S. Bartkus: iš oro uosto keliaujančių žmonių srautai nemažėja, premjerė teigia turinti planą
Papildyta skyriumi „Sienos uždarymui balionų kiekis nėra lemiamas veiksnys“.
„Tai yra pirmiausia susiję su bilietų pardavimais ir keleivių noru keliauti toliau į Lietuvą ir iš Lietuvos. Manau, kad ta rizika yra minimali“, – LRT radijui antradienį sakė S. Bartkus, paklaustas, ar mato riziką, jog dėl balionų iš Baltarusijos dažnai trikdomos Vilniaus oro uosto veiklos aviakompanijos gali atsisakyti dalies skrydžių į Lietuvą arba mažinti reisų skaičių.
„Bet šitos hibridinės atakos metu gyvename rizikoje, kad iš tiesų dalis žmonių gali nuspręsti nebekeliauti arba atidėti savo keliones tolimesniam laikui, kuomet šita ataka baigsis“, – pridūrė jis.
Pasak LTOU vadovo, kol kas stebima, kad dalis keleivių siekdami išvengti galimų nepatogumų renkasi skristi dienos metu, tačiau apskritai keleivių srautas nemažėja.
„Iš kelionių industrijos (...) girdime, kad dalis keleivių, turėdami galimybę rinktis, renkasi skrydžius pirmiausia šviesiu paros metu, nes tai vertina kaip mažiau rizikingą situaciją, kad skrydis gali būti nukreiptas, atidėtas ar atšauktas. Bet kol kas, bent jau faktiškai keliaujančių žmonių srautai nemažėja“, – kalbėjo S. Bartkus.
Prieš kontrabandininkus – FNTT, Karo policija ir telekomunikacijų operatoriai
Premjerės teigimu, nuolat vyksta Nacionalinio saugumo komisijos posėdžiai, kur aptariamos kovos su kontrabandiniais balionais priemonės.
„Turime ir trumpalaikį, ir ilgalaikį planą, jis nuolat koreguojamas, – antradienį per susitikimą su opozicinėmis Seimo frakcijomis sakė Vyriausybės vadovė. – Mums pavyksta pagal galimybės susitvarkyti“.
Tarp daromų darbų Vyriausybės vadovė minėjo ir Seimui pateiktus įstatymų projektus, kuriais griežtinama atsakomybė už kontrabandą. Pasak jos, svarstoma už kontrabandą numatyti tik baudžiamąją atsakomybę, tokiose bylose visuomet vertinti įtariamųjų šeimos turtą, suteikti teisę Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai veikti kaip policijos rinktinės „Aras“ padaliniui.
„Norime nustatyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų prieigą prie informacijos apie Lietuvos mokesčių mokėtojų užsienyje turimą turtą ir gaunamas pajamas“, – teigė I. Ruginienė.
Anot jos, su telekomunikacijų operatoriais kalbama apie SIM kortelių ribojimą.
„Kalbame apie tai, kad duomenys, kuriuos valdo operatoriai, galėtų būti realiu laiku pasidalijami su teisėsaugos institucijomis. Tada dar lengviau galima būtų numatyti ir analizuoti tam tikrus dalykus. Šitas irgi jau kalbama ir dėliojama. Tam reikės vėlgi teisėkūros pakeitimų, įstatymų pakeitimų. Tai vėl ateis į Seimą ir vėl prašysiu jūsų įsitraukimo ir patirties dėliojant tam tikrus veiksmus“, – kalbėjo premjerė.
Jos duomenimis, kiekvieną naktį pasienyje budi jungtinės mobilios grupės.
„Šį savaitgalį dar labiau praplėsime. Prie mobilių grupių ne tik Karo policija, bet kariuomenė ir savanoriai prisijungia“, – sakė Vyriausybės vadovė.
A. Lukašenką spaus per JAV partnerius
Ji priminė, kad esant reikalui vėl būtų uždaroma siena su kaimynine valstybe, taip pat akcentuoja poreikį derinti veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis.
„Reikės, ir uždarysime sieną, bet supraskite, kad kiekvieną veiksmą turime derinti su strateginiais partneriais. Šiandien turėsiu labai svarbų skambutį, o po to susitikimą su amerikiečiais ir susiderinsime veiksmus“, – po susitikimo su opozicinėmis Seimo frakcijomis antradienį sakė I. Ruginienė. – Matome, kad tam tikri dalykai veikia, turime naujus algoritmus, teisėsaugos institucijos tikrai demonstruoja fantastišką rezultatą, tikiuosi, kad tai nenutrūks ir demonstruos ir toliau“.
Pasak premjerės, pasienio punktų su Baltarusija atidarymas įrodė, kad leidžiami kontrabandiniai balionai yra Minsko režimo organizuojama hibridinė ataka.
„Dėl to ir mūsų veiksmų planas persitvarkė, šiandien ne tik su kaimyninėmis šalimis kalbame apie jungtinius veiksmus, kad tai hibridinė ataka. Ne tik su Europos Komisija dėl platesnio sankcijų paketo, bet taip pat ir su amerikiečiais“, – sakė I. Ruginienė.
Ministrė pirmininkė tvirtino antradienį ketinanti kalbėtis su JAV specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai Johnu Coale.
„Tas kontaktas yra ne pirmas, ačiū mūsų partneriams Amerikoje, kurie padėjo pačioje pradžioje krizės, matėme pozityvius ženklus iš Baltarusijos pusės, bet dabar reikia didesnio įsitraukimo ir kartu suplanuoti tam tikrus dalykus, – teigė I. Ruginienė. – (Aliaksandras – BNS) Lukašenka tikrai nenusispjauna į amerikiečių žodžius, ką mes matome, dėl to dar svarbiau su amerikiečiais turėti glaudesnį ryšį“.
I. Ruginienės teigimu, J. Coale'as taip pat atvyks į Lietuvą.
Anot jos, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai turėtų būti suvienodintos.
„Dar neišnaudotas nacionalinių sankcijų kelias pradedant nuo asmenų iki juridinių vienetų. Tas yra aiškiai nusiųsta kaip žinutė Baltarusijos pusei“, – tvirtino I. Ruginienė.
Kontrabandos balionų klausimą ji tvirtino kelsianti ir per Baltijos šalių premjerų susitikimą gruodžio 12 dieną.
VERSLO TRIBŪNA
Europos logistikos sektorius patiria vieną intensyviausių transformacijų per pastaruosius dešimtmečius. Kaštų augimas, darbo jėgos trūkumas ir griežtėjantis reguliavimas reikalauja iš įmonių greitos adaptacijos ir aiškių sprendimų. Anot Pavel Kveten, vienos didžiausių Europoje transporto bendrovių „Girteka Logistics“ generalinio direktoriaus, rinkos dinamika šiandien keičiasi greičiau nei bet kada, todėl gebėjimas reaguoti tampa strategine kompetencija.
Daugiau nei du dešimtmečius aviacijoje praleidęs JAV verslininkas Emzon Shung šiandien stovi prie aviacinio turto valdymo bendrovės „WOLF Holding“ vairo. Nors įmonę „Avia Solutions Group“ įsteigė tik šiemet, jos numatomas vaidmuo grupės strategijoje – išties ambicingas. Šiuo metu bendrovė siekia pritraukti 500 mln. JAV dolerių, atveriant trečiosioms šalims galimybę investuoti į orlaivius ir orlaivių variklius. Pasak Emzon, buvimas globalios aviacijos grupės dalimi ir auganti ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) rinka sukuria unikalų vertės pasiūlymą turto valdymo sektoriuje.
Šiandien Airijos bendrovė yra didžiausia pasaulyje orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu (ACMI) paslaugų teikėja, veikianti net 68 šalyse. Tačiau augimo galimybės dar tikrai neišsemtos, o kaip teigia grupės generalinis direktorius Jonas Janukėnas, artimiausiuose planuose yra ACMI oro linijų bendrovių tinklo ir orlaivių parko plėtra visame pasaulyje, skiriant ypatingą dėmesį Azijos ir Lotynų Amerikos regionams.
Autoservisų industrija ilgą laiką naudoja pasenusias operacines sistemas. Kliento registracijos rašomos į sąsiuvinį, kontaktiniai duomenys saugomi telefono adresų knygelėje, o verslo rodikliai vertinami subjektyviai. Tokia realybė ir toliau vyrauja daugelyje autoservisų šalyje. Tačiau šią situaciją keičia sparčiai augantis startuolis „Nevažiuoja", sukūręs pirmąjį moderniausią dirbtinio intelekto (DI) sprendimą, automatizuojantį visą autoserviso veiklą - nuo skambučių konvertavimo į užsakymus dirbtinio intelekto pagalba iki išsamios klientų duomenų bazės ir analitinės statistikos sukūrimo.
„Supraskite, kad balionai skrido ir skris, mes darome viską, kad turėtume tinkamą atsaką tuos balionus stabdyti ir yra eilė mūsų veiksmų, ką daryti“, – antradienį kalbėjo ministrė pirmininkė.
Anot premjerės, per savaitę nuo lapkričio 24 dienos patikrinta 3.500 automobilių, 4.500 žmonių, surašyti 53 protokolai, perimta 14 balionų ir 30.000 pakelių kontrabandinių cigarečių.
„Vien per praeitą naktį iki 10.000 buvo perimta (pakelių cigarečių – BNS)“, – sakė I. Ruginienė.
Pasak jos, matant tokius skaičius, negalima sutikti, jog nedaroma nieko ar veiksmai neduoda rezultatų.
Sienos uždarymui balionų kiekis nėra veiksnys
Pasak Vladislavo Kondratovičiaus, vidaus reikalų ministro, klausimas dėl sienos uždarymo nepriklausys nuo leidžiamų balionų kiekio.
„Manyčiau, kad nėra skirtumo kiek balionų. Jeigu bus sprendimas priimtas uždaryti sieną, tai jis bus priimtas. Tai balionų, ar dešimt, ar 20, ar vienas – nėra skirtumo. Čia kalbama apie bendrą poveikį režimui, – žurnalistams sakė V. Kondratovičius. – Nereikia pamiršti, kad Lukašenkos režimas kaip virusas – jis mutuoja pakankamai greitai. Tai mūsų užduotis atrasti tuos priešnuodžius anksčiau, negu jis paveiks mus, mūsų piliečių turtą, kaip šį kartą jis paveikė vežėjus, arba dar kažką“.
V. Kondratovičius pirmadienį išsiuntė laišką, kuriame paragino Europos Komisijos (EK) narį Magnusą Brunnerį paremti naują sankcijų paketą, skirtą Baltarusijos pareigūnams ir institucijoms, atsakingiems už hibridinę operaciją leidžiant į Lietuvą kontrabandinius balionus ir taip trikdant civilinę aviaciją.
Laiške be kita ko pabrėžiama, kad Lietuva laukia EK teisėkūros pasiūlymo dėl „Frontex“ mandato peržiūros. V. Kondratovičius trečiadienį su M. Brunneriu situaciją ketina aptarti telefonu.
„Kitą savaitę kalbėsime su Lenkijos ir Latvijos ministrais apie poveikį, kokį galima padaryti Baltarusijai. Reketiniai veiksmai, kas liečia mūsų sunkvežimius, registruotus Lietuvoje, tai gali pasikartoti ne tik mums, bet ir latviams, ir lenkams. Ta problema yra bendra, dėl to, kad užgrobimas svetimo turto, deja, nėra svetimas Lukašenkai“, – sakė kalbėjo ministras.
Du reguliarūs skrydžiai perkelti iš vakaro į dieną
LTOU vadovas taip pat pabrėžė, jog kol kas oro bendrovės iš Vilniaus tęsia skrydžius pagal numatytą tvarkaraštį, nors dviejų reguliarių skrydžių tvarkaraščiai jau perkelti iš vakaro į dieną.
„Kol kas tai nėra masinis reiškinys“, – apie oro bendrovių sprendimą koreguoti vakarinių skrydžių laikus sakė jis.
S. Bartkus ir susisiekimo ministras Juras Taminskas pirmadienį paskelbė, jog norint sumažinti oro balionųį taką į Vilnių skrendantiems keleiviams, kartu su oro bendrovėmis bus gerinamas žmonių aptarnavimas Kauno oro uoste, kur dažnai nukreipiami Vilniuje negalintys nusileisti lėktuvai.
Anot ministro, prieš Kalėdas bus sudarytos sąlygos daugiau skrydžių atlikti Kaune.
Tuo metu S. Bartkus sako, kad kol kas jokia oro bendrovė nepriėmė sprendimo dėl vakarinių skrydžių perkėlimo į Kauno oro uostą.
„Aktyviai kalbamės su aviakompanijomis, ar būtų toks noras iš anksto kai kuriuos skrydžius, kurie vyksta vakarais, perkelti į Kauno oro uostą“, – teigė LTOU vadovas.
BNS rašė, kad savaitgalį Vilniaus oro uostas uždarytas dvi naktis iš eilės: šeštadienio naktį skrydžiai sustabdyti aštuonioms valandoms, sekmadienio – vienuolikai valandų.
„Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius pirmadienį sakė, jog savaitgalį balionai buvo tyčia leidžiami į pavojingas aviacijos zonas, tam tikrais apskaičiuotais intervalais.
LTOU duomenimis, per du mėnesius oro balionai sukėlė nepatogumų apie 47.000 Vilniaus oro uosto keleivių – apie 5% visų per tą laiką per Vilnių skridusių žmonių.
Dažni oro balionų iš Baltarusijos skrydžiai Vilniaus oro uosto darbą dažnai trikdo nuo spalio pradžios. Reaguojant į tai Vyriausybė lapkričio pradžioje mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija, tačiau balionų srautui atslūgus bei susidūrus su vežėjų spaudimu dėl Baltarusijoje strigusių vilkikų, ji buvo atverta 10 dienų anksčiau. Vis tik ją atidarius balionų skrydžiai atsinaujino, o Minskas toliau neleidžia lietuviškiems vilkikams grįžti.
