Tarptautinė įtampa ir žaliasis kursas: ar neramūs laikai Lietuvos ūkininkams reiškia vien iššūkius?

Kaip pažymi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, praėję metai buvo sąlyginai ramūs tiek žemės ūkio sektoriui, tiek apskritai Lietuvos ir pasaulio ekonomikai. Tačiau 2025-ųjų pradžia žada nemažai iššūkių. 

Smūgis žaliavų rinkai 

„Permainų vėjai gūsingi, o pagrindinė tų gūsių priežastis yra pasikeitusi JAV prezidento administracija ir Donaldo Trumpo prekybiniai karai, kurių mes dar akivaizdžiai nejaučiame per faktinius skaičius, tačiau turime vertinti rizikas“, – sako ekonomistas. 

Pasak T. Povilausko, dar iki sausio tiek finansų, tiek žaliavų rinkos D. Trumpo retoriką vertino ramiai ir blogiausio scenarijaus nesitikėjo. Vis dėlto, šiandien jau akivaizdu, kad JAV vykdo savo pažadus didinti muitų tarifus įvairioms šalims. Todėl dabar svarbiausia, kiek šie prekybiniai karai palies lietuviškas prekes ir jų eksportą. 

„Nors atrodytų, kad Lietuvos ūkininkų politikos pokyčiai JAV tiesiogiai neliečia, nes Europa į Ameriką daugiausia eksportuoja vyno, alyvuogių ir jų aliejaus. Tačiau jei kenčia Vakarų ir Pietų Europa, dėmesys Lietuvos žemės ūkiui ir mūsų kraštui natūraliai mažėja“, – teigia T. Povilauskas. 

Agro verslo bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas sako, kad ekonominiai karai turi įtakos visai ekonomikai, bet pirmiausia jų įtaka pasijunta žaliavų rinkoje. Būtent joje daugiausia ir veikia Baltijos šalių žemės ūkio verslas, eksportuojantis apie 60 proc. užaugintų žaliavinių kultūrų. Muitų karai keičia pasaulinę pasiūlos ir paklausos dinamiką, tad kainos žaliavų rinkoje ima smarkiai svyruoti.  

„Verslas turi planuoti ir matyti į ateitį, o tai daryti tampa vis sudėtingiau“, – akcentuoja M. Vasiliauskas. 

Visgi jis įsitikinęs, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius dirba efektyviai ir su kylančiais naujais geopolitiniais iššūkiais tvarkosi pakankamai sėkmingai. Be to, mūsų geografinė padėtis leidžia turėti greitą ir sąlyginai nebrangią logistiką. 

„Galbūt galėtume pasitempti investuodami į produkcijos perdirbimą ir aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, nes, kaip minėjau, 60 proc. ir daugiau užauginto derliaus eksportuojame kaip žaliavas“, – teigia bendrovės „Scandagra“ vadovas. 

Iššūkiai atveria ir galimybių 

Kita vertus, T. Povilauskas pažymi, kad pokyčių metais verslui atsiveria ir naujų galimybių, kuriomis galima sėkmingai pasinaudoti. Jis prisimena, 2023 metais, kuomet ūkininkams buvo sudėtingas laikotarpis, kadangi grūdų kainos krito, o trąšų kainos laikėsi aukštame lygyje. Tokia situacija skatino galvoti, ką daryti, o laimėjo tie ūkiai, kurie investavo į veiklos efektyvumą didinančias priemones. Šiandien sėkmė taip pat lydės tuo, kurie sugebės iš hektaro gauti daugiausia pridėtinės vertės. 

Tokiam požiūriui pritaria ir M. Vasiliauskas. Pasak jo, optimizmo suteikia mažėjančios palūkanų normos, o tai turėtų atgaivinti ūkininkų investicijas į žemės ūkio techniką. Be to, matomas didelis potencialas didinti žemės ūkio sukuriamą pridėtinę vertę. 

„Jei pažiūrėsime į klimato kaitos kontekstą, tai prognozės rodo, kad Baltijos šalys bus tarp mažiausiai šios tendencijos paveiktų valstybių. Yra potencialo tiek didinti užauginamos produkcijos apimtis, tiek investuoti į gyvulininkystę, ko, pavyzdžiui, Danija jau nebegali daryti dėl poreikio mažinti CO2 emisijas. Galvojant apie ateitį, į tai reikia atkreipti dėmesį ir pasistengti tą potencialą, kurį turime, išnaudoti“, – aiškina „Scandagra“ vadovas. 

Nors pastaruoju metu įvairiuose pramonės sektoriuose pasigirsta abejonių žaliojo kurso tempais, ir T. Povilauskas, ir M. Vasiliauskas neabejoja, kad bendra tvarumo kryptis nepasikeis, tik sprintą ir siekius pokyčius įgyvendinti kuo greičiau pakeis maratonas. 

Be to, bendrovės „Scandagra“ vadovas pažymi, kad nuo ateinančių metų ūkininkai bus įpareigoti skaičiuoti savo veiklos CO2 emisijas, o nuo jų priklausys mokesčių dydis. Tad suinteresuotumas dirbti tvariai niekur nedings. 

Pataria kliautis profesionalų patarimais 

T. Povilauskas šiuo turbulencijų rinkose laikotarpiu ūkininkams pataria vadovautis patikrintais ir pasiteisinusiais metodais bei vengti spekuliatyvių sprendimų. 

„Reikia elgtis taip, kaip rekomenduoja profesionalai, laikytis drausmės ir  mažiau džiazuoti“, – sako SEB banko ekonomistas. 

„Scandagra“ vadovas M. Vasiliauskas prognozuoja, kad šiemet ūkininkų laukia nemažai iššūkių siekiant suvaldyti kaštų ir pajamų santykį, todėl esminis patarimas ūkininkams – susitelkti į tai, ką jie moka daryti geriausiai ir ieškoti galimybių investuoti į veiklos efektyvumo didinimą. Taip pat, žinoma, verta kliautis profesionalų patarimais, kurie gali padėti didinti konkurencingumą. 

„Tikrai yra puikių kompanijų, kurios investuoja milžiniškus resursus, kad suprastų, kas dedasi rinkose ir galėtų patarti. Jų konsultacijos ūkiams tikrai suteiktų daugiau profesionalumo“, – pažymi M. Vasiliauskas.