FT: Prancūzija atsisako perduoti šalyje įšaldytą Rusijos turtą
Papildyta antru skirsniu
Tai skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi „Financial Times“ pranešimu.
Pasak britų leidinio šaltinių, iš daugiau kaip 200 mlrd. Eur vertės Europoje įšaldyto Rusijos centrinio banko turto 185 mlrd. Eur yra laikomi „Euroclear“ depozitoriumo sąskaitose Belgijoje, o dar 18 mlrd. Eur ir 7 mlrd. Eur – atitinkamai Prancūzijos ir Belgijos komerciniuose bankuose.
Kita vertus, kaip teigiama „Financial Times“ straipsnyje, „kai kurias kitas Europos sostines erzina“ tai, kad Paryžius slepia informaciją apie finansų įstaigas, kuriose laikomas Rusijos turtas, taip pat apie tai, kaip naudojamos už jį sukauptos palūkanos, nurodydamas tokių duomenų „konfidencialų pobūdį“.
Trys su situacija susipažinę „Financial Times“ šaltiniai tvirtino, jog didžioji dalis iš šių 18 mlrd. Eur laikoma didžiausiame Prancūzijos komerciniame banke „BNP Paribas“. Pats bankas, kaip ir dar trys pagrindiniai šios šalies bankai, nuo komentarų atsiriboja.
VŽ rašė, kad Briuselis praėjusį trečiadienį pasiūlė sprendimą surinkti iki 210 mlrd. Eur sumą Ukrainai finansuoti, panaudojant įšaldytą Rusijos turtą ir ypatingos padėties įgaliojimus, kurie iš esmės atima veto teisę iš Vengrijos ir kitų prieštaraujančių šalių.
„Reparacijų paskolai“ būtų panaudota iki 210 mlrd. Eur Rusijos turto, įšaldyto ES sankcijomis. Kyjivas neturėtų grąžinti paskolos, kol Rusija nesumokės reparacijų. Komisija iš pradžių surinktų 90 mlrd. Eur, kad padengtų Ukrainos finansavimo poreikius ateinančiais dvejais metais.
Tarp tokiam planui prieštaraujančių šalių yra Belgija, kuri baiminasi, kad turės grąžinti paskolą, jei sankcijos bus panaikintos ir turtas atšildytas arba jei bus sudaryta taikos sutartis be susitarimo dėl reparacijų.
Atsižvelgdama į Belgijos nuogąstavimus, EK siūlo, kad „reparacijų paskolai“ būtų naudojamas visose ES finansų įstaigose įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas, o ne tik „Euroclear“ laikomi 185 mlrd. Eur.
Japonija atmeta ES siūlymą
Tuo metu „Politico“ rašo, kad Japonija pirmadienį vykusiame Didžiojo septyneto (G 7) finansų ministrų susitikime atmetė ES pasiūlymą prisijungti prie jos plano panaudoti įšaldytą Rusijos valstybės turtą Ukrainos finansavimui – tai žlugdo Bendrijos viltis užsitikrinti pasaulinę paramą šiai iniciatyvai.
Du ES diplomatai, susipažinę su diskusijomis, leidiniui sakė, kad Japonija aiškiai pareiškė, jog negali panaudoti savo teritorijoje laikomų maždaug 30 mlrd. USD (25,8 mlrd. Eur) įšaldyto Rusijos turto, kad suteiktų Ukrainai paskolą.
ES diplomatas taip pat sakė, kad Japonijos finansų ministrė Satsuki Katayama tokią galimybę atmetė dėl galimų teisinių problemų.
Tačiau keli pareigūnai teigė, kad Japonijos pozicija yra susijusi su JAV nepritarimu Rusijos turto naudojimui Ukrainai.
REKOMENDUOJAME
