Išskirtinėje erdvėje vykusiame renginyje – žvilgsnis į kitus metus
„Gyvename itin neapibrėžtais laikais – karai parodė, kad demokratija turi savo kainą. Reikia tikėtis, kad palūkanų piką` jau išgyvenome, tačiau šiais rinkimų metais mūsų dar laukia vieni svarbiausių rinkimų – JAV. Ar įmanoma tikėtis stabilumo ir prognozuoti, kaip veikti verslui kitąmet? Tikime, kad tai, ką išgirsite renginio metu, suteiks jums naujų įžvalgų ir padės veikti transformacijų ir neapibrėžtumų aplinkoje“, – atidarydamas renginį kalbėjo Ugnius Jankauskas, „Verslo žinių“ vadovas.
Renginį „Verslo žinios“ organizuoja kartu su „Šiaulių banku“ ir kitais partneriais – „Telia“, „Google“, „Cloud SAP“, „Evernord“, „Sirin“, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) bei Vilniaus Automuziejumi.
Atsparus verslas, atspari šalis
„Saugumas remiasi kolektyvine gynyba, bet kiekviena šalis turi atsispirti nuo minties, kad galės apsiginti pati. Jei norime taikos, turime būti stiprūs. Turime atgrasyti. Ir tas lūžis vyksta, nors dar nėra pakankamas“, – diskusijoje apie geopolitinius lūžius sakė Laurynas Kasčiūnas, LR krašto apsaugos ministras. Atsakydamas į klausimą, ko tikėtis verslui, jis tikino – bent jau iki 2030 m. konvencinio karo Lietuvoje tikrai nebus..
Ministras išreiškė palaikymą vietinei gynybos pramonei – bepiločių orlaivių, lazerių, optikos gamintojams. Prioritetas įsigyti gyvybiškai svarbią produkciją išimtinai iš Lietuvos gamintojų įtvirtintas ir įstatymu.
„Šiaulių banko“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, nors Lietuvos ekonomika kol kas demonstruoja išskirtinį atsparumą, ryškėjantys nauji iššūkiai klibina ilgą laiką galiojusių verslo strategijų pamatus.
„Lietuvos ekonomikai pavyko palyginti sėkmingai išlaviruoti per išbandymus geopolitiniu neapibrėžtumu, silpna išorės paklausa, išaugusiomis palūkanų normomis ir energetinės krizės padariniais. Vis dėlto verslo aplinka išlieka sudėtinga, ją apsunkina ir deglobalizacijos ir geopolitinės poliarizacijos tendencijos. Nerimo židiniu yra tapusi mūsų kertinės eksporto rinkos Vokietijos pramonė, kurios konkurencingumo problemos jau kurį laiką iš ekonomistų perspėjančių kalbų yra pavirtusios niūria statistika“, – kalba ekonomistė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, verslas turėtų galvoti, kaip įtikti turtingai ES senbuvių rinkai, nes kai kurių pramonės šakų produkcijai jau čia pat į nugarą alsuoja geresnę sąnaudų struktūrą galintys pasiūlyti konkurentai. Tikėtina, jog pergalės teks ne dideliems rinkos dalyviams, o greitesniems ir staigiau reaguojantiems į naujas aplinkybes – eksportuojančioms Lietuvos įmonėms tai nėra naujiena.
Dėmesys technologijoms ir komunikacijai
Istorinių transporto priemonių apsuptyje, tarp kurių galima aptikti pirmuosius lietuviškus lenktyninius bolidus, diskutuota ir apie tai, kokios technologijos suteiks didžiausią pranašumą verslui 2025 m.
„Į kibernetinį saugumą reikia žiūrėti taip pat, kaip žiūrime į saugos diržą automobilyje. Jis yra paprasčiausia investicija į saugumą, kurį naudojant, galima gauti didelę grąžą“, – diskusijoje „Technologijų bolidas: kokios inovacijos ves į priekį 2025-aisiais?“ kalbėjo Andrius Šemeškevičius, „Telia Lietuva“ technologijų vadovas.
Anot eksperto, penkios svarbiausios technologijos, kitąmet įgausiančios didžiausią pagreitį Lietuvoje, bus 5G ir IoT, dirbtinis intelektas, hibridinė debesų kompiuterija, kibernetinis saugumas ir veiklos tęstinumas bei žalieji IT sprendimai. Jis priminė ir apie jau prasidėjusį saugumo ir tvarumo reguliacinį uraganą, kuris atpūs naujų vėjų ne vienai įmonei. Taip pat pristatė kibernetinio atsparumo gidą, kurį organizacijoms paruošė „Telia“ kartu su pasauline saugumo ekspertų komanda.
Žinomi komunikacijos, viešųjų ryšių ir rinkodaros ekspertai diskutavo apie tai, ar tyla gali būti nauja sėkmės formulė būti išgirstam vis didėjančiame komunikacijos triukšme. O Goda Aleksaitė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė, supažindino su reklamos reguliavimo naujovėmis, į kurias svarbu atkreipti dėmesį kitais metais. Ji pabrėžė, kad viena jautriausių reklamos rūšių vartotojų atžvilgiu yra paslėpta reklama, kuri nepaliauja būti VVTAT dėmesio taikiklyje.
„Pati svarbiausia taisyklė, kurią privalo žinoti nuomonės formuotojai bei jų paslaugas reklamai perkantys verslininkai – reklama turi būti aiškiai pažymėta. Šią reklamos rūšį VVTAT stebi jau seniai, ne mažiau dėmesio jai skirsime ir 2025 metais“, – teigia G. Aleksaitė.
Nuo 2025 m. įsigalioja ir naujos ES taisyklės, aiškiai numatančios tokių žaliųjų teiginių, kurių verslininkas negali pagrįsti įrodymais, draudimą.
Nekilnojamasis turtas ir investicijos
2025 metai žada naujų galimybių vietos nekilnojamojo turto vystytojams, ypač tiems, kurie gebės rinkai pasiūlyti modernų ir tvarų NT – tokią perspektyvą regi Laurynas Kuzavas, logistikos NT vystymo ir valdymo įmonės „SIRIN Development“ vadovas.
VERSLO TRIBŪNA
Į statybų sektorių veržiasi naujas darbo kultūros modelis, kuris leidžia įmonėms greitai rasti reikiamų kompetencijų, o meistrams – patiems rinktis projektus ir darbų apimtis. Kas paskatino šią darbo santykių transformaciją, kokios apčiuopiamos naudos teikia dalijimosi ekonomika ir kokius mitus apie ją vis dar tenka griauti, pasakoja Evaldas Pankevičius, statybos darbų platformą „Valandinis.lt“ valdančios UAB „Valandinis“ vadovas.
Ketvirtus metus iš eilės Lietuvos gyventojų skaičius auga. Statistiniai duomenys rodo, kad šiuo metu turime apie 2,9 mln. gyventojų ir, atrodytų, kad tuoj vėl galėsime dainuoti „Tris milijonus“. Tačiau ta pati statistika rodo, kad mūsų visuomenė sensta. Jau kelis metus iš eilės kasmet miršta apie 20.000 žmonių daugiau nei gimsta. Į pensiją išeinančių yra daugiau nei baigiančių mokyklą.
Savo skaitmeninės transformacijos kelionę pradėjusi 2020 m., grupė siekia turėti centralizuotą, duomenimis grįstą, efektyvų verslo valdymą. Martyno Sarapino, „Girteka Group“ transformacijos direktoriaus, teigimu, procesų skaitmenizacija šioje organizacijoje nėra tik informacinių technologijų (IT) diegimas, bet visos įmonės maratonas: nusiteikti ilgam „bėgimui“ įveikiant įvairius iššūkius ir turėti aiškius tikslus turi beveik visi įmonės darbuotojai – nuo vairuotojų iki vadovų.
Daugiau negu 100 mln. peržiūrų. Viena įspūdinga kalba JAV psichologę dr. Amy Cuddy išgarsino visame pasaulyje. Buvusi Harvardo verslo mokyklos profesorė įtikinamai išdėstė, kaip mūsų laikysena ir kalba nulemia ne tik aplinkinių požiūrį į mus, bet ir formuoja mūsų pačių tapatybę, nuostatas apie save. Šias įžvalgas galima pritaikyti ir verslo organizacijai, siekiančiai didinti atsparumą ir lankstumą.
„Šiuo metu vakarų Europa ir Skandinavija išgyvena NT krizę. Vokietijoje fiksuojamas tiek prekybos plotų, tiek ir gyvenamojo būsto trūkumas. Natūralu, kad šių šalių investuotojai investicijas kreipia į savo namų rinkas. Vakarų Europos ir Skandinavijos bendroves nuo investicijų Baltijos šalyse šiuo metu atbaido ir karą Ukrainoje tęsiančios Rusijos kaimynystė. Ši tendencija – gera galimybė vietos investuotojams Centrinės ir Rytų Europos regione, įskaitant Baltijos šalis ir Lietuvą, nes yra mažesnė konkurencija iš vakarų“, – teigia L. Kuzavas.
Jo vertinimu, projektuojant ne tik modernų biurų pastatą, bet ir sandėlį yra būtina diegti kompleksinius sprendimus, pasirūpinti ir energetiniu efektyvumu, atsinaujinančiais energijos šaltiniais, žaliomis zonomis ir darbuotojų gerove.
Nauji vėjai pučia ir investicijų rinkoje – per pastaruosius pusantrų metų įmonių, apsisprendusių skolintis obligacijomis, o ne bankuose, sąrašas smarkiai pailgėjo, o investuotojai turėjo progą fiksuoti dviženklę metinę obligacijų grąžą. Gintaras Rutkauskas, įmonių grupei „Evernord“ priklausančios bendrovės „Evernord Asset Management“ direktorius, įsitikinęs, kad obligacijos pasiliks investuotojų dėmesio taikiklyje ir kitąmet.
„Dėliojant investicijų portfelius derėtų atidžiai įvertinti akcijų ir obligacijų rinkas. Akcijų kainos – palyginti aukštos, tuo tarpu įmonių obligacijos išlieka palyginti pigios, o jų grąža – vis dar aukšta. Tai leidžia teigti, kad obligacijos kol kas – patrauklesnė turto klasė nei akcijos vidutiniu laikotarpiu“, – pranešime kalbėjo G. Rutkauskas.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2767?placement=
DI kasdieniuose procesuose
„Nesvarbu, ar šiuo metu valdote sparčiai augantį verslą, ar susitelkiate ties kasdienių verslo procesų efektyvinimu, turėtumėte pasitelkti dirbtiniu intelektu pagrįstus sprendimus. Jie padės lengviau planuoti, susimažinti kaštus ir pagerinti sprendimų priėmimą bei sklandžiau įgyvendinti inovacijas, –pranešimą apie tai, kad DI versle yra efektyvumo katalizatorius, pradėjo Philip Johannesson, DI ir ERP sprendimų ekspertas SAP. – Kviečiu įsitikinti, kaip DI gali iš esmės pagerinti visas verslo funkcijas ir kilstelėti verslo operacijas į kitą lygį.“
Apie tai, kaip dirbtinis intelektas jau dabar kuria naują realybę, išsamiai papasakojo Jolanta Kručelienė, „Google Cloud“ Enterprise Klientų vadovė.
Konferenciją užbaigė Medeinos Andriulienės moderuojama diskusija „Pasaulis be musių valdovų“, kurioje švietimo inovatoriai dalijosi mintimis apie tai, kaip ugdyti kuriančius, o ne dominuojančius ateities lyderius.
