Lietuvos mokyklos jungiasi į pirmąjį praktinio verslumo ugdymo tinklą: siekis veikti klasterio principu ir rengti ateities ekonomiką kuriančius talentus
Memorandumą pasirašė Kauno Veršvų gimnazija, Klaipėdos Simono Dacho progimnazija, Mažeikių „Pavasario“ progimnazija, Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazija ir Tauragės „Šaltinio“ progimnazija. Tai pirmasis tokio tipo praktinio verslumo ugdymo klasteris Lietuvoje, tampantis pilotiniu modeliu, kuris ateityje gali būti taikomas nacionaliniu mastu.
Mokyklų kuriama iniciatyva analogiška verslo klasteriams
Verslo sektoriuje, ypač tarp smulkiojo ir vidutinio verslo, klasteriai yra įprasta praktika, siekiant efektyvumo, inovacijų ir konkurencinio pranašumo, organizacijos buriasi, dalijasi žiniomis, kartu kuria sprendimus ir spartina augimą.
Švietime ši logika iki šiol taikyta fragmentiškai. Memorandumas žymi pokytį:
mokyklos jungiasi į tinklą-klasterį, kad dalintųsi metodikomis, keistųsi patirtimi, kurtų vieningas kokybės gaires ir sistemingai įdiegtų praktinį verslumo ugdymą.
„Tai pirmasis žingsnis į modelį, kurio švietime iki šiol trūko - kolektyvinį veikimą, analogišką verslo klasteriams. Mokyklos supranta, kad vienos pačios pokyčių nepakels, tačiau veikdamos kartu jos gali kurti naują kokybės standartą“, – sako LJA vadovė Andželika Rusteikienė.
Tikslas parengti rinkai reikalingus talentus
LJA duomenys rodo, kad praktinis ekonomikos, finansinio raštingumo ir antreprenerystės ugdymas tiesiogiai koreliuoja su stipresniais mokinių problemų sprendimo, kūrybiškumo, sprendimų priėmimo ir iniciatyvumo gebėjimais. Tai įgūdžiai, kurių šiandien labiausiai trūksta darbo rinkoje, ypač technologijų ir inovacijų sektoriuose.
Memorandumas įtvirtina siekį mokiniams suteikti nuoseklų, praktika paremtą ugdymą nuo priešmokyklinio iki gimnazinio lygmens, naudojant LJA Progresinį ekonominio, finansinio raštingumo ir verslumo ugdymo modelį.
Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė pabrėžia:
„Mes tikime bendru darbu. Dirbdamos kartu mokyklos gali sukurti didesnę vertę mokiniams – realias patirtis, padedančias augti ir orientuotis šiuolaikinėje ekonomikoje.“
Memorandumo pasirašyme dalyvavusi Klaipėdos savivaldybės Švietimo ir sveikatos direktorė Ingrida Urbonavičienė sveikino tinklo įkūrimą. Mokykloms itin svarbu, kad iniciatyvą palaiko savivaldybių švietimo skyriai, jų įsitraukimas lemia pokyčių tvarumą ir ilgalaikę plėtrą.
Strateginė LJA kryptis – nacionalinis tinklų modelis
Pasak LJA, šis pirmasis klasteris – pilotinis modelis, skirtas atkartoti visoje Lietuvoje. Tikslas, kad kiekviename regione susikurtų praktinio ugdymo tinklai, kurie:
- veiktų kaip inovacijų testavimo aikštelės;
- sparčiau diegtų pažangias metodikas;
- užtikrintų lygiavertes ugdymo galimybes mokiniams nepriklausomai nuo regiono;
- kurtų talentų „vamzdyną“ (pipeline) šalies ekonomikai.
„Švietimas ir verslas turi bendrą interesą - rengti ateities kompetencijas turinčius žmones. Verslas jungiasi į klasterius, nes tai efektyvu. Švietime einame tuo pačiu keliu: kuriame tinklus, kurie kuria vertę visai ekonomikai“, – pabrėžia Rusteikienė.
Vertė verslui - tiesioginė
Verslo auditorijai šis tinklas reiškia aiškią grąžą:
- į darbo rinką ateina labiau pasirengę jaunuoliai;
- didėja regionų ekonominis gyvybingumas;
- stiprėja antrepreneriška visuomenė, kurianti inovacijas, o ne tik vartojanti sprendimus;
- atsiranda tvaresnis pamatas partnerystėms tarp mokyklų ir verslo (mentorių programos, projektai, socialinis įsitraukimas).
Apie Lietuvos Junior Achievement
LJA – didžiausia praktinio ekonomikos, finansinio raštingumo ir verslumo ugdymo organizacija Lietuvoje, kasmet įtraukianti daugiau kaip 30 tūkst. mokinių. LJA remiasi pasaulinio Junior Achievement tinklo patirtimi ir ugdymo modeliais, pritaikytais Lietuvos švietimo sistemai.
