„Bankera“ atitikties vadovė T. Matikiūnienė. Paslaugų teikimas bankų atstumtiems. Kaip pasiruošti, norint dirbti su rizikingais klientais?  

Reklama publikuota: 2020-12-14
Toma Matikiūnienė fintech įmonių ekosistemos „Bankera“ teisės ir atitikties grupės vadovė.
svg svg
Toma Matikiūnienė fintech įmonių ekosistemos „Bankera“ teisės ir atitikties grupės vadovė.

Nemaža dalis finansinių technologijų (fintech) įmonių save pristato kaip padedančias tiems žmonėms ar įmonės, kurių nesutinka aptarnauti tradiciniai bankai. Ši frazė girdima taip dažnai, jog jau yra tapusi banalia. Žinoma, jog tie, kurių nesutinka aptarnauti bankai, dažniausiai yra rizikingi klientai, kuriems dėl mažo bankų rizikos apetito finansinės paslaugos neretai tampa neprieinamos.

Būtent čia savo rinką mato nemaža dalis fintech įmonių, aktyviai reklamuojančių savo paslaugas šiam klientų sektoriui. Tačiau reikia nepamiršti, jog pastarosioms įmonėms keliami tokie pat aukšti atitikties reikalavimai, kaip ir bankams. Tad kaip ir kam turėtų pasiruošti fintech įmonės, idant pavyktų kokybiškai aptarnauti rizikingus klientus ir tuo pat metu išlaikyti aukštus atitikties standartus?

Išmanymas ir specializacija

Itin geras pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos išmanymas yra būtina sąlyga bet kuriai fintech įmonei imantis aptarnauti rizikingus klientus. Įmonės specialistai turi  žinoti naujausias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tipologijas, gebėti atpažinti įtartinumo kriterijus bei jų specifiką atitinkamoje didelės rizikos veiklos srityje.

Šių žinių gilinimui gali pasitarnauti įvairūs šaltiniai: nuo Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) bei Europos Sąjungos institucijų pateikiamų rekomendacijų, supranacionalinių rizikos vertinimų ir tipologijų apžvalgų iki Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) įtartinų operacijų atpažinimo kriterijų sąrašo, Lietuvos banko bei Europos Sąjungos priežiūros institucijų pateikiamų gairių ir rekomendacijų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tuo atveju, jei didelės rizikos klientas yra iš užsienio, būtina gilintis ir į reguliacinius skirtumus, taikytinos teisės principus bei iš to kylančias implikacijas atitikties procesams. Ypač, jei kliento veiklai taikomas specialus reguliavimas kliento veiklos ar aptarnaujančios finansų įstaigos šalyje, kaip pavyzdžiui, reikalavimas turėti veiklos licenciją.

Antras svarbus dalykas – specializacija. Nerealu, jog viena nedidelė fintech įmonė gebėtų aptarnauti visas didelės rizikos veiklos sferas ir tuo pat metu tinkamai suvaldydama rizikas. Reikalinga įvertinti, kurias didelės rizikos verslo sritis finansų subjektas geriausiai supranta, turi specialios patirties ir išteklių valdyti rizikas. Pasirinkus specifines sritis, nepakanka kliautis bendrosiomis procedūromis ir tikėtis, jog rizika bus suvaldyta tinkamai. Tam turi būti rengiamos specialios procedūros, apmokomi darbuotojai, ruošiami specialūs rizikų valdymo scenarijai ir specialios techninės stebėsenos ir/ar tyrimo priemonės.

Su keletu rizikingų sektorių dirbančiai fintech įmonei būtina turėti pakankamai patyrusių darbuotojų — ekspertų, kuriems būtų sudarytos sąlygos specializuotis, dirbant su atitinkamais didelės rizikos sektoriais.

Ištekliai ir kontrolės sistema

Dalykinių santykių su rizikingais klientais užmezgimas reikalauja tiek specialių žmogiškųjų, tiek technologinių išteklių. Be abejo, didžiausia vertybė yra fintech įmonės gebėjimas pritraukti ir išlaikyti patyrusius AML specialistus, gebančius kokybiškai įsigilinti į kliento veiklą, suprasti kartais sudėtingą verslo modelį bei kliento veiklos sferai keliamus reguliacinius reikalavimus.

Tinkamas rizikingų klientų įvertinimas užima nemažai laiko, o fintech įmonėje tinkamai veikiant atitikties sistemai, rizikingų klientų atmetimo rodiklis būna itin nemažas ir praktikoje gali siekti net 90 proc.

Tinkamam rizikingų klientų vertinimui būtini ir specialūs IT ištekliai, palaikantys specialius scenarijus kliento veiklos stebėsenai bei galimybę rinkti ir apdoroti daugybę reikalingų duomenų. Taip pat, kur reikia ir įmanoma, būtina automatizuoti procesus.

Investicijos į IT sistemas atsiperka tiek per darbuotojų laiko taupymą, tiek ir galimos žmogiškos klaidos galimybės minimizaciją. Automatizuojant procesus rekomenduojama kliento vertinimo procesą organizuoti etapais, įsivesti išankstinio vertinimo procesą, padedantį atsirinkti ir negaišti laiko beviltiškiems atvejams. Tai tampa įmanoma automatizuojant tam tikras svarbiausias patikras (sankcijų, politiškai paveikiamų asmenų bei neigiamos informacijos), vėliau perduodant apdorotą informaciją specialistų vertinimui. Pastarasis taip pat atliekamas etapais, paskirstant užduotis nuo jaunesniųjų iki patyrusių atitikties specialistų bei užbaigiant vadovaujančio asmens pritarimu dalykinių santykių pradžiai arba potencialaus kliento atmetimui.

Žinoma, dalykinių santykių užmezgimu atitikties procesas tik prasideda. Didelės rizikos kliento veiklą būtina toliau nuolat stebėti: pasitelkiant tinkamas ir dažnai kombinuotas sustiprintos stebėsenos priemones, tirti kliento sandorius, dažnai atsinaujinti duomenis bei iš naujo įvertinti kliento riziką, o nustačius įtarimų, informuoti apie tai FNTT ir imtis kitų privalomų veiksmų.

Fintech įmonėje suformuota „trijų gynybinių linijų“ kontrolės sistema turi veikti nepriekaištingai. Rizikingus klientus aptarnaujantys fintech verslai privalo turėti ne tik reikalingas politikas, bet ir nuolatos vykdyti rizikų vertinimą visos įmonės mastu (EWRA), reguliariai informuoti įmonės vadovybę apie prisiimamos rizikos lygį. Būtina nuolatos peržiūrėti rizikos kontrolės efektyvumą, atlikti tiek išorinius, tiek vidinius atitikties auditus, laiku teikti informaciją priežiūros institucijoms.

Bendradarbiavimas ir žinių gilinimas

Paslaugas rizikingiems klientams teikiančios fintech įmonės privalo gebėti puikiai komunikuoti ir glaudžiai bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis šalimis: tiek su klientais (įstatymų leidžiamose ribose), tiek su priežiūros institucijomis, auditoriais bei verslo partneriais (pavyzdžiui, bankais), be kurių paslaugų teikimas būtų neįmanomas.

Ypač svarbus bendradarbiavimas su priežiūros institucijomis. Abiem pusėm svarbu, kad reguliuotojas žinotų, kas vyksta fintech įmonėje bei kaip ji vykdo rizikų valdymą. Reguliuojančios institucijos atstovai turi jausti, kad fintech įmonės vadovai bei darbuotojai ne tik gerai supranta, ką daro (išmano reguliavimą, savo veiklą ir su ja susijusias rizikas), bet ir turi reikiamus įrankius potencialioms rizikoms valdyti.

Lietuvoje fintech veiklą prižiūrinčios institucijos — tiek Lietuvos bankas, tiek FNTT — visada demonstruoja suinteresuotumą bendradarbiauti su rinkos dalyviais, kviečia ir patys dalyvauja diskusijose, atsako į klausimus. Tad pačių fintech sektoriaus įmonių atstovai turi išnaudoti palankias galimybes ir būti aktyvūs stiprinant šį santykį.

Glaudus bendradarbiavimas duoda abipusę naudą tiek fintech rinkos dalyviams, tiek ir priežiūros institucijoms. Tuo ne tik didinamas bendras rizikų suvokimo lygis rinkoje, bet ir stiprinamas viso fintech sektoriaus atsparumas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje.

Toma Matikiūnienė yra fintech įmonių ekosistemos „Bankera“ teisės ir atitikties grupės vadovė. Šių metų spalio 7 d. tarptautinėje konferencijoje „BALTIC ALM FORUM 2020“ ji skaitė pranešimą „Paslaugų teikimas bankų atstumtiems. Kaip pasiruošti, norint dirbti su rizikingais klientais?“. Konferenciją inicijavo fintech įmonė „Bankera“, kurią įkūrė Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas. 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku