„Refinitiv“ atstovas J. Persson-Tryggedsson: „Galutinių naudos gavėjų nustatymas išliks didžiausiu AML iššūkiu“

Publikuota: 2020-09-23
„Refinitiv“ atstovas Jan Persson-Tryggedsson.
svg svg
„Refinitiv“ atstovas Jan Persson-Tryggedsson.

Nors efektyvindamos pinigų plovimo prevencijos (AML) procesus, finansinės įstaigos vis drąsiau investuoja į šiuolaikines technologijas, ateityje AML specialistų samdymo joms nepavyks išvengti. Taip tvirtina tarptautinės finansinės informacijos bendrovės „Refinitiv“ atstovas Jan Persson-Tryggedsson. Spalio 7 d. Vilniuje organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „BALTIC AML FORUM 2020“ jis skaitys pranešimą apie išorinių duomenų bei technologijų naudojimą rizikų vertinimui ir mažinimui. „Refinitiv“ eksperto teigimu, didžiausiu pinigų plovimo prevencijos iššūkiu Europos Sąjungoje veikiančioms finansinėms įstaigoms išliks galutinių naudos gavėjų nustatymas.

- Į kokias šiuolaikines AML technologijas dažniausiai investuoja finansinės įstaigos, siekdamos suefektyvinti AML procesus ir geriau valdyti potencialias rizikas?

- Sparčiai tobulėjant technologijoms, šiuo metu dažniausiai kalbama apie dirbtinio intelekto bei „gilaus mokymosi“ (angl. deep learning) technologių pritaikymą AML procedūrose. Visgi, finansinės įstaigos pastaruoju metu didžiausią dėmesį teikia duomenų kokybės, vardų tikrinimo bei mašininio mokymosi technologijoms.

Be to, pastaruoju metu pastebimas ir didelis susidomėjimas minėtas technologijas kuriančiais startuoliais. Ir nors tai nėra didelės bendrovės, jos sulaukia ganėtinai didelių investicijų.

- Pastaraisiais metais griežtėjant pinigų plovimo prevencijos reguliavimui, įgyvendindamos „pažink savo klientą“ procesus finansinės įstaigos ėmė kaupti vis daugiau duomenų. Ar šiuo metu turimų technologijų pakanka susidoroti su smarkiai išaugusiais duomenų kiekiais?

- Finansinės įstaigos šią problemą sprendžia pasitelkdamos sistemas, kurios yra integruotos su aplikacijų programavimo sąsajomis (API). Tokie pokyčiai plačiai įgyvendinami netgi valstybiniame sektoriuje – šiandien vis daugiau informacijos renkama pasitelkus būtent API.

Nepaisant šių, jau standartiniais tapusių, metodų, nemažai daliai finansinių įstaigų kyla poreikis turėti ir papildomą programinę įrangą, padedančią palyginti klientų pateiktą informaciją su išoriniais duomenimis. Tokiu būdu galimai su pinigų plovimu susijusios nusikalstamos veiklos identifikuojamos daug greičiau.

- Užsiminėte apie išorinių duomenų naudojimą AML procesuose. Kokio pobūdžio tai duomenys? Ar vertinant klientų rizikingumą jau analizuojama ir socialiniuose tinkluose ar internetinėje žiniasklaidoje publikuota informacija?

- Išties, šiuose procesuose šiandien pasitelkiami patys įvairiausi duomenų šaltinai. Žinoma, finansinėms institucijoms labiausiai pasiteisina aukštos kokybės duomenų šaltinių naudojimas.

Tačiau vis dar pasitaiko įstaigų, kurios vienu iš pagrindinių išorinių duomenų šaltinių tebenaudoja „Google“. Bėda tame, kad tai daroma kritiškai neįvertinant paties „Google“ paieškos variklio veikimo principų bei metodų, kuriais remiantis skirtingiems vartotojams pateikiami skirtingi paieškos rezultatai.

Visgi, geroji praktika rodo, jog geriausias būdas AML procesuose sumažinti klaidų tikimybę yra turėti kokybiškus duomenis bei žinoti kaip tinkamai juos panaudoti.

- O ką patartumėte mažesnėms finansinėms įstaigoms – finansinių technologijų bendrovėms? Kur joms labiau verta investuoti: į AML specialistų skaičiaus didinimą ar į AML procesų automatizavimą?

- Jei esate nedidelė finansinė įstaiga, patarčiau siekti balanso: priemonės turi atitikti tiek reguliavimo keliamus reikalavimus, tiek jūsų finansines galimybes. Tai turėtų būti kombinuotas sprendimas.

Jums visada reikės turėti keletą atitikties pareigūnų. Tačiau pasitelkiant šiuolaikines technologijas, net ir nedidelė atitikties specialistų komanda gali būti itin efektyvi, įgyvendindama AML procesus.

- Jūsų nuomone, kokie didžiausi AML srities iššūkiai artimiausiais metais laukia Europos Sąjungoje veikiančių finansinių įstaigų?

- Galutinių naudos gavėjų nustatymas, tiek pinigų plovimo prevencijos, tiek sankcijų režimo kontekste, neabejotinai, išliks didžiausiu iššūkiu.  Jo nepalengvins net visos ES mastu veikiantys jungtiniai vieši registrai, kuriuose kaupiami duomenys apie galutinius naudos gavėjus. Vos jie pradės veikti, trūkumų nebus išvengta. 

Šiandien vis dar labai paprasta įsteigti bendrovę, nuslepiant kas esi iš tiesų.

- Dėkoju už pokalbį.

Jan Persson-Tryggedsson yra tarptautinės finansinės informacijos bendrovės „Refinitiv“ klientų atitikties ir rizikų valdymo vadovas. Šių metų spalio 7 d. finansinių technologijų įmonės „Bankera“ inicijuotame „BALTIC ALM FORUM 2020“ renginyje jis skaitys pranešimą tema „Kaip naudoti išorinius duomenis rizikų vertinimui ir technologijas jų mažinimui“. Daugiau informacijos apie renginį: konferencijos.vz.lt/anti-money-laundering-forum

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vytautas Karalevičius: „FinTech sektorius gali aktyviai prisidėti, stiprinant Lietuvos AML kompetencijas“ Verslo tribūna 5

Šiandien Lietuva sėkmingai įgyvendina ambicingą tikslą tapti finansinių technologijų (FinTech) centru, o...

AML 2020
2020.09.25
„Refinitiv“ atstovas J. Persson-Tryggedsson: „Galutinių naudos gavėjų nustatymas išliks didžiausiu AML iššūkiu“ Verslo tribūna

Nors efektyvindamos pinigų plovimo prevencijos (AML) procesus, finansinės įstaigos vis drąsiau investuoja į...

AML 2020
2020.09.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus