D. Vilčinskas. Rizika kaip viešasis interesas: plėtros banko vaidmuo

Šiomis savaitėmis Lietuvoje įvyko iš pažiūros procesinis, bet savo poveikiu reikšmingas pokytis: Seime po svarstymo priimtas Nacionalinio plėtros banko pakeitimo įstatymas. Be kitų dalykų, juo stiprinamas ILTE nuosavas kapitalas ir užtikrinamos lankstesnės valdomų lėšų panaudojimo galimybės. Tai leis lanksčiau ir didesnėmis apimtimis finansuoti projektus, plėsti skatinamojo finansavimo veiklą – įtvirtinant nacionalinio plėtros banko poziciją rinkoje, kurioje iki šiol tokio banko iš esmės nebuvo.

Ką finansų ir verslo pasaulyje reiškia atsakingas finansavimas? Visų pirma – užtikrintą grąžą. Komerciniai bankai priimdami sprendimus vertina projektų riziką, įmonių finansinį gyvybingumą, projektų pagrįstumą. Net jei investuotojas pasiryžęs rizikuoti daugiau, jis turi aiškiai žinoti, kiek daugiau. Toks pats principas galioja ir plėtros bankui, tik jo misija yra platesnė: prisidėti prie Lietuvos ekonomikos stiprėjimo, siekti, kad kurtųsi pažangūs verslai, moderni infrastruktūra ir gerėtų gyvenimo kokybė kiekviename Lietuvos regione.

Viešieji pinigai visuomet kelia papildomą atsakomybės klausimą. Plėtros bankas savo veiklos lauką mato ten, kur rinkos pajėgumų ar valios nepakanka: finansuojamos mažos ir vidutinės įmonės, novatoriški startuoliai, aukštą pridėtinę vertę kuriantys ar prie konkurencingumo eksporto rinkose prisidedantys projektai. Tokiuose sektoriuose kaip gynybos pramonė ar baterijų kaupikliai, kurių privatus sektorius istoriškai vengdavo, pirmuosius finansavimo žingsnius rinkoje padarė būtent plėtros bankas.