ACAMS atstovė Shilpa Arora: „Rizikos vengimo praktiką gali sumažinti efektyvus tarpsektorinis bendradarbiavimas“

Reklama publikuota: 2020-11-10
ACAMS atstovė Shilpa Arora.
svg svg
ACAMS atstovė Shilpa Arora.

Rizikos vengimas (angl. derisking) yra tokia praktika, kai finansų įstaigos nutraukia arba riboja dalykinius santykius su klientais, siekdamos išvengti su jais susijusios rizikos, o ne ją valdyti. Pasak asociacijos ACAMS pinigų plovimo prevencijos vadovės Europai, Vidurio Rytams ir Afrikai Shilpos Aroros, to priežastys būna labai įvairios: nuo nepasitikėjimo klientu, jo veiklos ar verslo modelio nesupratimo, iki trečiųjų šalių, tokių kaip bankai korespondentai ar kitų finansinių grupių, spaudimo. Tarptautinės konferencijos „Baltic AML Forum 2020“ metu ACAMS atstovė tvirtino, jog rizikos vengimo praktikos mastą gali padėti mažinti tiek ir šiuolaikinės technologijos, tiek ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimas.

Globaliai paplitęs reiškinys

Anot Sh. Aroros, dėl finansų įstaigose taikomos rizikos vengimo praktikos atsiranda neigiamos pasekmės, ypač darančios žalą finansinių paslaugų prieinamumui ir finansinei įtraukčiai. Dėl rizikos vengimo praktikos nemaža dalis asmenų negali naudotis reguliuojamos ir prižiūrimos finansų sistemos paslaugomis. Finansų sektoriuje dėl to gali pradėti plisti šešėlinė bankininkystė bei grynųjų pinigų naudojimas.

„Tarkime, finansų įstaiga, kuris nors bankas, gali nuspręsti visai nebeaptarnauti politiškai pažeidžiamų asmenų, kadangi jie yra didelės rizikos klientai, o su jais susijusių rizikų valdymas finansinei įstaigai per brangiai kainuoja. Būtent tokia praktika ir vadinama rizikos vengimu“, — sakė ACAMS atstovė.

Anot jos, dažniausiai su rizikos vengimo praktika finansinėse įstaigose globaliu mastu vis dar susiduria pinigų perlaidų paslaugų teikėjai, užsienio valstybių ambasados bei nevyriausybinės ne pelno siekiančios organizacijos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Sh. Arora teigia, kad dažniausiai rizikos vengimo praktikos finansų įstaigos imasi dėl per menko iš rizikingų klientų gaunamo pelno, taip pat siekiant išvengti su reputacija susijusių rizikų. Visgi, rizikos vengimo praktiką gali lemti ir pernelyg griežtas pinigų plovimo prevencijos reikalavimų taikymas. 

ACAMS atstovė tvirtina, jog rizikos vengimo praktika daro žalą ir ekonomikai, ir visuomenei. Nuo to labiausiai nukenčia tos bendruomenės, kurių gerovė labiausiai priklauso nuo galimybių atlikti tarptautinius pervedimus. Atsiradus jų ribojimams, nukenčia tokių bendruomenių ekonomikos augimas, mažėja finansinės įtrauktis, tarptautinės prekybos galimybės ir t.t.

„Yra keletas pavyzdžių, kokią neigiamą įtaką kai kuriems regionams gali padaryti rizikos vengimo praktika. Pavyzdžiui, 2013 metais, po to kai „Barclays konkurentui už prastai įgyvendinimą pinigų plovimo prevenciją buvo skirta didelė bauda, bankas nusprendė apriboti korespondentines paslaugas 75 proc. perlaidas teikiantiems verslo subjektams, visiškai nutraukiant santykius. Tarp šių subjektų pateko ir Rytų Afrikos piniginių perlaidų bendrovė „Dahabshiil“, kuri teikė paslaugas Somalio pusiasalio regione.

Bėda tame, kad tarp šios bendrovės klientų buvo daugybė humanitarinę pagalbą ir labdarą teikiančių organizacijų bei asmenų, kurie iš užsienio siuntė pinigus savo šeimoms Somalyje. Tad nors bankas priėmė šį sprendimą siekdamas efektyvinti išlaidas ir visiškai nepažeisdamas įstatymų, minėtame regione tai galėjo sukelti nemenką humanitarinę krizę, kadangi daugelis asmenų ir organizacijų tiesiog prarado galimybę gauti reikalingas lėšas tarptautinių perlaidų būdu“, — pasakoja ACAMS atstovė.

Perlaidas augina migracija ir prekyba

Anot pranešėjos, statistiniai duomenys rodo, jog per paskutinius 9 metus aktyvūs korespondentiniai santykiai bankininkystės sektoriuje sumažėjo virš 19 proc. Tačiau, anot Sh. Aroros, tai nereiškia, jog mažėjo pačių tarptautinių pinigų perlaidų.

ACAMS atstovė pažymi, jog per paskutinius 20 metų tarptautinė migracija išaugo per 60 proc., o pasaulyje šiuo metu yra apie 258 mln. imigrantų bei migruojančių darbuotojų. Tad didėjant tarptautinės migracijos bei tarptautinės prekybos mastams, turėtų augti ir tarptautinių pinigų perlaidų skaičius.

„Šie statistiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, jog tarptautinėms pinigų perlaidoms pradedama naudoti alternatyvias, labiau inovatyvias sistemas, kaip virtualios valiutos ir pan. Tačiau tuo pačiu, tai gali reikšti ir tai, jog perlaidoms pasitelkiamos ir tokios neoficialios pinigų judėjimo schemos kaip „hawala“, — tvirtina Sh. Arora.

Reguliuotojų požiūris neigiamas

Anot Sh. Aroros, finansų rinkas prižiūrinčios ir reguliuojančios institucijos rizikos vengimo praktiką vertina neigiamai. Tačiau ne vien dėl to, jog ši praktika apriboja finansinių paslaugų prieinamumą, kas lemia, jog dalis žmonių ir verslo įmonių tiesiog nebegali būti pasaulinės ekonomikos dalimi.

„Daug svarbesnė priežastis yra ta, jog rizikos vengimo praktika pačių rizikų nesumažina. Tiesiog galimai nelegalių veiklų vykdymui ieškomi kiti – mažiau reguliuojami – kanalai, kuriuose pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra visiškai netaikomos“, — pažymi Sh. Arora.

ACAMS atstovės teigimu, tokių neigiamų pasekmių gali padėti išvengti platesnis rizikos vertinimu pagrįsto metodo taikymas. Anot Sh .Aroros, daugelis reguliuojančių institucijų ragina bankus plačiau taikyti šį metodą.

„Finansų įstaigos turi aiškiai apsibrėžti savo rizikos apetitą ir jo laikytis. Kiekviena finansų įstaiga turi įsivertinti, kuriems klientams yra pasiruošusi teikti paslaugas ir prisiimti bei valdyti su tuo susijusias rizikas. Žinoma, toks veiksmas turi būti savanoriškas. Niekas negali priversti finansų įstaigos teikti paslaugas tiems, kam ji nenori jų teikti. Todėl rizikos vertinimu pagrįsto metodo taikymas yra tampriai susijęs su verslo atsakomybe ir branda“, — teigia Sh. Arora.

Galimi sprendimai

ACAMS atstovė pabrėžia, jog rizikos vengimo praktikos mastą gali padėti sumažinti ir šiuolaikinės technologijos.

„Šiuolaikinės technologijos ir automatizacijos sprendimai gali duoti daug naudos finansinei įstaigai, norinčiai užsitikrinti efektyvų klientų rizikos valdymą. Tačiau vien jų nepakanka. Būtina įdiegti platesnę finansinių nusikaltimų prevencijos programą, kuri atitiktų reguliacinius reikalavimus ir apimtų transakcijų stebėseną, klientų patikrinimus, sankcijas, raportavimą, elgsenos vertinimą bei daugelį kitų svarbių aspektų“, — tvirtina Sh. Arora.

Ji taip pat pridūrė, jog daug naudos gali duoti ir efektyvus privataus bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimas, kurio pavyzdžių jau yra Europoje.

„Vienas gerųjų pavyzdžių galėtų būti transakcijų monitoringo platforma, kuri buvo sukurta Nyderlanduose. Prie jos prisijungė pagrindiniai šalies bankai. Ši platforma leidžia dalintis transakcijų monitoringo metu surinkta informacija, kad būtų galima įvertinti potencialius pinigų plovimo atvejus ir greičiau identifikuoti tuos klientus, kurie galimai tuo užsiima“, — pasakoja ACAMS atstovė.

Shilpa Arora yra ACAMS pinigų plovimo prevencijos vadovė Europai, Vidurio Rytams ir Afrikai. Šių metų spalio 7 d. finansinių technologijų įmonės „Bankera“ inicijuotoje konferencijoje „BALTIC ALM FORUM 2020“ ji skaitė pranešimą tema „Derisking – problemos sugrįžimas ir galimi jos sprendimai“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku