Vilniuje surengta konferencija „Gazelė 2025“

Mo muziejuje vykusią konferenciją organizavo „Verslo žinios“ kartu su „Noviti Finance“ ir kitais projekto „Gazelė 2025“ partneriais: „Tele2 Verslui”, ILTE, Inovacijų agentūra ir „Lietuvos draudimu“.

„Smulkaus ir vidutinio verslo negalima nuvertinti: ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje mažos ir vidutinės įmonės sudaro daugiau nei 90 proc. viso verslo. Todėl esate didelė jėga. O šiandien susirinkome pakalbėti apie tai, kaip jums sekasi ir ką galima nuveikti, kad gimtų naujos sėkmės istorijos“, – „Gazelės 2025“ dalyvius sveikino konferencijos moderatorė Živilė Vaškytė – Lubienė,  tvarumo konsultacijų įmonės „Enough“ partnerė.

Kokie yra kitų metų ekonomikos kontūrai, apžvelgė Jonė Kalendienė, ILTE vyriausioji ekonomistė. Ji pabrėžė, kad nepaisant permainingos tarptautinės aplinkos, 2026 m. Lietuvos ekonomikos prognozė išlieka palanki.

„Aiškiai matome, kurie sektoriai įgaus pagreitį, o kuriems dar teks susidurti su lėtesnės paklausos iššūkiais. Didesnio greičio juostoje atsidurs į vidaus rinką orientuoti sektoriai – prekyba, turizmas, pramogos ir kitos paslaugos, o lėtesnėje juostoje liks pramonė ir transportas, kuriuos ribos vangios užsienio rinkos. Pagrindinės rizikos vis dar kyla iš išorės, tačiau reikšmingu augimo šaltiniu taps iš pensijų fondų pasiimtos lėšos, sustiprinsiančios vidaus vartojimą. Labiau kaupiamas lėšas atsiimti ir išleisti linkę gaunantieji vidutines ir mažesnes pajamas,“ – tendencijas vardijo J. Kalendienė.

Pinigų yra

Ar lengva smulkiam verslui gauti paskolą? Ir taip, ir ne, sako diskusijos „Verslo kreditavimo ateitis: kokios perspektyvos laukia?“ dalyviai. Pasak Lino Armalio, „Noviti finance“ direktoriaus, svarbiausias klausimas – kur verslas kreipiasi ieškodamas paskolos.

„Mūsų lūkesčiai kartais būna pernelyg dideli. Dažnas mano, kad didieji bankai turi daryti viską: ir finansuoti verslą, ir paskolas duoti, ir dar daugiau. Visgi tai neveikia. Liūtai kiškių nemedžioja – natūralu, kad bankai turi prioritetus ir ribotus resursus, tad linkę dirbti su stambesnėmis įmonėmis. Tačiau rinka yra labai marga, joje – ne tik bankai, bet ir kredito unijos, nebankiniai kredituotojai, skolinimo platformos ir panašiai. Todėl jei įmonė gavusi neigiamą atsakymą nenuleidžia rankų, gauti finansavimą nėra sudėtinga. Lietuvos skolinimo rinka ir jos kreditavimo sąlygos, mano akimis, yra geriausios regione – pinigų tikrai yra tiems, kam jų reikia“, – kalba L. Armalys.

Jis pabrėžė ir moralinio finansavimo aspekto svarbą – pavyzdžiui, netaikyti paskolai palūkanų verslo nesėkmės atveju. „Mums tai yra tiesiog socialinis žingsnis. Juk logiška ir teisinga neimti palūkanų iš verslininko, kuriam nepasisekė, tegul jis grįžta greičiau į rinką“, – sako „Noviti finance“ vadovas.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3296?placement=

Kad Lietuvoje dažnu atveju verslas linkęs eiti paprasčiausiu keliu – pasiskolinti iš banko – sutinka ir Giedrė Gečiauskienė,  ILTE valdybos narė, klientų finansavimo tarnybos vadovė. Ji ragina verslą ieškoti ir kitų finansavimo būdų ir pabrėžia, kad prieš kreipiantis finansavimo ir patys verslininkai turėtų atlikti namų darbus.

„Tikėti savo verslo idėja yra labai puiku, bet to neužtenka – klaida manyti, kad paskola priklauso savaime, nes turite idėją. Norisi pakviesti verslus ir gebėti ją parduoti, nesvarbu, ar kreditoriui, ar juo labiau rizikos kapitalo investuotojui. Bet kuris finansuotojas turi patikėti, kad ta verslo idėja generuos pinigų srautus ir apsitarnaus gautą paskolą – tai natūralu, nes skolinami pinigai“, – kalbėjo G. Gečiauskienė.

Gintarės Kuncaitytės, Inovacijų agentūros investicijų vertinimo vadovės teigimu, 2021–2027 m. periodas verslui yra atvirų galimybių langas: Lietuva disponuoja 7,7 mlrd. eurų ES investicijų, o Inovacijų agentūra administruoja 773,9 mln. eurų, nukreiptų į inovacijų, skaitmeninimo ir eksporto stiprinimą. Inovacijų agentūra teikia praktinę pagalbą – konsultacijas dėl kvietimų, PĮP/SVV dokumentų, šablonus ir Q&A sesijas.  

„Mūsų tikslas – kad lėšos virstų pamatuojamomis produktyvumo investicijomis: nuo DI sprendimų kūrimo ir diegimo, MTEP projektų iki rinkų plėtros ir kompetencijų augimo. Sėkmę lemia ankstyvas pasirengimas – aiški problema, projekto logika, biudžetas ir KPI; taip sprendimai priimami greičiau, o projektai juda sklandžiau. Kviečiame verslą pasinaudoti prieinama pagalba ir aktyviai planuoti 2025–2027 m. investicijas, kad ES finansavimas taptų tikru jūsų augimo greitintuvu“, – kalbėjo G. Kuncaitytė.

Žvilgsnis į rizikas ir į rinkos lūkesčius

Lietuvos smulkus ir vidutinis verslas po kelerių neapibrėžtumo metų vėl ima kvėpuoti plačiau – net 47 proc. įmonių šiemet planavo plėtrą. Tai – 15 proc. punktais daugiau nei prieš dvejus metus, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu metų pradžioje atliktas KOG instituto tyrimas. Paradoksalu, bet rizikų valdymas dažnai atsilieka nuo finansinio pasirengimo. 

Kol rizikos vis dar vertinamos kaip „mažai tikėtini įvykiai“, bet ne kaip verslo realybė, tol net ir stiprūs planai išlieka trapūs, sako Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento direktorius. 

„Verslui augant, rizikų valdymas neturėtų būti tik papildomas „pirkinių krepšelis“. Tai yra natūrali augimo dalis. Kuo įmonė labiau plečiasi, tuo svarbiau turėti aiškius procesus, teisinį pasirengimą ir finansinę apsaugą. Tik taip galima išlaikyti augimo tvarumą ir reputacijos stabilumą“, – įsitikinęs S. Lisauskas. 

Kas formuos kliento pasirinkimus kitąmet ir kokią vietą juose užims kaina, patogumas, patirtis, greitis? 

„2026-ųjų vartotojas taps finansiškai stabilesnis ir atsargesnis ir  tai atsispindės tiek kasdieniuose pasirinkimuose, tiek ilgalaikiuose sprendimuose — nuo didžiųjų pirkinių atidėjimo iki aktyvesnio įsitraukimo į pensijų II pakopos reformą. Globalūs trendai rodo aiškų poslinkį į tvaresnius, vertę kuriančius ir technologijomis grįstus sprendimus. Rinką labiausiai formuos dvi klientų mąstysenos: inovacijas skatinantys technologijų trendsetteriai ir ekologiškai sąmoningi taupuoliai, keliantys praktikos bei tvarumo standartus. Visa tai signalizuoja, kad ateities verslo rinkos lyderiai bus tie, kurie gebės sujungti finansinį saugumą, tvarumą ir technologinę pažangą į vieną aiškios vertės pasiūlymą klientui“, – apie klientų lūkesčius kalbėjo Edgaras Simonaitis, „Tele2 Verslui“ B2B vadovas.

Renginyje apdovanotos ir didžiausius augimo šuolius pademonstravusios visų Lietuvos apskričių įmonės bei paskelbta, kuriai jų atiteko  „Metų Gazelės“ titulas. Specialus apdovanojimas skirtas ir tvariausiai metų „Gazelei.“

Konferencijoje dalintasi ir prekių ženklų „Kakė makė“ bei „Chazz Chips“ sėkmės istorijomis, įžvalgomis apie tai, kaip stiprinti vadovo emocinę sveikatą ir atsparumą sudėtingose situacijose, o iš  pelenų pakilę verslai pasakojo, kaip jiems pavyko užkurti verslo variklį pasibaigus kurui. Po renginio dalyviai buvo pakviesti dalyvauti ekskursijoje po MO muziejuje veikiančią parodą „Amžinai laikina.“