Kas iš to lietuviams, kad ES ir Japonija glaudžia pečius

Publikuota: 2018-12-12
Klaipėdos uostasVladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Klaipėdos uostasVladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartį, tad nuo 2019 m. vasario, kuomet įsigalios susitarimas, Lietuvos verslas su japonais galės prekiauti be muitų kaip su latviais, vokiečiais ar švedais. Nuo prekybos konfliktų įkaitusioje atmosferoje šio susitarimo reikšmė labai simboliška.

Japonijos parlamento rūmai dokumentą ratifikavo keliomis savaitėmis anksčiau.

Jean‘as Claude‘as Junckeris, Europos Komisijos (EK)  pirmininkas, po balsavimo Europos Parlamente sakė, kad ši sutartis bus labai palanki ir naudinga Europos ir Japonijos bendrovėms, pirmiausiai dėl atsivėrusios didelės rinkos, o vartotojams - dėl mažesnių kainų.

Atsisakė muitų už 1 mlrd. Eur

Šiuo susitarimu sukuriama didžiausia pasaulyje laisvosios prekybos zona, turinti 635 mln. gyventojų, sukuriantis trečdalį pasaulio BVP ir apimanti 40% visos pasaulinės prekybos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pagal susitarimą mėsos ir pieno produktų, vyno, saldumynų, taip pat tekstilės, odos ir daugelio kitų prekių gamintojams iš ES atsivers trečios pagal dydį pasaulio ekonomikos rinka.

Pavyzdžiui, Japonija naikina drakoniškus 30% tarifus sūriui iš Europos, 15% – vynui.

Be to, ES įmonės galės dalyvauti viešuosiuose Japonijos geležinkelių pirkimuose, taip pat paprasčiau šioje šalyje teikti elektroninės komercijos, tarptautinės laivybos ir pašto paslaugas.

Savo ruožtu ES naikina 10% muito tarifus japoniškiems automobiliams ir 3% tarifus daugeliui jų dalių.

Daugeliui prekių muitai bus panaikinti iš karto, kitoms – po pereinamojo laikotarpio. Jautriausi ES maisto produktai, pavyzdžiui, ryžiai, taip pat 205 gaminiai su ES geografinėmis nuorodomis išliks apsaugoti.

Skaičiuojama, kad atsisakius dvišalių muitų ES prekių ir paslaugų eksportuotojai kasmet sutaupys apie 1 mlrd. Eur. 

ES ir Japonija tikisi, kad susitarimas dėl kurio tartasi penkis metus, o jis pasirašytas 2018 m. liepą, pagyvins dvišalę prekybą. 

Tęsinys po grafiku

[infogram id=„d768fddc-5a8b-4f2d-895e-8469b4d768bb“ prefix=„sKB“ format=„interactive“ title=„ES ir Japonijos prekyba“]

Susitarimo reikšmė – simbolinė

Abi pusės gerai supranta ir simbolinę šio susitarimo reikšmę, kai Vašingtonas, tiksliau Baltųjų rūmų šeimininkas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, yra nusiteikęs veltis į prekybos karus su Kinija ir galbūt kitomis pasaulio ekonomikomis.

„Kartu su Japonija, artimais savo partneriais ir draugais, mes it toliau ginsime atvirą, visoms pusėms naudingą ir taisyklėmis paremtą prekybą“, - po balsavimo EP kalbėjo p. Junckeris.

nuotrauka::1 left

Susitarimas taps tam tikra balansuojančia atsvara. Mat jei trapios paliaubos tarp Vašingtono ir Briuselio dėl prekybos tarifų automobiliams ir importuojamoms jų dalims nutrūktų 2019 m., tai JAV įvesti 25% importo muitai transporto priemonėms ir jų dalims iš ES, nuo Vokietijos, didžiausios ES ekonomikos ir automobilių eksportuotojos, kitiems metams prognozuojamo 1,6% BVP augimo nurėžtų 03-04 proc. punkto, skaičiuoja „Bloomberg Economics“ analitikai.

Lietuvos kompanijos kuo toliau, tuo labiau integruojasi į tarptautines gamybos grandines, didele dalimi per Vokietijos gamintojus, kurie savo ruožtu eksportuoja produkciją už ES ribų.

EK skaičiuoja, kad įsiplieskę prekybos karai Lietuvoje keltų grėsmę kas ketvirtai darbo vietai , tad ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartis taptų savotiška alternatyva ir Lietuvos eksportuotojams, jei langas į Ameriką prisivertų.

Plačiau apie atsiveriančias galimybes lietuviams Japonijos rinkoje skaitykite čia .

EP trečiadienį taip pat patvirtino ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą, kuris leis išplėsti abipusį bendradarbiavimą energetikos, švietimo, mokslinių tyrimų, klimato kaitos stabdymo ir kovos su terorizmu srityse. Šį dokumentą dar turės ratifikuoti visos ES valstybės. Atskiros derybos su Japonija vyksta dėl investicijų apsaugos susitarimo.

Prekybos balansas teigiamas

Lietuvos ir Japonijos balansas yra teigiamas nuo 2012 m., o eksportas ir šiemet auga sparčiau nei importas iš kylančios saulės šalies.

Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvos eksportas į Japoniją 2018 m. sausį-spalį išaugo 2,6 karto, iki 261,1 mln. Eur (nuo 100,4 mln. Eur per 2017 m. 10 mėn.)

Palyginti Japonijos importas šiemet auga nuosaikiau: 15,1%, iki 37,5 mln. Eur.

Šiuo metu į Japonijos rinką iš Lietuvos daugiausia eksportuojame tabako gaminių (net 81,2%), optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisai sudarė 4,9%, chemijos produktai ir baldai – atitinkamai 4,3% ir 1,5%. Mėsos, žuvies ir vėžiagyvių – 1,2%; medikamentams, pieno produktams ir tekstilei dar teko po 0,7% viso eksporto.

Daugiausiai iš Japonijos (arba 24% viso importo)  įvežama automobilių, taip pat  mašinų ir mechaninių įrenginių bei 2017 m. prekių apyvarta tarp Japonijos ir Lietuvos siekė 157,44 mln. Eur. Nuo 2012 m. Lietuvos prekybos su Japonija balansas yra teigiamas. Lietuvos prekių eksporto į Japoniją vertė 2017 m., palyginti su 2016 m., sumažėjo 9,4%, iki 118,84 mln. Eur. 2017 m. importas siekė 38,50 mln. Eur, o 2016 m. – 37,85 mln. Eur.

[infogram id=„lietuvos_ir_japonijos_uzsienio_prekyba_2010_2016_m_mln_eur“ prefix=„evI“ format=„interactive“ title=„Lietuvos ir Japonijos užsienio prekyba 2010-2016 m. (mln. Eur)“]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Lietuviškas verslas Afrikoje: milijonai klientų, karčios pamokos ir praktiniai patarimai Premium

Per pastaruosius 5-erius metus bendra eksporto iš Lietuvos į Afriką vertė paaugo dvigubai ir siekia 737 mln.

Pramonė
2022.05.27
Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 4

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26
Kainų šokas parduotuvėse: mažesni kiekiai, sėkmė vietos gamintojams Premium

Ryški infliacija ir karas Ukrainoje neabejotinai koreguoja vartotojų nuotaikas ir nusiteikimą išlaidauti.

Prekyba
2022.05.26
Maskva toliau grasina pasauline maisto krize, jei nebus atšauktos sankcijos 4

Siekiant išvengti pasaulinės maisto krizės, turi būti atšauktos tarptautinės sankcijos Rusijai, įvestos jai...

Pramonė
2022.05.25
Lietuva buria šalių koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti 3

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako buriantis šalių koaliciją Ukrainos grūdams...

Verslo aplinka
2022.05.24
Prekyba karo zonoje: ukrainiečių tinklas „Silpo“ kliaujasi slaptais sandėliais, stokoja vilkikų Premium

Mažmeninės prekybos įmonės Ukrainoje anksčiau yra patyrusios įvairių iššūkių, bet sąlygos, kuriomis tenka...

Prekyba
2022.05.24
Ukrainos druskos gamintojos „Artiomsol“ vadovas: šalyje teks naudoti iš užsienio atvežtą druską

Viena didžiausių Europos druskos bendrovių „Artiomsol“ dėl karo veiksmų balandį nutraukė veiklą, o įmonės...

Pramonė
2022.05.23
„Borjomi“ gamyklas perima Sakartvelo vyriausybė 1

Sakartvelo vyriausybė iš Rusijos „Alfa Group“, kuriai taikomos sankcijos, neatlygintinai perima vienos iš...

Pramonė
2022.05.23
Rusija šantažuoja toliau blokuoti maisto eksportą, jei nebus panaikintos sankcijos 7

Dmitrijus Medvedevas, anksčiau vieną kadenciją Vladimirą Putiną pakeitęs Rusijos prezidento poste, o dabar...

Pramonė
2022.05.20
„Samsono“ pelnas pernai mažėjo 3,6 karto

Kauno mėsos perdirbimo bendrovė „Samsonas“ praėjusiais metais uždirbo 275.900 grynojo pelno – 3,6 karto...

Pramonė
2022.05.19
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
VMVT leidžia įmonėms sunaudoti turimas produktų pakuotes iki kol bus pagamintos naujos

Dėl karo Ukrainoje stringant kai kurių žaliavų tiekimui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)...

Pramonė
2022.05.13
„Orkla“ sausainių gamyklą perkelia į Latviją 4

Uždarius gamyklas Švedijoje ir kitur, maisto gamintoja „Orkla Group“ planuoja visą sausainių ir vaflių gamybą...

Pramonė
2022.05.12
Grūdų derlius kitą sezoną gali būti prastesnis

Tarptautinė grūdų taryba (IGC) prognozuoja, kad 2022–2023 m. pasaulinis grūdų derlius bus 12,7 mln. t...

Pramonė
2022.05.11
TOP 20 daugiausia mokesčių sumokėjusių restoranų: COVID-19 lengvatų aidai Premium

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia TOP 50 apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių,...

Prekyba
2022.05.10
M. Skuodis siūlo svarstyti koridorių per Baltarusiją ukrainietiškiems grūdams transportuoti 7

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad yra tik du realūs būdai iš karo apimtos Ukrainos išvežti...

Verslo aplinka
2022.05.10
Saldėsių gamintojams pirmasis ketvirtis įkvepia optimizmo

Sausio–kovo mėnesiai atnešė didesnius saldumynų pardavimus ir tai lyg atgaiva po pernai ne itin finansiškai...

Pramonė
2022.05.08
Kaišiadorių paukštyne neliko beveik 350 darbuotojų 1

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ valdomam Kaišiadorių paukštynui pernai lapkritį...

Pramonė
2022.05.07
Kyla pokyčių vėjas Lietuvos saldumynų sektoriuje, stabdoma įmonės „Rūta Latvija“ veikla Premium 1

Dėl karo Ukrainos konditerijos gaminių korporacija „Roshen“ priversta mažinti gamybos apimtis ir tai gali...

Pramonė
2022.05.05
Perrinkta „Pieno žvaigždžių“ valdyba

Vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių šalyje „Pieno žvaigždės“ akcininkai perrinko bendrovės valdybą, jai...

Vadyba
2022.05.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku