Kodėl neskęsta Venecija

Purvas, vanduo ir medis – ši sistema padeda Venecijai nepaskęsti daugiau nei 1.600 metų. Tačiau mokslininkai neigia paplitusią nuomonę, esą mediniai poliai, ant kurių pastatytas miestas, nepūva, nes jų neveikia deguonis. „Ar verta nerimauti, kad Venecija paskęs“, – klausia tyrėjai. Atsakymas: ir taip, ir ne.

Kiekvienas vietinis žino, kad Venecija yra „apverstas miškas“: miestas Italijos šiaurės rytuose, prie Adrijos jūros Venecijos įlankos, prieš 1604 metų buvo pastatytas ant milijonų medinių rąstų, įkaltų į Adrijos dugną. Maumedžių, ąžuolų, alksnių, pušų, eglių ir uosių rąstai, siekiantys nuo 1 iki 3,5 m ilgio, šimtmečius laiko iš akmens ir marmuro statytus palazzo, bažnyčias ir tiesiog namus.

Pasak BBC, daugumoje šiuolaikinių konstrukcijų „apversto miško“ darbą atlieka gelžbetonis ir plienas. Tačiau nepaisant jų tvirtumo, nedaug dabartinių pamatų galėtų tarnauti taip ilgai, kaip venecijietiškieji. Anot Alexanderio M. Puzrino, geomechanikos ir geosistemų inžinerijos profesoriaus Ziuricho ETH universitete, „šiuolaikiniai betoniniai arba plieniniai poliai yra suprojektuoti tarnauti 50 metų. Žinoma, jie gali tarnauti ilgiau, tačiau statant gyvenamuosius ir pramoninius pastatus, 50 metų laikoma standartu“.