard“ buvo išbandymas – mūsų paprašė kiek įmanoma atsiskaityti kortele, norėta pažiūrėti, kokia bus mūsų elgsena. Vis dar atsiskaitau grynaisiais pirkdamas sumuštinį ir laikraštį. Mano laikraščių pardavėjas nepriima kortelių, bet aš jį skatinu. Pirkdamas sumuštinį pradedu nerimauti, kad žmonės, kurie stovi eilėje už manęs, turės palaukti ilgiau. Norėčiau atsiskaityti kortele ir pas daktarą, siūliau jam tą galimybę, tačiau jis pasakė, kad daktaras nėra prekybos centras, tad aš turiu pagalvoti apie išmanesnį įrenginį nei įprastas terminalas, nes paprastai už daktaro paslaugas reikia sumokėti didelę sumą ir reikia iš anksto išsigryninti pinigų.***Stevenas Van Sweeveltas yra vyresnysis „MasterCard Europe“ verslo plėtros vadovas, atsakingas už verslo ryšius su pagrindiniais prekybininkais ir mokėjimo kortelių paslaugas įvairiose Vakarų Europos šalyse. Pastaruoju metu dirba ties perėjimu nuo magnetinių prie lustinių kortelių Nyderlanduose ir vadovauja e. komercijos projektui Belgijoje.
„MasterCard“ p. Sweeveltas pradėjo dirbti 2007 m., prieš tai daugiau nei 12 metų dirbo „Procter & Gamble“ klientų verslo plėtros srityje.
****Interviu skelbtas spalio 27 d. dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Swedbank“ atnaujina verslo mokėjimo kortelių dizainą

Nuo rugsėjo pabaigos „Swedbank“ verslo klientai gaus naujo dizaino mokėjimo korteles, kurios pritaikytos...

Paslaugos
2020.09.26
„Danske Bank“ peržiūri finansines operacijas Lietuvoje ir Latvijoje

Paviešinus naujos informacijos apie abejotinos kilmės pinigų pervedimus per Baltijos šalyse veikusius „Danske...

Finansai
2020.09.25
Briuselis siūlo „fintech“ verslus prilyginti tradiciniams bankams  1

Europos Komisija ketvirtadienį priėmė naują skaitmeninių finansų dokumentų rinkinį, turintį padidinti Europos...

Finansai
2020.09.24
Centrinė kredito unija verslui ir ūkininkams perskolins EIF ir „Helenos“ fondo lėšas 

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) pasirašė subordinuotųjų paskolų sutartis su Europos investicijų fondu...

Finansai
2020.09.24
Žlugusios „Amber“ kredito unijos indėlininkai kviečiami atsiimti draudimo išmokas 

Bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Amber“ indėlininkai iki 2021 m. rugsėjo 21 d. raginami...

Finansai
2020.09.23
Anuitetų išmokas gauna 64 pensininkai, kurie „Sodrai“ patikėjo 1 mln. Eur  36

Rugsėjį pensijų anuitetus „Sodra“ pradėjo mokėti dar 35 gavėjams, o iš viso jau sudaryti ir įsigaliojo 64...

Finansai
2020.09.22
SEB skolina 22 mln. Eur verslo centrui „Lvovo“ plėtoti

SEB bankas suteikė 22 mln. Eur paskolą „Lords LB“ fondui, Vilniaus centriniame verslo rajone plėtojančiam...

Statyba ir NT
2020.09.22
Bankų akcijos pinga po žurnalistinio tyrimo duomenų paviešinimo 2

Daugelio tarptautinių bankų akcijos pirmadienį pinga, investuotojams nuogąstaujant po gausybės publikacijų...

Rinkos
2020.09.21
Išbrangęs auksas masina vagis, kelia galvos skausmą jo sergėtojams  Premium

Auganti aukso paklausa reiškia, kad šio brangaus metalo saugyklų verslas klesti. Tačiau šiemet rekordiškai...

Finansai
2020.09.20
Bankui priteista atlyginti „Metrunai“ dalį nuostolių: lūkesčiai buvo pažeisti  Premium 2

Vilniaus apygardos teismo sprendimu, suformavęs lūkestį, kad sandoris bus įvykdytas, „Swedbank“ atsisakė...

Pramonė
2020.09.18
Brokerė „GrECo Sagauta“ dairosi į kitas draudimo nišas

Užbaigus draudimo brokerių „GrECo Lietuva“ ir „Sagauta“ reorganizavimą, nauja bendrovė rinkoje veiks „GrECo...

Finansai
2020.09.15
„Lords LB“ fondas perka „Citadeles“ būstinę Rygoje

Nekilnojamojo turto (NT) investicinis fondas „Lords LB Baltic Green Fund (V)“ iš banko „Citadele“ perka...

Statyba ir NT
2020.09.15
Brangiausias Europos „fintech“ pernakt kone padvigubėjo

Švedijos mokėjimų ir bankininkystės bendrovė „Klarna“ per paskiausią investicijų pritraukimo raundą buvo...

Rinkos
2020.09.15
„Swedbank“ bankų rinkoje pirmauja pagal turtą, paskolas ir indėlius 1

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, birželio pabaigoje pirmavo...

Finansai
2020.09.14
Bankų pelnas pirmąjį pusmetį smuko 29% iki 128 mln. Eur

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 127,9 mln. Eur...

Finansai
2020.09.14
„Euromoney“ sureitingavo Lietuvos NT rinkos dalyvius 1

Jungtinės Karalystės verslo ir finansų leidinys „Euromoney“ sureitingavo Lietuvos nekilnojamojo turto (NT)...

Statyba ir NT
2020.09.14
Ekspertas: iš esmės siūloma kurti antrą valstybinį banką Premium 2

Valstybinio plėtros banko steigimo klausimas prilygsta reformai, kuri negali būti atliekama baigiantis...

Finansai
2020.09.14
Lietuvos bankas trims bendrovėms penktadienį paįvairino sankcijomis

Lietuvos banko priežiūros tarnyba paskyrė baudų rinkos dalyviams – 44.000 Eur, 5.000 Eur ir viešumas.

Rinkos
2020.09.11
„De-risking“: skandalai ir bankų baudos grįžta kitu galu Premium 6

Reguliatoriai ir „fintech“ žaidėjai kraipo galvas – pinigų plovimo skandalų ištaršyti ir šimtamilijoninėmis...

Rinkos
2020.09.11
„Citigroup“ vadove paskirta Jane Fraser – pirmoji moteris prie Volstrito banko vairo

„Citigroup Inc“ ketvirtadienį paskelbė, kad kitąmet kompanijos generalinės direktorės pareigas perims Jane...

Finansai
2020.09.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus