Daugėja maisto klastojimo atvejų: įrodyti pažeidimus – nelengva

Nors pastaruoju metu, kalbant apie sukčiavimą maisto produktų srityje, dėmesys dažniausiai krypsta į dvejopos kokybės produktus skirtingose rinkose, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) susiduria su kitu iššūkiu maisto produktų klastojimu.
Blogiausia šioje srityje yra tai, kad mes neturime tiksliai apibrėžtos klastojimo sąvokos, paliekame daug vietos interpretacijai, o ir sankcijos už tai kol kas nėra labai atgrasančios, - Europos Parlamento atstovybės Lietuvoje organizuotoje diskusijoje Produktai bendroje ES rinkoje: vienodai saugūs ir kokybiški visiems? kalbėjo Jurgita Bakasėnienė, VMVT direktoriaus pavaduotoja.
Skandalai visame pasaulyje
ES teisės aktuose kol kas nėra vieningo maisto klastojimo apibrėžimo ar tai tik brangesnių ingredientų sudėtyje pakeitimas pigesniais, ar ir tam tikrų dokumentų nebuvimas, ar jų klastojimas, - pasakoja p. Bakasėnienė.
Pastaraisiais metais garsiausiai nuskambėję maisto produktų klastojimo atvejai buvo susiję su arkliena, metaloniu užterštais alkoholiniais gėrimais Čekijoje ir Jungtinėje Karalystėje, melaminu pieno produktuose Kinijoje bei netinkamai paženklintais žuvininkystės produktais JAV ir Europos rinkose.
VMVT ir Lietuvoje pernai atliko 70 mėginių analizę, siekiant išsiaiškinti, ar žuvis, ypač pateikiama viešojo maitinimo įstaigoje, tikrai atitinka deklaruojamą dokumentuose.
Ponia Bakasėnienė teigia, kad dažnai ištirti panašius sukčiavimo atvejus būna nelengva. VMVT tarnybai padeda Administracinės pagalbos ir bendravimo sistema, kuri leidžia tarnybai konsultuotis su kitų šalių specialistais.
Jei savo rinkoje nustatome kokį pažeidimą ar įtariame, kad, pavyzdžiui, alyvuogių aliejus yra dažytas ar skiestas, galime susisiekti su kitų šalių specialistais, gauti papildomos informacijos ar pagalbos tyrime, - aiškina VMVT atstovė.
Tyrimai užtrunka metus
Pernai visame pasaulyje nuskambėjo skandalas, susijęs su vaikiškais pieno mišiniais Aptamil. Tyrimas dėl šio klastojimo atvejo dar nebaigtas.
Viskas prasidėjo nuo Kinijos vartotojų, kurie pastebėjo, kad vokiečių gamybos mišinukas galbūt kažkoks netoks kaip visada. Buvo kreiptasi į gamintoją Vokietijoje, bet paaiškėjo, kad tokio gamintojo iš viso nėra. Bandydamos atsekti produktų kilmę tarnybos tyrė ir Olandijos, Bulgarijos rinkas, tyrime atsirado ir sandėliai Lenkijoje, - prisimena p. Bakasėnienė.
Klastojimo atvejų tyrimus itin apsunkina tai, kad dažnai būna sudėtinga atsekti visą produkto gamybos ir tiekimo grandinę.
Teisės aktai nustato, kad gamintojas privalo užtikrinti produkto atsekamumą vieną žingsnį į priekį ir vieną atgal. Bet dažniausiai grandinė būna kur kas ilgesnė ir, jeigu yra klastojami dokumentai, atsekti viską tampa labai sudėtinga, - aiškina p. Bakasėnienė
Rašyti komentarą
Rašyti komentarą