EP pritarė vienkartinių plastiko gaminių draudimui 

Taip pat pritarta į draudžiamų plastikinių produktų sąrašą įtraukti ir produktus, pagamintus iš okso-degraduojančių plastikų, bei greito maisto pakuotes iš polistireninio putplasčio. 

Už pasiūlymą balsavo 571 EP narys, prieš – 53, susilaikė 34 europarlamentarai.

Valstybės taip pat įpareigotos sumažinti kitų plastikinių gaminių, tokių kaip vienkartinių greito maisto pakuočių, plastikinių puodelių bei jų dangtelių, plastikinių dėžučių vaisiams ir daržovėms naudojimą. Plastiko gaminių, kuriems nėra alternatyvos, naudojimas iki 2025 m. turėtų būti sumažintas bent 25%.

Kai kurie kiti plastikai, pavyzdžiui, gėrimų buteliai, turės būti surenkami atskirai, o iki 2025 m. ne mažiau kaip 90% jų privalo būti perdirbama, įsitikinę europarlamentarai.

Planuojama kontroliuoti ir tabako produktų atliekas - cigarečių filtrus su plastiku. Tokių atliekų kiekis iki 2025 m. turės būti sumažintas 50%, o iki 2030 m. - 80%.

Valstybės narės turės būti atsakingos ir už tai, kad kasmet iš vandens būtų pašalinama bent 50% čia paliktos ar pamestos nebenaudojamos žvejybos technikos - tokios atliekos sudaro 27% atliekų, randamų Europos paplūdimiuose.

Šiuo sprendimu EP siekia sumažinti vandens taršą - įvairūs plastiko gaminiai Europoje sudaro 80-85% vandenyje randamų atliekų.

Tikisi, kad Taryba nepritars

Tiesa, EP sprendimas – ne galutinis. Teisės aktas dar bus derinamas su ES Taryba, kurioje bus išklausyta ir PET pramonės atstovų nuomonė.

VŽ jau rašė apie tai, kad šis EP sprendimas kirs visai plastiko pramonei, nes apie 20% PET granulių yra sunaudojama būtent maistui skirtų vienkartinių indelių gamybai.

„Net nežinau ką ir pasakyti“, - paklaustas, kaip vertina EP sprendimą sako Vytautas Buivydas, įmonės „Pack Klaipėda“, vienintelės Baltijos šalyse kiaušinių pakuočių ir vienkartinių indų iš ekstruduotojo putų polistireno gamintojos, generalinis direktorius.

Jis teigė tikintis, kad Europos Taryba bei atskiros valstybės sprendimui drausti ir gaminius iš polistireno putplasčio nepritars.

„Šiai dienai tokioms pakuotėms nėra alternatyvos, jos populiarios visame pasaulyje, o pardavimai tik auga – žmonės neturi laiko valgyti kavinėse, dėl to maistą užsakinėja ir jis pristatomas būtent pakuotėse iš polistireno“, - aiškina p. Buivydas.

Jo teigimu, norint sukurti alternatyvą maisto pakuotėms iš polistireno putplasčio prireiks ne vieno milijardo eurų ir netrumpo laiko tarpo.

„Dėl to turėtų būti bent nustatytas ilgesnis laiko periodas iki pokyčio įsigaliojimų, nes šiandien niekas nėra tam pasiruošęs“, - sako p. Buivydas.

Tiesa, pati „Pack Klaipėda“, jei polistireno gaminiai vis dėlto būtų uždrausti, galimybių persiorientuoti neturėtų.

„Su įrengimais,  kuriuos turime dabar, nieko kito gaminti negalime – mums lieka pastatas ir sienos. Turėtume ieškoti visai kitos technologijos, kitos įrangos, o jos dabar neturime“, - sako bendrovės vadovas.

Siekia įtraukti ir žemės ūkį

„Esu labai patenkinta šiuo EP sprendimu, tačiau tai tik pradžia – po kelių savaičių pradėsime derybas su Europos Tarnyba dėl pokyčių“, - po balsavimo surengtoje spaudos konferencijoje kalba Frederique Ries, už aplinkosaugą atsakinga EP narė.

Paklausta, kurie klausimai diskusijoje gali būti jautriausi, p. Ries teigia, kad visi ministrai, su kuriais europarlamentarė bendravo, pritaria bendrai parlamento idėjai dėl būtinybės plastiko taršos mažinimui.

„Tačiau skirtingos šalys atkreipia dėmesį į skirtingus niuansus. Pavyzdžiui, Lenkijos atstovai išreiškė susirūpinimą dėl įpareigojimų surinkti tam tikrą kiekį atliekų, pavyzdžiui plastikinių gėrimų butelių. Išties reikia atkreipti dėmesį į tai, kad padėtis su atliekų rūšiavimu skirtingose valstybėse yra skirtinga ir kai kurioms jų, ypač įstojusioms į ES pastaruoju metu, tikslus įgyvendinti gali būti sunkiau“, - sako ji.

„Nors plastikas yra patogi, lengvai pritaikoma ir ekonomiškai naudinga medžiaga, ji turi būti geriau naudojama bei perdirbama", - teigiama EP pranešime.

EP diskusijoje Bronis Ropė teigė, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ir plastiko taršai žemės ūkyje, nors šios taršos poveikis vandens taršai nėra tiesioginis.

„Direktyvoje turime nusibrėžti tikslus, susijusius su mikroplastiko taršos dirvožemyje mažinimu, turime imtis papildomų atsargumo priemonių dėl nuolaidų biologiškai skaidaus plastiko vartojimui. Taip pat privalome rūpintis, kad direktyvoje numatytų tikslų įgyvendinimas netaptų našta mūsų įmonėms, ūkininkams, vartotojams“, - kalba europarlamentaras.