2.000 darbuotojų stygius nebaido – Vilniaus oro uosto aukcionai bus itin gardus kąsnis

Pačioje spalio pabaigoje Vilniaus oro uoste buvo paskelbtas dviejų sklypų, užimančių 11.200 kv. m ir 4.700 kv. m plotą, aukcionas.

Jie numatyti išskirtinai MRO veiklai plėtoti dėl tiesioginės galimybės naudotis orlaivių riedėjimo takais ir peronu.

Tadas Vasiliauskas, Lietuvos oro uostų komunikacijos atstovas, „Verslo žinioms“ nurodė, kad aukcionas gali būti patrauklus tiems operatoriams, kurie vykdo skrydžius į Vilnių, nes galima atlikti orlaivių priežiūrą toje pačioje bazėje, nereikia tam perskristi kitur.

Atstovas taip pat teigia, kad aukcione galima tikėtis ne tik šalyje įsteigtų įmonių, bet ir dar nematytų vardų.

„Susidomėjimas yra. Europoje nėra daug oro uostų, kur būtų dar galimybių taip plėsti MRO veiklą, todėl tikimės aktyvaus susidomėjimo šia galimybe“, – nurodo T. Vasiliauskas.

MRO veikla Lietuvoje labiausiai išplėtota Kaune, kur veikia keturios bendrovės, turinčios keletą angarų. O Vilniuje ši veikla mažiau kompleksiška, nes realią MRO veiklą čia vykdo tik „FL Technics“.

„Aukcionas suteikia galimybę Vilniaus oro uoste veikiančioms oro bendrovėms praplėsti savo veiklos spektrą ir atlikti orlaivių priežiūrą ar remontą. Vilniuje norime sudaryti ne blogesnes sąlygas nei Kaune ir atitinkamai išnaudoti šiuo metu mažiau įveiklintą Vilniaus oro uosto teritorijos dalį“, – sako T. Vasiliauskas.

Galutinis abiejų aukcionų dalyvių skaičius bus aiškus gruodžio 4 d., o laimėtojai, atlikus visas reikalingas patikros procedūras, paaiškės 2025 m. pirmąjį ketvirtį.

Kandidatų gali būti nemažai

MRO segmento dalyviai Lietuvoje pastaraisiais metais koncentravosi į augimą. 

Štai Kaune veikianti „Ryanair“ priklausanti „Kaunas Aviation Maitenence Service“ (KAMS) gegužę pristatė du naujus angarus Kaune. Spalį buvo pranešta, kad bendrovė Kaune ketina statyti ir dar vieną, jau penktąjį, angarą.

Su „Verslo žiniomis“ kalbėjęs Karolis Čepukas, KAMS vadovas, teigė klausimo apie galimą „Ryanair“ bendrovės susidomėjimą Vilniaus oro uosto pasiūlymu nekomentuosiantis.

Šiauliuose šį rudenį pirmus visus veiklos metus užbaigia „Aviatic MRO“. Jos vadovas Povilas Padaiga sakė, kad bendrovė yra visiškai užsiėmusi savo plėtra Šiaulių oro uoste, čia ji turi nuomos sutartį iki 2030 m. čia norėtų turėti dar du papildomus angarus. Tad jų Vilniaus oro uosto aukcione greičiausiai neišvysime.

Kitai stambiai lietuviško kapitalo MRO įmonei plėtra Vilniaus oro uoste yra užkardyta – kaip jau skelbta, 2021 m. Vyriausybė neleido šiame oro uoste veikiančiai „FL Technics“ plėstis, motyvuodama tai galimomis nacionalinio saugumo rizikomis. „FL Technics“ priklauso verslininko Gedimino Žiemelio įkurtai „Avia Solutions Group“, o kliūtimi plėtrai tapo, kaip skelbta žiniasklaidoje, šio verslininko ryšiai Rusijoje.

Nors šalyje veikiančios įmonės negali ar nenori plėstis Vilniuje, šiuo pasiūlymu susidomėjusių tikrai yra.

Kaip „Verslo žinioms“ nurodė Darius Viltrakis, aviacijos įmonės „GetJet Aviation Holdings“ vadovas, bendrovė svarstys dalyvavimą aukcione. Jis teigė, kad sklypų pagrindiniuose šalies oro uostuose nedažnai atsiranda, ir tai, kad po ilgo laiko šie konkretūs sklypai bus įveiklinti, yra protingas Vilniaus oro uosto valdytojų žingsnis. 

Pašnekovas nurodė, kad „GetJet“ norėtų turėti galimybę vykdyti visą priežiūros ir aptarnavimo ciklą vienoje vietoje.

„GetJet Aviation Holdings“ nuo pat veiklos pradžios siekė sukurti savarankišką paslaugų sistemą, kurioje visos pagrindinės funkcijos būtų mūsų rankose. Šiuo metu šalia tiesioginės savo veiklos taip pat patys valdome pilotų mokymo organizaciją, įgulų paruošimą bei orlaivių administravimo ir techninės priežiūros veiklą. Tikrai svarstytume įkurti savo techninės priežiūros angarą Vilniuje, kad galėtume nepriklausomai prižiūrėti savo lėktuvų parką“, – nurodė D. Viltrakis.

Orijana Mašalė, Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) vadovė, „Verslo žinioms“ teigė, kad aukcione realu tikėtis gana reikšmingo dalyvių būrio.

„Labai tikiuosi, kad aukcionas pavyks, nes vienas iš Lietuvos aviacijos strategijoje numatytų tikslų yra būtent MRO veiklos plėtra Lietuvoje. Iš visų aviacijos sričių remontas ir priežiūra yra viena pelningiausių. Mes, kaip šalis, į šitą sritį turėtume ir koncentruotis. Kiek žinau, šis konkursas yra aktualus ne vienai MRO bendrovei.“

Pašnekovė sakė, kad aukcionas galimai atkreipė ir CAVIA asociacijos narių dėmesį, tačiau dėl konfidencialumo įsipareigojimų negalėjo papasakoti daugiau.

Sektorius šiandien galėtų priimti apie 2.000 žmonių

D. Viltrakis teigė, kad šiuo metu visoje Europoje trūksta MRO pajėgumų.

„Po pandemijos atsigavus kelionių paklausai, daugelis oro kompanijų stengiasi atkurti ir išplėsti savo parkus, tačiau susiduria su tiekimo grandinių iššūkiais ir ribotais gamybos pajėgumais. Dėl šios priežasties lėktuvų eksploatacija dažnai pratęsiama, nors anksčiau pasibaigus nuomos laikui jie būdavo grąžinami savininkams, o aviakompanijos rinkdavosi naujus orlaivius. Techninės priežiūros poreikis rinkoje stipriai išaugęs, o nauji MRO angarai yra atidaromi retai“, – aukciono pranašumus nurodė „GetJet Aviation Holdings“ bendrovės vadovas.

O. Mašalė nurodė neabejojanti, kad aukcionas pritrauks dalyvių dėl savo išskirtinio pasiūlymo – ploto veiklai didžiausiame šalies oro uoste, tačiau kartu įvardina ir problemą, trukdančią sparčiau augti tiek esamiems, tiek būsimiems MRO verslams.  

„Lietuva garsėja kaip gero MRO kraštas ir dėl to mes turime milžinišką potencialą šitoje srityje. Tik vienintelis ribojantis veiksnys yra specialistų trūkumas – tiek jaunų žmonių, tiek vyresnio amžiaus asmenų, kurie galėtų persikvalifikuoti, tiek kvalifikuotos darbo jėgos iš užsienio. Čia irgi yra didžiuliai apribojimai. Dabar tai didžiausias iššūkis. Mes matome, kad Lietuvos oro uostai padarė didelę pažangą, palyginti su situacija prieš keletą metų, atsižvelgdami į verslo poreikius, o dabar reikėtų žvelgti plačiau ir galvoti, kaip valstybė gali prisidėti prie to, kad mes turėtume daugiau specialistų, kurie galėtų dirbti MRO srityje“, – sakė pašnekovė ir pabrėžė, kad tam dėmesio turėtų skirti politikai naujoje Seimo kadencijoje.

Skaičiuojama, kad vien CAVIA priklausančios MRO įmonės šiandien galėtų įdarbinti apie 1.000 žmonių. Apie tai „Verslo žinioms“ užsiminė ir K. Čepukas, jis nurodė, kad šiuo metu KAMS ieško 250 darbuotojų. 

„Jei sudėtume visas Lietuvos įmones, aš leisčiau sau paspekuliuoti, tai galėtų būti apie porą tūkstančių žmonių, kuriuos drąsiai galėtume „susiurbti“, – teigė O. Mašalė.

„Verslo žinių“ skaičiavimu, šiuo metu Lietuvoje tiesiogiai MRO veikla užsiimančiose įmonėse įdarbinta virš 2.000 žmonių, maždaug pusę jų įdarbina Kauno ir Vilniaus oro uostose veikianti „FL Technics“.