Verslas su japonais: pasitiki, bet pakontroliuoja

Publikuota: 2018-04-07
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nuo importo priklausoma Japonijos maisto pramonė Lietuvos įmonėms – saldus kąsnis, nors nelengvai pasiekiamas. Ryšius megzti su šios šalies partneriais užtrunka, tačiau gavęs pasitikėjimą gali būti tikras – sulaukęs keliais centais geresnės kainos japonas pas konkurentus neperbėgs.

„Verslo ir bendravimo kultūra ten visiškai kitokia nei Europoje“, – VŽ pasakoja Laurynas Miškinis, bendrovės „Auga group“, neseniai sukirtusios rankomis su didžiausiu Japonijos mažmenininku AEON, ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas.

Maisto kultūra

Į Japoniją kompanijos „Auga group“ atstovai pirmą kartą nuvyko praėjusiais metais – lankėsi maisto pramonės parodoje „Foodex Japan“.

„Nusprendėme, kad tai potenciali rinka mūsų ekologiškiems produktams, nes ne tik jų virtuvė, bet ir visa kultūra, net religija paremta sveikumu ir kokybe“, – aiškina p. Miškinis.

Dabar bendrovė jau bendradarbiauja su didžiausiu šalies prekybos tinklu AEON, ekologiškų maisto produktų platintoju MUSO ir prekybos tinklu IKEA.

Darboholikai japonai laiko sukiotis virtuvėje neturi ir dažnai maitinasi pusgaminiais, tačiau nori žinoti, kaip kiekvienas produktas pagamintas, vartotojams čia svarbu ne tik maisto skonis, bet ir kokybė.

„Japonijoje ekologijos supratimas visiškai kitoks nei mūsų“, – tvirtina „Auga group“ atstovas.

Europoje aišku, kad yra paprasti ir ekologiniai ūkiai, o Japonijoje visas maistas gaminamas kuo švariau, jo kokybę stengiamasi užtikrinti dar receptūra, tad burtažodis „ekologija“ nieko nestebina.

„Jei bandysi pasigirti ekologišku produktu, tavęs paklaus: „O kuo tai skiriasi nuo mūsų gaminamų produktų? Mes irgi natūraliai auginame, chemijos nenaudojame.“ Reikia suvokti, kad ten viskas yra geriausia – tai užkoduota jų kultūroje. Jei pasakysi, kad tavo produktas yra pats geriausias, tiesiog įžeisi“, – aiškina p. Miškinis.

Jo teigimu, norint pavergti japonų širdis, verčiau pasakoti, kaip tavo produktas gaminamas, pasistengti parodyti, kad jis ruošiamas taip, kaip jiems patiktų.

Pasitikėjimas ir nuolatinis tikrinimas

„Pasitikėjimas yra kritinė dalis“, – įsitikinęs p. Miškinis.

Jo teigimu, Japonijos prekybininkai kiekviename žingsnyje jaučia asmeninę atsakomybę.

„Jeigu mūsų produktas įdomus, jie mūsų vardu prisiima visą atsakomybę – juk vartotojai perka iš jų, o ne iš mūsų“, – pasakoja „Auga group“ atstovas.

O pasitikėjimas ateina su laiku ir tai reikia pelnyti. „Auga group“ įmonėje Japonijos verslininkai lankėsi jau 5 kartus – jie atvažiuoja čia kas porą mėnesių.

„Ir visai nesvarbu, kad kaskart atvykę žiūri į tuos pačius dalykus. Jiems svarbu matyti, kaip maistas yra gaminamas, rūpi kiekviena grandinės dalis, nori viską pačiupinėti“, – pasakoja pašnekovas.

Dėl to ryšius megzti su Japonijos verslininkais užtrunka.

„Būna, bendrauji, lyg kai kas vyksta, bet praeina savaitė, mėnuo, pusė metų ir tikslas lyg neartėja. O tada staiga atsiranda pasitikėjimas ir sako: „Viskas gerai. Po poros mėnesių pristatykite prekes“, – aiškina p. Miškinis.

Jo teigimu, pačios derybos su japonais dažniausiai nebūna įtemptos, jie nėra linkę gilintis į smulkius klausimus ar ilgai gludinti kampus – verslininkams svarbiausia pajusti, kad partneriu galima pasitikėti.

Investuoti verta

Pono Miškinio teigimu, Lietuvos verslininkams Japonija – puiki niša. Šalies maisto pramonė priklausoma nuo importo, ir europietiški maisto produktai čia itin vertinami.

„Esame tokie patys darboholikai kaip jie. Reikia tik pasiruošti investuoti laiko. Mes greitai lakstome ir norime greitai pasiekti tikslą, bet su japonais greitumo nereikėtų tikėtis“, – kalba „Auga group“ atstovas.

Jis įsitikinęs, kad, norint užmegzti sėkmingus verslo ryšius Japonijoje, svarbu pajusti šios šalies verslo kultūrą, kuri nemažai skiriasi nuo europietiškos, prisitaikyti prie to, kad pirmiausia reikia kovoti ne dėl palankių sąlygų, o dėl pasitikėjimo, ir pasiruošti neskubėti.  

Ir kontrolės bei patikrinimų, „Auga group“ atstovo nuomone, bijoti nereikėtų.

„Mes matome tai kaip pliusą. Galbūt iš šono tai atrodo kaip auditavimas, bet pas mus atvyksta žmonės, kurie turi didžiulę patirtį, žino, kaip dirba kiti gamintojai, ir gali mums pasiūlyti, kaip viską padaryti kuo geriau. Ir visa tai jie daro nemokamai“, – pasakoja pašnekovas.

Dėl to, gavus japonų įvertinimą, galima drąsiau veržtis ir į kitų šalių rinkas.

„Kai pas mus ateina kitų didelių kompanijų auditoriai ir jiems pasakome, kad japonai mus auditavo jau 5 kartus, jiems tai yra signalas, kokybės garantas“, – sako p. Miškinis.

Jo teigimu, kaina sandoriuose su Japonijos verslininkais dažniausiai nebūna esminis dalykas.

„Jiems tai nėra svarbiausia. Tikrai nebus taip, kad ateis kas nors iš šono, pasiūlys keliais centais pigiau ir partneris pabėgs. Čia verslininkams kur kas svarbiau, koks esi, kokį produktą kuri, galiausiai ar džiaugiesi tuo, ką darai“, – apie kitokią verslo kultūrą Japonijoje pasakoja p. Miškinis.

Eksportas auga

Remiantis Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvos eksporto struktūroje pagal šalis Japonija užima 16 vietą. Daugiausia į šią šalį lietuviai eksportavo tabako gaminių.

Praėjusiais metais lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Japoniją sudarė 84 mln. Eur.

Japonija Lietuvos įmonėms yra išdavusi leidimus į šalį eksportuoti pieną, žuvis, kiaušinius, nuo praėjusių metų gali patekti ir lietuviška paukštiena bei jautiena. Čia taip pat eksportuojami lietuviški gaminiai iš javų, miltų bei krakmolo, kakava ir jos gaminiai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Išaugus gėrimų vartojimui, į taromatus 2018 m. grąžinta rekordinis kiekis pakuočių 1

Pernai taromatams bei rankinio surinkimo punktams Lietuvos gyventojai grąžino rekordinį gėrimų pakuočių...

Pienas: galimybių eksporto plėtrai daug, bet prireiks pagalbos Premium

Europos Komisijos (EK) analitikai, pateikę savo prognozes žemės ūkiui iki 2030 m., regi pasaulinį pieno...

Agroverslas
2019.01.16
Auditoriai: ES maisto saugos sistema per daug apkrauta

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, nors Europos Sąjungos (ES) sistema, skirta apsaugoti...

Agroverslas
2019.01.16
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Stringant GPAIS virš įmonių pakibo naujų baudų grėsmė Premium 7

Pranašystės, kad dėl GPAIS sistemos broko gamintojams ir importuotojams gali tekti mokėti milijonines baudas...

Leidę smulkiesiems gaminti maistą namuose, žada dar daugiau palengvinimų Premium 6

Maisto gaminimo veiklą siekiantys pradėti smulkieji laukia, kol ims veikti siūloma paprastesnė tvarka gaminti...

Agroverslas
2019.01.10
„Metrail“ votis tvinksi: ministerija laikosi savo Premium 10

Aplinkos ministerija pateikė oficialią poziciją ir argumentus, kodėl garsiajame ginče dėl „Metrail“ nemato...

Finansai
2019.01.09
Iš arbatos grybo gamina nekaltą limonadą Premium 2

„Nekaltas limonadas“, – taip savo kuriamą gėrimą pristato kombučios „Būkčia“ gamintojai Laurynas Sužiedėlis...

Agroverslas
2019.01.08
Viena parduotuvė Lenkijoje gali virsti šimtais tonų pardavimų Premium

Krekenavos agrofirmos parduotuvės Suvalkuose pardavimai viršijo optimistinę mėsos produktų gamintojo prognozę...

Be lenkiškos kiaulienos nepražūtų Premium 1

Lenkijai uždraudus lietuviškų kiaulių ir kiaulienos importą, Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras,...

Agroverslas
2019.01.08
„Roquette Amilina“ prisijungs antrinę įmonę „Lignoterma“ 2

Panevėžio kviečių krakmolo ir glitimo gamybos bendrovė „Roquette Amilina“ prisijungs antrinę bioenergetikos...

Agroverslas
2019.01.07
Lengvinamos sąlygos smulkiems maisto gamintojams

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) parengė supaprastintų higienos reikalavimų maisto tvarkymo...

Agroverslas
2019.01.07
Prekybos centruose labiausiai skiriasi sūrio, grietinės ir sviesto kainos 11

Viešai pradėjus skelbti penkių didžiausių prekybos tinklų „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Lidl“ 20-ies...

Agroverslas
2019.01.02
Pradėta skelbti oficialią informaciją apie maisto kainas prekybos tinkluose 12

Nuo šių metų pradžios specialiame tinklalapyje pradėta viešai skelbti oficiali informacija apie svarbiausių...

Agroverslas
2019.01.02
Lietuviai pagal išlaidas alkoholiui – treti ES 26

Lietuviai pagal išlaidų dalį alkoholiui 2017 metais užėmė trečią vietą Europos Sąjungoje (ES) – Lietuvos...

Agroverslas
2019.01.02
Kodėl gamintojams naudingas Paveldo sertifikatas

Produkcija, pažymėta tautinio paveldo ženklu, garantuoja, kad ji yra skani, nes teisę naudoti šį ženklą turi...

Rinkodara
2019.01.01
Mėsą augaliniu maistu keičia kas dešimtas lietuvis 29

Apie 10% Lietuvos gyventojų suvartoja mažiau mėsos produktų arba jų iš viso atsisako, parodė šių metų rugsėjį...

Agroverslas
2018.12.30
Lietuviško maisto eksportas: kur pasiekėme proveržį ir į kokias rinkas dairysimės kitąmet 6

Lietuvos maisto pramonės gaminama produkcija šiemet pasiekė daugiau kaip 130 pasaulio valstybių. Nors...

Agroverslas
2018.12.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau