Vytautas Karalevičius: „FinTech sektorius gali aktyviai prisidėti, stiprinant Lietuvos AML kompetencijas“

Publikuota: 2020-09-25
„Bankera“ bendraįkūrėjas Vytautas Karalevičius.
svg svg
„Bankera“ bendraįkūrėjas Vytautas Karalevičius.

Šiandien Lietuva sėkmingai įgyvendina ambicingą tikslą tapti finansinių technologijų (FinTech) centru, o šalyje kasmet kuriasi vis daugiau naujų įmonių. Tačiau Lietuvos, kaip FinTech šalies, augimą gali pristabdyti pamažu ryškėjanti problema — augantis pinigų plovimo prevencijos (AML) specialistų trūkumas. Anot lietuvių valdomo FinTech „Bankera“ bendraįkūrėjo Vytauto Karalevičiaus, šią problemą galima spręsti ne tik tobulinant studijų programas ar pradedant rengti AML specialistus aukštosiose mokyklose. Pasak pašnekovo, FinTech sektorius dalyviai gali glaudžiau bendradarbiauti su šalies aukštosiomis mokyklomis, o tiksliniais renginiais — prisidėti prie AML kompetencijų stiprinimo visoje rinkoje.

- Lietuvos FinTech sektorius sparčiai plečiasi. Ar jaučiate augančią konkurenciją dėl darbuotojų?

- Išties, FinTech, kaip ir bendrai technologijų sektorius, vis dar labiausiai išgyvena patyrusių IT specialistų trūkumą. Tačiau pasižvalgę po FinTech siūlomų darbų skelbimus netruksime pastebėti, jog AML analitikai ar „pažink savo klientą“ (KYC) specialistai jau turi nemažesnę paklausą, nei programuotojai.

Be abejonės, šią paklausą smarkiai išaugino ne tik  bankai, draudimo bendrovės, bet ir Lietuvoje besisteigiančios FinTech įmonės. Tam įtakos turi ir griežtėjantis finansinių paslaugų rinkos reguliavimas.

Pastaraisiais metais įvykę reguliavimo pokyčiai išplėtė subjektų, kurie yra įpareigoti vykdyti pinigų plovimo prevenciją, skaičių ir peržengė finansų sektoriaus ribas. Be to, reguliavimas keičiasi ir skatinamas rizika grįsto (angl. risk-based) metodo, kuris sunkiai automatizuojamas, tad reikalauja papildomų žmogiškųjų kompetencijų.

- Kalbant apie automatizavimą, ar šiuolaikinės technologijos, kaip kad dirbtinis intelektas bei mašininis mokymasis, nepadėtų kompensuoti žmogiškųjų AML resursų stygiaus? 

- Nors finansinių paslaugų rinkoje sparčiai populiarėja automatizuoti AML sprendimai, specialistų paklausos tai nemažina. Šiuo metu vyrauja aiškus suvokimas, kad automatizuoti įmanoma tik dalį AML procedūrų.

Tiek bankai, tiek nebankines finansines paslaugas teikiančios FinTech įmonės siekia, jog klientų pažinimo, tikrinimo bei transakcijų vykdymo procedūros atitiktų kintančius reguliacinius reikalavimus. O šiandien dar nėra tokių technologių, kurios kasdienėje finansų įstaigos veikloje padėtų tinkamai valdyti visas su galimu finansiniu nusikalstamumu susijusias rizikas.

Žmonių atliekamas darbas AML srityje lieka nepakeičiamas. Tokią indikaciją duoda ir įvairių analitikų apžvalgos. Jose skelbiama, kad AML specialistai šiandien yra nemažiau paklausūs už blockchain technologijų ir programėlių vystytojus, duomenų analitikus bei kibernetinio saugumo ekspertus.

- Jei rinkoje AML specialistų vis labiau trūksta, iš kur FinTech įmonės juos pritraukia ir kaip išlaiko? 

- Kol kas didžiausias AML „talentų kalvių“ vaidmuo atitenka finansinių paslaugų įmonėms bei šalyje veikiantiems paslaugų centrams kaip „Danske Bank“ ar „Western Union“. Šių centrų veikla Lietuvoje davė nemažą impulsą AML kompetencijų ir specialistų skaičiaus augimui.

Visgi, šių centrų plėtra nėra beribė, o rinkoje augantis FinTech įmonių skaičius AML specialistų paklausos ilgainiui nežada sumažinti. Manau, ilgainiui tai paskatins ir aukštąsias mokyklas į programas integruoti AML kompetencijų ugdymui skirtus dalykus.

Kalbant apie specialistų išlaikymą, konkurencija rinkoje, žinoma, veikia AML specialistų naudai. Jie ne tik įgyja geresnes derybines pozicijas dėl atlygio, bet kai kuriose įmonėse gauna ir papildomų, specialiai jiems sukurtų paskatinimų.

Pavyzdžiui, mano su verslo partneriais įkurto FinTech „Bankera“ patirtis rodo, kad AML specialistai itin vertina profesinio augimo galimybes. Tad esame nusprendę, jog tam tikrą laiką bendrovėje išdirbęs AML specialistas be kitų naudų gautų ir pilną finansavimą tarptautiniam CAMS (pinigų plovimo prevencijos specialisto) sertifikatui įgyti. Ši priemonė pasiteisina -  per porą metų mūsų komandoje dirbančių sertifikuotų CAMS specialistų skaičius ženkliai išaugo.

- O jei kalbėsime apie visą rinką, ką gali padaryti pačios FinTech įmonės, kad norinčiųjų savo ateitį sieti su AML sritimi Lietuvoje daugėtų?

- Kelių ar keliolikos FinTech įmonių sprendimai investuoti į AML talentų ugdymą yra tik maža dalis to, ką galėtų laimėti Lietuva, jei šalies aukštosios mokyklos pradėtų rengti AML specialistus.

Nors įprasta manyti, kad AML srityje karjeros gali siekti tik teisininkai, tačiau kintant reguliavimui ir augant rizika grįsto metodo svarbai, AML užtikrinimui reikalingi ir kitokie įgūdžiai. AML specialistams tampa svarbu gebėti suprasti ir kritiškai įvertinti įvairius verslo modelius bei klientų atliekamų transakcijų paskirtį. O tokios užduotys reikalauja verslo analitikams būdingų finansų ar apskaitos žinių.

Vykstant tokiai intensyviai FinTech sektoriaus plėtrai, švietimo įstaigų ir FinTech įmonių bendradarbiavimui atsiranda vis daugiau prielaidų. Pirmuosius žingsnius šioje srityje esame žengę ir patys. Praėjusiais metais mūsų atitikties komandos vadovės vedė paskaitas VU Kauno fakulteto FinTech programos magistrantams. Studentai aktyviai dalyvavo paskaitose: klausinėjo, diskutavo ir netgi sprendė su AML susijusias situacijas.

Tokios paskaitos — naudingas eksperimentas, atskleidžiantis  aukštojo mokslo bendruomenės ir FinTech verslų bendradarbiavimo potencialą. Jį išnaudoti galima kur kas plačiau, pavyzdžiui, — rengiant AML studijų ar dalykų programas. FinTech sektorius šiandien gali aktyviai prisidėti, stiprinant visos Lietuvos AML kompetencijas.

- Kokią naudą AML kompetencijų stiprinimas gali duoti pačiai valstybei, jos ekonomikai?

- Augant mokėjimų ar elektroninių pinigų įstaigų skaičiui, Lietuva tampa ne tik vartais į Europos Sąjungos rinką, bet taip pat prisiima ir nelengvą rizikų valdymo naštą. Tad natūralu, kad kalbėdami apie FinTech centro viziją, tiek šalies vadovas Gitanas Nausėda, tiek FinTech sektoriaus plėtrą kuruojantis Lietuvos bankas užsimena apie būtinybę Lietuvai tapti ir AML kompetencijų centru.

Išties, platesnis AML reikalavimų išmanymas gali teigiamai atsiliepti visai šalies ekonomikai ne tik didesniu kvalifikuotų darbuotojų skaičiumi. Rinkoje augantis bendras suvokimas apie pinigų plovimo būdus bei prevenciją, padėtų daug greičiau ir efektyviau užkirsti kelią tokių atvejų užuomazgoms.

Be to, tuo pačiu didėtų ir finansų įstaigų klientų sąmoningumas. Atidarant sąskaitas ar vykdant stambesnius mokėjimus, klientus vis mažiau stebintų finansų įstaigos atstovų užduodami klausimai ar prašymai pateikti papildomą informaciją. Gal pagaliau atsirastų ir supratimas, kad į atliekamo mokėjimo paskirtį tikrai nedera rašyti bet ko, kas pirmiausiai šauna į galvą.

Tokios idėjos vedini kūrėme ir „Baltijos AML forumo“ koncepciją. Ieškojome formos, kuri padėtų suburti įstatymų leidėjus, finansų rinkos priežiūros tarnybas, rinkos dalyvius bei technologijų kūrėjus. Siekėme paskatinti ne tik dalinimąsi įžvalgomis, gerąja praktika, bet ir glaudesnį privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą. Kuo jis geresnis, tuo daugiau laimi valstybė -  joje ir efektyviau užkardomas kelias pinigų plovimo atvejams, ir didinama šalies reputacija tiek užsienio investuotojų, tiek tarptautinių institucijų akyse.

Vytautas Karalevičius yra FinTech įmonės „Bankera“ bendraįkūrėjas ir šių metų spalio 7 d. vyksiančios „BALTIC ALM FORUM 2020“ konferencijos idėjos autorius. Ši konferencija yra akredituota ACAMS asociacijos, jos dalyviai gaus sertifikatą 5 CAMS kreditams. Daugiau informacijos apie renginį: konferencijos.vz.lt/anti-money-laundering-forum

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vytautas Karalevičius: „FinTech sektorius gali aktyviai prisidėti, stiprinant Lietuvos AML kompetencijas“ Verslo tribūna 5

Šiandien Lietuva sėkmingai įgyvendina ambicingą tikslą tapti finansinių technologijų (FinTech) centru, o...

AML 2020
2020.09.25
„Refinitiv“ atstovas J. Persson-Tryggedsson: „Galutinių naudos gavėjų nustatymas išliks didžiausiu AML iššūkiu“ Verslo tribūna

Nors efektyvindamos pinigų plovimo prevencijos (AML) procesus, finansinės įstaigos vis drąsiau investuoja į...

AML 2020
2020.09.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus