Federica Taccogna: „Vyriausybės turėtų investuoti į virtualiųjų valiutų reguliavimą, bankai - į mokymąsi jas suprasti“

Reklama publikuota: 2020-10-06
Federica Taccogna, įmonės „FTI Consulting“ partnerė ir vykdančioji direktorė.
svg svg
Federica Taccogna, įmonės „FTI Consulting“ partnerė ir vykdančioji direktorė.

Norint užkirsti kelią pinigų plovimui naudojant virtualias valiutas, būtinas ne tik gerai veikiantis jų reguliavimas, bet ir pačių įmonių pastangos diegiant finansinių nusikaltimų kontrolės sistemas. Taip tvirtina Federica Taccogna, įmonės „FTI Consulting“ partnerė ir vykdančioji direktorė. Spalio 7 d. Vilniuje organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „BALTIC AML FORUM 2020“ ji skaitys pranešimą apie tai, kaip finansinių technologijų įmonės kovoja su pinigų plovimu. F. Taccogna teigimu, nors tradicinės finansinės įstaigos vis dar labai atsargiai vertina virtualiųjų valiutų verslus, visgi, toks požiūris ilgainiui turėtų pasikeisti.

- Kaip su Europoje virtualiųjų valiutų verslai šiandien kovoja su pinigų plovimu?

- Su virtualiomis valiutomis dirbančių įmonių yra įvairių, tad ir kovoje su pinigų plovimu taikomi metodai yra skirtingi.

Kai kurios įmonės aiškiai suvokia rizikas ir diegia gan griežtas finansinių nusikaltimų prevencijos priemones (svarbiausios iš jų – klientų tikrinimas bei transakcijų stebėsena). Kitos tam skiria mažiau dėmesio. Pastarąjį elgesį labiausiai nulemia klaidingas požiūris, jog atitiktis ir reikalavimų laikymasis tėra papildomos išlaidos. Arba paprasčiausias nesupratimas, kad ir virtualiųjų valiutų įmonės gali būti ir būna panaudojamos vykdant finansinius nusikaltimus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Šioje vietoje negelbsti ir reguliavimas. Skirtingose jurisdikcijose virtualiųjų valiutų įmonėms taikomos skirtingos procedūros. Pradedant tomis, kuriose virtualiųjų valiutų įmonių veikla visiškai reguliuojama ir baigiant tomis, kuriose virtualiųjų valiutų įmonėms visiškai nereikalingos licencijos veiklai vykdyti. Tai sudaro galimybes atsirasti tam, kas vadinama reguliaciniu arbitražu. Kitaip tariant, finansiniai nusikaltėliai linkę taikytis į įmones tose jurisdikcijose, kuriose galėtų „prasisukti“ daug lengviau. Tai yra didžiulė problema, kadangi neteisėtų veikėjų ar neteisėtų veiklų pasireiškimas šiose sistemose silpnina visą virtualiųjų valiutų ekosistemą.  

- Ar finansinių nusikaltimų, įvykdytų naudojant virtualiųjų valiutų infrastruktūrą, pobūdis skiriasi nuo tų, kurie vykdyti naudojant tradicines finansines priemones?

- Skirtumai nėra fundamentalūs. Priežastis, kodėl nusikaltėliai pasirenka vieną ar kitą tarpininką nelegaliam lėšų pervedimui, dažniausiai priklauso nuo to, kiek skaidrumu rūpinasi pats tarpininkas. Taip yra todėl, kad finansiniai nusikaltėliai dažniausiai siekia nuslėpti lėšų savininką arba kilmę.

Virtualios valiutos nėra anonimiškos, jos yra pseudonimiškos. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog vykdoma transakcija nėra susieta su konkretaus žmogaus vardu, tai galima padaryti iš pat pradžių taikant tinkamas patikrinimo priemones. Problema ta, jog kai kurios virtualiųjų valiutų įmonės vis dar taiko nepakankamas patikrinimo priemones, tad neteisėtos transakcijos būtent tada ir tampa faktiškai anonimiškomis arba neatsekamomis. O to ir siekia nusikaltėliai.

Kita problema yra vadinamieji virtualiųjų valiutų „maišytuvai“. Naudojantis jais paslepiama transakcijos kilmė, o tai apsunkina ir gerokai prailgina reguliuojančių institucijų ir teisėsaugos darbą. Vėlgi, finansiniams nusikaltėliams tai yra parankus dalykas.

Iš esmės, virtualiųjų valiutų infrastruktūroje nėra nieko rizikingesnio nei tradiciniuose finansuose. Kontrolės sistemų nebrandumas, kurį demonstruoja kai kurios įmonės, daug labiau prisideda prie to, kad virtualios valiutos vis dar siejamos su didesne rizika.

- Praėjo metai, kai Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) pristatė rizika grįsto metodo gaires virtualioms valiutoms ir su jomis veiklą vykdančioms įmonėms. Kaip Europos šalys ir rinka taiko šias rekomendacijas?

- Nemažai šalių žengė į priekį kurdamos virtualiųjų valiutų reguliavimo sistemas. Mano nuomone, tai yra teigiamas dalykas, ypač jei reguliuojančioms ir teisėsaugos institucijoms suteikiama pakankamai technologinių ir žmogiškųjų išteklių tinkamai įgyvendinti rinkos priežiūrą.

Žvelgiant plačiau, finansinių paslaugų rinka prisitaiko lėčiau, nes daugelis bankų ir kitų finansų įstaigų vis dar atsisako aptarnauti virtualiųjų valiutų verslus, atidaryti jiems banko sąskaitas, baiminantis „didesnės rizikos“.

Tai iš dalies lemia ir žinių trūkumas. Kai kurie bankai ar finansinės įstaigos vis dar yra įtikėję tuo klaidingu naratyvu, jog virtualiųjų valiutų veikla yra neskaidri ir skirta nusikaltėliams. Iš dalies šis naratyvas gajus ir dėl to, jog ir pačios virtualiųjų valiutų įmonės dažnai neįrodo vykdančios tvirtą kontrolę. Tad šios problemos sprendimas reikalauja abiejų pusių pastangų.

Bankams ir kitoms finansinėms įstaigoms reikia pradėti mokytis ir skirti atitinkamus išteklius virtualiųjų valiutų verslų supratimui ir tinkamam įvertinimui. Tuo tarpu virtualiųjų valiutų įmonės turi aiškią užduotį įdiegti patikimas finansinių nusikaltimų kontrolės – tikrinimo ir transakcijų stebėjimo –  priemones.

- Ar manote, kad virtualioms valiutoms apskritai reikalingas reguliavimas?

- Be abejo. Reguliavimo nebuvimas arba reiškiamas nenoras būti reguliuojamiems tiesiog sustiprina tuos teiginius, jog virtualios valiutos tėra nusikaltėlių įrankis. Tie, kurie rimtai vertina virtualias valiutas ir jų atveriamas galimybes, privalo palaikyti jų reguliavimą.

Tačiau gerai veikiančiam reguliavimui būtinos institucijos, gebančios prižiūrėti rinką. Tai, savo ruožtu, reikalauja atitinkamų įgūdžių, išteklių ir kompetencijų, kurių šios institucijos dažnai neturi. Todėl vyriausybės turėtų į tai investuoti.

Rizika, kai jurisdikcija tiesiog „atveriama“ virtualioms valiutoms, nesuteikiant reguliuotojui ir kitoms institucijoms priežiūrai būtinų įrankių, gali būti daug didesnė už tą, kai apskritai nesiimama reguliavimo.

- Iki šiol diskutuojama, koks reguliavimas – mažiau ar daugiau griežtesnis – reikalingas virtualiųjų valiutų veiklai ar paskirstytųjų duomenų technologijoms. Koks Jūsų požiūris?

- Kuo daugiau rinka ir visi jos dalyviai diskutuos šia tema (apie reguliavimą, finansinių nusikaltimų uždarymą virtualiųjų valiutų veikloje), tuo geriau.

Tačiau reguliuojančių institucijų vaidmuo yra nustatyti principus ir gaires. Reguliuojamos įmonės yra įpareigotos mokytis, gaires paversti veiklos ir kontrolės procesais ir, jei būtina, adaptuoti savo verslo modelius. 

Reguliavimo sėkmę visada lemia viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, o ne rungtyniavimas ar svaidymasis kaltinimais.

- Ar nemanote, jog artėjame prie gan paradoksalios situacijos – kuomet didesnis virtualiųjų valiutų reguliavimas, tarsi iš prigimties priešingas jų decentralizacijos filosofijai, padės joms tapti integralia finansų rinkos dalimi ir, galbūt, netgi kasdiene atsiskaitymo priemone?

- Suprantu, kad reguliuot tokį dalyką, kaip virtualios valiutos, kurios remiasi decentralizacija, yra paradoksalu. Tačiau kito kelio nėra, antraip atversime pasaulį, kuriame laisvai klajos finansiniai nusikaltėliai.

O jie naudoja virtualias valiutas. Esame ištyrę daug pinigų plovimo atvejų, susijusių su virtualiomis valiutomis. Ir tų atvejų daugėja. Kiekvieną dieną per šią sistemą pervedami milijonai. Už tų lėšų gali slypėti korupcija, prekyba žmonėmis, narkotikų platinimas, mokesčių mokėtojų pinigų grobstymai ir daugybė kitų nešvarių veiklų. Jei virtualiųjų valiutų verslai nepadės to sustabdyti, jie taps problemos dalimi ir nukentės jų reputacija.

- Dėkoju už pokalbį.

Federica Taccogna yra įmonės „FTI Consulting“ partnerė ir vykdančioji direktorė bei Maltos ACAMS skyriaus valdybos narė. Šių metų spalio 7 d. finansinių technologijų įmonės „Bankera“ inicijuotame „BALTIC ALM FORUM 2020“ renginyje jis skaitys pranešimą tema „Fintech ir kriptovaliutos – pasakojimai iš „tamsiosios pusės“. Daugiau informacijos apie renginį: konferencijos.vz.lt/anti-money-laundering-forum

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku