Kultūros dirbtuvės „Šilainių sodai“ įkūrėja atsisakė atsiimti Gitano Nausėdos apdovanojimą
Šalies vadovas Prezidentūroje teikė savo kuruojamos pilietinės platformos „Lietuvos galia“ apdovanojimus, jie organizuoti ketvirtą kartą.
Tiesioginėje renginio transliacijoje buvo matyti, kaip E. Šimkutė keliolika sekundžių kažką sako G. Nausėdai ir atsisako priimti padėkos statulėlę. To, ką menininkė ir edukatorė sakė prezidentui, nebuvo girdėti.
Apdovanojimus transliavo LRT televizija.
„Šilainių sodų“ paskyroje feisbuke išplatintame komentare teigiama, kad sprendimas atsiimti apdovanojimą yra „tiesioginė reakcija į tai, kas šiuo metu vyksta valstybiniu lygmeniu“.
„Šiandien matome aiškiai: valstybės vadovybė netesi savo pačių pažadų ir, būdami galios pozicijoje, apsimeta bejėgiais. Tai nėra neutralu. Tai nėra atsitiktinumas. Tai yra politinis pasirinkimas“, – teigiama pareiškime.
„Todėl mums atrodo ciniška ir netikra priimti apdovanojimą, kuris vadinamas „Lietuvos galios“ apdovanojimu, kai ta pati valdžia atsisako atsakingai naudoti mūsų visų jiems suteiktomis galiomis, kai tai yra reikalingiausia – ginant vertybes ir laisvę“, – rašoma jame.
„Šilainių sodai“ nurodė, kad atsisakymas priimti apdovanojimą nėra praradimas, o yra „mūsų vertybių patvirtinimas“.
„Kviečiame valstybės lyderius ne dalinti galią į dešinę ir į kairę, o susitelkti svarbiais momentais ir prisiimti atsakomybę už savo galios poziciją“, – teigia iniciatyva.
BNS rašė, kad dalis „Lietuvos galios“ dalyvių anksčiau rudenį pranešė pasitraukiantys iš projekto, kai prezidentas G. Nausėda paskyrė kultūros ministru „aušrietį“ Ignotą Adomavičių.
Sprendimas perleisti kultūros ministro portfelį „Nemuno aušrai“ išprovokavo ir platesnius kultūros bendruomenės protestus prieš valdančiuosius ir prezidentą.
Galop ministerijos kontrolę susigrąžino socialdemokratai.
Duoklė bendruomenėms
Prezidentūra teigia, kad iniciatyva „Lietuvos galia“ siekiama aktyvesnio visuomenės įsitraukimo į valstybės gyvenimą, pilietinės galios stiprinimo. Tai platforma savanoriams, bendruomenėms, aktyviems piliečiams ir kitiems pristatyti savo veiklas, rasti bendraminčių ir sulaukti palaikymo.
Šiuo metu platforma vienija 559 regionines, nacionalines ir diasporos iniciatyvas.
Sakydamas kalbą šeštadienio renginyje, G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvoje gausu žmonių, kurių darbai keičia valstybę.
„Lietuvoje gausu stiprių, aktyvių, bendruomeniškų žmonių. Žinau tai ne iš nuogirdų, o iš reguliarių kelionių po visą šalį. Jūsų užsidegimas, lyderystė, gebėjimas išjudinti permainas – tai pavyzdys kiekvienam Lietuvos žmogui“, – kreipdamasis į bendruomenes sakė prezidentas.
Pasak jo, žmonės, įgyvendinantys socialinius projektus, kurdami inovacijas, stiprindami bendruomenes ar saugodami aplinką, kuria pasitikėjimą ir bendrystę – didžiausią bet kurios visuomenės turtą.
Šeštadienį teiktų apdovanojimų laureatus keturiose – stiprios, žalios, inovatyvios ir teisingos Lietuvos – kategorijose rinko visuomenė ir komisija, sudaryta iš viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus įvairių sričių ekspertų.
„Stiprios Lietuvos“ kategorijoje apdovanojimus pelnė iniciatyvos „Mitkaičių kaimo bendruomenė“, „Aleksandravėlės kaimo bendruomenė“, „Sujunkime Lietuvą“, „Akmenės bendruomenė“, „Kiauklių kaimo bendruomenė“.
Kategorijoje „Žalia Lietuva“ laimėjo iniciatyvos „Išsaugokime Baltiją“, „Miškas darželyje“, „Padovanok antrą gyvenimą“, „Saugokime gamtą ir jos biologinę įvairovę!“ ir apdovanojimą atsisakę atsiimti „Šilainių sodai“.
„Inovatyvios Lietuvos“ kategorijoje apdovanotos iniciatyvos „Inovatyvus civilinės saugos modelis ugdymo įstaigose“, „Mokytojų palaikymo ratai“, „Mane veža“, „Robotika, sujungusi mus į... LituanicaX“, „Namų mama“.
„Teisingos Lietuvos“ kategorijoje – „Palaikymo krepšeliai diabetu susirgusiems vaikams“, „Savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovykla“, „Tiberiados bendruomenė – į teisingą Lietuvą“, „Angelo mama“, „Pagalbos namuose tarnyba“.
