Verslas su japonais: pasitiki, bet pakontroliuoja

Publikuota: 2018-04-07
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nuo importo priklausoma Japonijos maisto pramonė Lietuvos įmonėms – saldus kąsnis, nors nelengvai pasiekiamas. Ryšius megzti su šios šalies partneriais užtrunka, tačiau gavęs pasitikėjimą gali būti tikras – sulaukęs keliais centais geresnės kainos japonas pas konkurentus neperbėgs.

„Verslo ir bendravimo kultūra ten visiškai kitokia nei Europoje“, – VŽ pasakoja Laurynas Miškinis, bendrovės „Auga group“, neseniai sukirtusios rankomis su didžiausiu Japonijos mažmenininku AEON, ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas.

Maisto kultūra

Į Japoniją kompanijos „Auga group“ atstovai pirmą kartą nuvyko praėjusiais metais – lankėsi maisto pramonės parodoje „Foodex Japan“.

„Nusprendėme, kad tai potenciali rinka mūsų ekologiškiems produktams, nes ne tik jų virtuvė, bet ir visa kultūra, net religija paremta sveikumu ir kokybe“, – aiškina p. Miškinis.

Dabar bendrovė jau bendradarbiauja su didžiausiu šalies prekybos tinklu AEON, ekologiškų maisto produktų platintoju MUSO ir prekybos tinklu IKEA.

Darboholikai japonai laiko sukiotis virtuvėje neturi ir dažnai maitinasi pusgaminiais, tačiau nori žinoti, kaip kiekvienas produktas pagamintas, vartotojams čia svarbu ne tik maisto skonis, bet ir kokybė.

„Japonijoje ekologijos supratimas visiškai kitoks nei mūsų“, – tvirtina „Auga group“ atstovas.

Europoje aišku, kad yra paprasti ir ekologiniai ūkiai, o Japonijoje visas maistas gaminamas kuo švariau, jo kokybę stengiamasi užtikrinti dar receptūra, tad burtažodis „ekologija“ nieko nestebina.

„Jei bandysi pasigirti ekologišku produktu, tavęs paklaus: „O kuo tai skiriasi nuo mūsų gaminamų produktų? Mes irgi natūraliai auginame, chemijos nenaudojame.“ Reikia suvokti, kad ten viskas yra geriausia – tai užkoduota jų kultūroje. Jei pasakysi, kad tavo produktas yra pats geriausias, tiesiog įžeisi“, – aiškina p. Miškinis.

Jo teigimu, norint pavergti japonų širdis, verčiau pasakoti, kaip tavo produktas gaminamas, pasistengti parodyti, kad jis ruošiamas taip, kaip jiems patiktų.

Pasitikėjimas ir nuolatinis tikrinimas

„Pasitikėjimas yra kritinė dalis“, – įsitikinęs p. Miškinis.

Jo teigimu, Japonijos prekybininkai kiekviename žingsnyje jaučia asmeninę atsakomybę.

„Jeigu mūsų produktas įdomus, jie mūsų vardu prisiima visą atsakomybę – juk vartotojai perka iš jų, o ne iš mūsų“, – pasakoja „Auga group“ atstovas.

O pasitikėjimas ateina su laiku ir tai reikia pelnyti. „Auga group“ įmonėje Japonijos verslininkai lankėsi jau 5 kartus – jie atvažiuoja čia kas porą mėnesių.

„Ir visai nesvarbu, kad kaskart atvykę žiūri į tuos pačius dalykus. Jiems svarbu matyti, kaip maistas yra gaminamas, rūpi kiekviena grandinės dalis, nori viską pačiupinėti“, – pasakoja pašnekovas.

Dėl to ryšius megzti su Japonijos verslininkais užtrunka.

„Būna, bendrauji, lyg kai kas vyksta, bet praeina savaitė, mėnuo, pusė metų ir tikslas lyg neartėja. O tada staiga atsiranda pasitikėjimas ir sako: „Viskas gerai. Po poros mėnesių pristatykite prekes“, – aiškina p. Miškinis.

Jo teigimu, pačios derybos su japonais dažniausiai nebūna įtemptos, jie nėra linkę gilintis į smulkius klausimus ar ilgai gludinti kampus – verslininkams svarbiausia pajusti, kad partneriu galima pasitikėti.

Investuoti verta

Pono Miškinio teigimu, Lietuvos verslininkams Japonija – puiki niša. Šalies maisto pramonė priklausoma nuo importo, ir europietiški maisto produktai čia itin vertinami.

„Esame tokie patys darboholikai kaip jie. Reikia tik pasiruošti investuoti laiko. Mes greitai lakstome ir norime greitai pasiekti tikslą, bet su japonais greitumo nereikėtų tikėtis“, – kalba „Auga group“ atstovas.

Jis įsitikinęs, kad, norint užmegzti sėkmingus verslo ryšius Japonijoje, svarbu pajusti šios šalies verslo kultūrą, kuri nemažai skiriasi nuo europietiškos, prisitaikyti prie to, kad pirmiausia reikia kovoti ne dėl palankių sąlygų, o dėl pasitikėjimo, ir pasiruošti neskubėti.  

Ir kontrolės bei patikrinimų, „Auga group“ atstovo nuomone, bijoti nereikėtų.

„Mes matome tai kaip pliusą. Galbūt iš šono tai atrodo kaip auditavimas, bet pas mus atvyksta žmonės, kurie turi didžiulę patirtį, žino, kaip dirba kiti gamintojai, ir gali mums pasiūlyti, kaip viską padaryti kuo geriau. Ir visa tai jie daro nemokamai“, – pasakoja pašnekovas.

Dėl to, gavus japonų įvertinimą, galima drąsiau veržtis ir į kitų šalių rinkas.

„Kai pas mus ateina kitų didelių kompanijų auditoriai ir jiems pasakome, kad japonai mus auditavo jau 5 kartus, jiems tai yra signalas, kokybės garantas“, – sako p. Miškinis.

Jo teigimu, kaina sandoriuose su Japonijos verslininkais dažniausiai nebūna esminis dalykas.

„Jiems tai nėra svarbiausia. Tikrai nebus taip, kad ateis kas nors iš šono, pasiūlys keliais centais pigiau ir partneris pabėgs. Čia verslininkams kur kas svarbiau, koks esi, kokį produktą kuri, galiausiai ar džiaugiesi tuo, ką darai“, – apie kitokią verslo kultūrą Japonijoje pasakoja p. Miškinis.

Eksportas auga

Remiantis Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvos eksporto struktūroje pagal šalis Japonija užima 16 vietą. Daugiausia į šią šalį lietuviai eksportavo tabako gaminių.

Praėjusiais metais lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Japoniją sudarė 84 mln. Eur.

Japonija Lietuvos įmonėms yra išdavusi leidimus į šalį eksportuoti pieną, žuvis, kiaušinius, nuo praėjusių metų gali patekti ir lietuviška paukštiena bei jautiena. Čia taip pat eksportuojami lietuviški gaminiai iš javų, miltų bei krakmolo, kakava ir jos gaminiai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Pieno žvaigždės“ derasi dėl gamybos Rusijoje Premium 1

Lietuvos pieno perdirbimo įmonė „Pieno žvaigždės“ ieško sutartinės gamybos galimybių Rusijoje. Rusijos spauda...

Agroverslas
2018.06.22
Šveicarijos „Hochdorf Group“ pardavė pieno miltelių gamyklą Lietuvoje 3

Nuo 2010 metų Lietuvoje veikusi viena didžiausių Šveicarijos maisto gamybos įmonių „Hochdorf Group“ traukiasi...

Agroverslas
2018.06.20
„Vilniaus duona“ auga, bet apie plėtrą svarsto atsargiai Premium 1

Trupančioje duonos rinkoje „Vilniaus duonai“ augti padeda nauji produktai, inovacijos ir tendencijų...

Agroverslas
2018.06.20
„Mars Lietuva“ dividendams skyrė 40 mln. Eur 3

Vieno didžiausių pasaulyje maisto koncernų „Mars“ valdoma Gargždų maisto gyvūnams gamybos bendrovė „Mars...

Agroverslas
2018.06.18
„Vikondos“ pajamos smuko 2,1 karto 1

Verslininkės Jolantos Blažytės valdomas koncernas „Vikonda“ praėjusiais metais uždirbo 2,736 mln. Eur...

Pramonė
2018.06.15
„Orkla“ fabrikas Latvijoje: tai bus stambiausia sausainių gamykla Šiaurės šalyse 6

Plataus vartojimo prekių milžinė Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse „Orkla ASA“ priėmė sprendimą statyti...

Pramonė
2018.06.12
Jūra žmonijai grąžina šiukšles: dauguma midijų užterštos plastiku

Jūrų ir vandenynų tarša pradeda neigiamai veikti mūsų valgomo maisto kokybę. Naujas tyrimas parodė, kad...

Laisvalaikis
2018.06.11
Ilzenbergo dvaro ūkis mažina asortimentą ir renkasi naują kryptį Premium 1

Pieno, mėsos, daržovių, duonos gaminiai, konservai – Ilzenbergo dvaro ūkio produktų asortimentą šiandien...

Agroverslas
2018.06.11
Į 250 kambarių viešbutį ir biurus „Tauro“ teritorijoje investuoja 20 mln. Eur 6

Ne vienus metus apleista vienos pirmųjų Vilniaus alaus daryklų teritorija keičia veidą: griaunami seni...

Statyba ir NT
2018.06.08
„Vilniaus pergalė“: 16 naujų gaminių ir beveik 1,5 karto daugiau pelno 2

Vilniaus konditerijos AB „Vilniaus pergalė“, pretenduojanti įsigyti Šiaulių saldumynų fabriką „Naujoji Rūta“,...

Pramonė
2018.06.07
„Minordija“ augo iš duonos bei konditerijos segmentų

Žaliavų duonos gaminiams, konditerijai, pieno ir kitoms pramonės šakoms tiekėjos UAB „Minordija“ pajamos 2017...

Pramonė
2018.06.06
„Mars“ į tvarumą investuoja 1 mlrd. USD: tai atsipirks kelis kartus 3

„Mars“ investuoja 1 mlrd. USD į tvarumo programą. Nors susidomėjimas ekologija ir žemės ateitimi tampa vis...

Agroverslas
2018.06.06
Žuvies perdirbimo „Edega“: į JAV atvedė asmeninės pažintys 1

Žuvies perdirbimo UAB „Edega“ maždaug 6% savo produkcijos eksportuoja į JAV ir tikisi šią eksporto dalį...

Pramonė
2018.06.04
Populiarėjanti, bet vis dar gamintojų neišnaudota niša Premium

Veganiško, vegetariško, pagaminto nenaudojant glitimo ir kitokio sveiko bei saugaus maisto valgytojų daugėja,...

Agroverslas
2018.06.03

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau