TTLA neplanuoja protestuoti, kol kas to nedarys ir „Linava“
Papildyta „Linavos“ viceprezidento komentaru
„Linavos“ viceprezidentas Olegas Tarasovas sako, kad „kol kas nuraminome vežėjus ir vis dėlto esame linkę į dialogą, norime dialogo su valdžia. Tikimės, kad bus priimti reikalingi sprendimai, kurie leistų tą įtampą sumažinti ir išspręsti tuos klausimus. Sudaryta (asociacijos – BNS) darbinė grupė, kuri toliau koordinuos kitus veiksmus“.
Anot jo, situacija yra labai įtempta ir jeigu Vyriausybė neįsiklausys į vežėjų problemas, „Linava“ negarantuoja, kad kiti, ne jos vežėjai nerengs protesto akcijų.
„Neatsakome už tai, kad vežėjai patys nieko neorganizuos (...). Emocijos buvo labai stiprios, buvo labai daug triukšmo, aš niekada dar nebuvau tiek emocijų išgirdęs iš vežėjų, nors mes visokių esame turėję sunkumų“, – teigė O. Tarasovas.
TTLA vadovas Povilas Drižas teigė, kad aljansui priklausantys vežėjai neplanuoja kelių blokavimo ar kitų protesto akcijų.
Anot P. Drižo, vežėjams sienos atidarymas būtų palankiausias sprendimas, tačiau reikia įvertinti, ar tai šiuo metu yra tinkamiausia išeitis.
„Mums tas sprendimas (atidaryti sieną – BNS) iš verslo perspektyvos būtų priimtiniausias, bet dar reikia žiūrėti iš valstybinės, visuomenės pusės, ar tai yra tinkama. Bet aš sakyčiau, kad tos derybos, kurios dabar vyksta, ir kontaktai su Baltarusija, galbūt greitu laiku prives prie kažkokių sprendimų“, – svarstė P. Drižas.
Pasak jo, nors Lietuvos sprendimas laikinai uždaryti sieną su Baltarusija gal ir buvo skubotas, tačiau to nepadarius pasekmės galėjo būti dar skaudesnės.
„Ar sprendimas (uždaryti sieną – BNS) buvo priimtas gerai, tinkamai, kokybiškai, algoritmai suveikė? Turbūt, kad ne. Mes sakome, kad galėjo būti padaryta daug paruošiamųjų darbų žiūrint į tą situaciją, kurią mes dabar turime“, – teigė TTLA generalinis sekretorius.
„Dabar tai reikia spręsti įvairiais būtinais metodais, kanalais, tiek darbiniu lygmeniu, tiek techniniu lygmeniu, tiek diplomatiniu, ir mes tikimės, kad Vyriausybė tą padarys“, – pridūrė jis.
Sąskaitos už stovėjimo aikšteles išrašomos atgaline data
Iki šiol skelbiant, kad Baltarusijoje įstrigę apie 1.000 Lietuvos vilkikų ir puspriekabių, P. Drižas sako, kad jų yra apie 800.
„Mūsų žiniomis, ten dar yra iki 800 (Lietuvos registracijos – BNS) transporto priemonių. Labai sudėtinga suskaičiuoti, kadangi mes neturime kontaktų su visomis įmonėmis, kurios ten savo vilkikus turi“, – BNS teigė aljanso vadovas.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas savaitės pradžioje teigė, kad Minskui vilkikų saugojimą aikštelėse apmokestinus 120 Eur už parą tai yra spaudimo priemonė ir tokia kaina yra neadekvati. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius anksčiau sakė, kad, jo žiniomis, iki šiol kaina siekė 14 Eur puspriekabei ir 28 Eur vilkikui, o Benekainių punkte nebuvo imamas mokestis.
Pasak P. Drižo, transporto priemonėms jau yra išrašomos 120 Eur sąskaitos, tai daroma ir atgaline data.
„Jeigu vertinti pačią kainą, aišku, kad ji yra nereali, bet tokias sąskaitas išrašo Baltarusijos pusė. Tai kai mes gauname sąskaitą, tada realybė pasimato“, – sakė P. Drižas.
„Tai jau vakar dienos informacija yra, kad mes gavome sąskaitas už praeitas aštuonias dienas, kai jie sustatinėjo sąskaitas atgaline data. Jeigu nemokėsime, tai gali būti, kad transporto priemonės bus konfiskuotos“, – pridūrė jis.
TTLA generalinio sekretoriaus žiniomis, į aikšteles yra pervaryta 98% visų Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos vilkikų.
„Konfiskavimo atvejų kol kas negirdėti. Aš manau, kad jų tikslas yra taip pasiimti kuo daugiau finansų iš vežėjų“, – sakė P. Drižas.
Baltarusijai skelbiant, kad vilkikus tam skirtose stovėjimo aikštelėse pasienyje palikę vairuotojai gali išvykti iš šalies, P. Drižas teigia, kad didžioji jų dalis yra iš trečiųjų šalių, todėl į Lietuvą grįžtančių yra nedaug.
„Grįžti leidimus (į Lietuvą – BNS) turi beveik visi ten, nes kitaip jie negalėtų važiuoti į Lietuvą. Lietuvos piliečių mes skaičiuojame galbūt dešimtimis tiktai (...) – iki kokių 50 žmonių. Visi kiti yra Baltarusijos ir centrinės Azijos vairuotojai. Dalis yra likę prie vilkikų, dalis vietinių baltarusių grįžo namo, o likusi dalis grįžo į Lietuvą“, – BNS komentavo jis.
Anot P. Drižo, apie konkrečius sektoriaus nuostolius dar anksti kalbėti: „Bendros tokios (nuostolių – BNS) sumos nedeklaruojame ir nekomunikuojame, bet yra toks paprastas skaičiavimas, kad viena diena stovėjimo vilkiko kainuoja 300 Eur. Tai galima būtų paskaičiuoti, bet kiekviena įmonė skaičiuojasi atskirai.“
Antradienį Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ skelbė, kad apie 800 Lietuvos sunkvežimių jau perkelti į aikšteles prie sienos su Lietuva: 70 – prie Kamenyj Log, 160 – prie Benekainių, 220 – prie Kotlovkos ir 350 – prie Berestavicos, o jų vairuotojams leidžiama išvykti.
Kaip skelbia TTLA, aljansas vienija 25 didžiąsias Lietuvos transporto ir logistikos įmones, veikiančias ne tik Lietuvos, bet ir Europos, Azijos bei kituose regionuose. „Linava“ skelbia vienijanti daugiau kaip 700 mažesnių vežėjų įmonių.
„Linavai“ reikalaujant kuo greičiau pradėti „minimalų diplomatinį dialogą“ su Minsku ir atidaryti bent vieną pasienio punktą, premjerė Inga Ruginienė trečiadienį sakė, kad pasienio punktai galėtų būti atverti, kai Lietuva matys Baltarusijos norą bendradarbiauti.