Smunkantis Lietuvos produktyvumas signalizuoja, kad laikas permąstyti darbo modelius

Patogu, bet ne visada efektyvu

Lietuvos ekonomika šiuo metu susiduria su pavojinga tendencija. Naujausiais EBPO duomenimis, darbo našumas 2024 m., palyginti su 2023 m., Lietuvoje sumažėjo 0,2 proc., ir mažėja trečius metus iš eilės. Ekonomikos ekspertai pažymi, kad tai rimtas signalas šalies konkurencingumui, o nesiimant veiksmų, pasekmės gali būti skaudžios.

Vienas iš būdų, kaip gerinti šį rodiklį, galėtų būti vyraujančių darbo modelių peržiūra. Mažiau nei 10 procentų darbuotojų nori dirbti tik biure, skelbia tyrimų bendrovė „Gallup“. 60 proc. renkasi hibridinį modelį, suteikiantį daugiau lankstumo. Tačiau tyrimai rodo, kad nuotolinis darbas gali silpninti komandinį ryšį ir apsunkinti bendradarbiavimą, o tai ilgainiui mažina organizacijų našumą.

„Tinkamai organizuotas hibridinis modelis leidžia pritraukti talentus iš skirtingų regionų, mažina kaštus ir suteikia darbuotojams daugiau autonomijos. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Komandos, didelę laiko dalį dirbančios nuotoliniu būdu, dažniau susiduria su bendradarbiavimo trikdžiais, lėtesniu sprendimų priėmimu ir prastesne žinių sklaida – veiksniais, kurie gali mažinti organizacijų našumą“, – atkreipia dėmesį Ramūnas Bagdonas.

Be to, visiškai nuotoliniu būdu dirbančių žmonių emocinė savijauta dažnai prastesnė nei dirbančių biure ar pagal hibridinį darbo modelį. „Gallup“ duomenimis, nuotoliniu dirbantys žmonės dažniau jaučia pyktį, liūdesį ar vienišumą.

„Siekiant didinti šalies produktyvumą, reikia ne tik aukštos pridėtinės vertės sprendimų, technologijų, bet ir kad komandos puikiai dirbtų tarpusavyje. Matome, kad hibridinis darbas suteikia daug laisvės, tačiau daliai žmonių trūksta gyvo ryšio ir galimybės greitai išspręsti svarbius klausimus kartu su kolegomis. Dirbant vienoje erdvėje, gali mažėti atotrūkis tarp komandų, lengviau keistis nuomonėmis, greičiau priimami sprendimai“, – teigia R. Bagdonas.

Komandiškumui pritaikytos erdvės

Šiame kontekste vis daugiau organizacijų iš naujo vertina, kokį vaidmenį biuras turėtų atlikti šiandien. Įmonės nebesiekia vien suteikti darbo vietą – joms svarbu kurti aplinką, kuri stiprina bendradarbiavimą, spartina sprendimų priėmimą, padeda palaikyti socialinį ryšį ir atspindi organizacijos kultūrą. Todėl ir biurų projektavimas turi būti orientuotas į šiuos tikslus.

R. Bagdono teigimu, organizacijos, siekiančios didesnio našumo, vis dažniau investuoja į lanksčių erdvių planavimą: mažiau fiksuotų stalų, daugiau komandinių zonų, hibridiniams susitikimams pritaikytų kambarių ir tylos erdvių, kurių dažniausiai trūksta namuose.

„Šiuos principus pritaikėme praktikoje. Siekdami stiprinti savo konkurencingumą, investavome beveik  2 mln. eurų ir atnaujinome pagrindinio „Telia“ biuro Vilniuje erdves, kad čia galėtų persikelti beveik 700 TGSL darbuotojų. Nuo lapkričio vidurio po vienu stogu dirba daugiau nei 1,5 tūkst. kolegų. Tokia aplinka tiesiogiai prisideda prie produktyvumo skatinimo, kuris šiandien yra vienas svarbiausių verslo iššūkių“, – pabrėžia jis.

R. Bagdonas priduria, kad įmonės turėtų vis dažniau atsigręžti į paprastą, tačiau esminį klausimą: ar biuras padeda darbuotojams jaustis komanda? Jei taip – į jį norėsis grįžti net ir tada, kai nuotolinės alternatyvos patogesnės.