Nepaisant ribojimų, „Švyturio–Utenos alaus“ pajamos pernai kilo

Publikuota: 2018-03-12
Rolandas Viršilas, UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Rolandas Viršilas, UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Didžiausios alaus gamintojos UAB „Švyturys-Utenos alus“ pardavimo pajamos, palyginti su 2016 m., išaugo 8%, iki 153 mln. Eur.

Praėję metai Lietuvos aludariams nebuvo lengvi, - alaus vartojimą smukdė gerokai išaugę alkoholio akcizai, nepalankiai aludarių veiklą veikė ir neigiamos demografinės tendencijos – šalyje toliau mažėja gyventojų, taigi ir alaus vartotojų.

„2017 m. Lietuvos alaus rinka, „Nielsen“ duomenimis, sumažėjo dešimtadaliu - 9,2%, o mokesčių inspekcijos duomenimis, dar daugiau – 13%“, - šiandien spaudos konferencijoje sakė Rolandas Viršilas, UAB „Švyturys - Utenos alus“ (ŠUA)  generalinis direktorius.

Mažiau alkoholinių gėrimų Lietuvoje pernai pardavė ir ŠUA, visgi aludarė skelbia pernai išlaikiusi anksčiau turėtą alaus rinkos dalį - 40%.

Kompensuoti praradimus ir pasiekti geresnius rezultatus nei 2016 m. ŠUA pernai leido išaugę vandens pardavimai ir padidintas eksportas. ŠUA skelbia, kad jos gaiviųjų gėrimų pardavimai pernai augo 27%.

Rezultatams teigiamo poveikio turėjo ir nealkoholinio bei vadinamo kraftinio alaus populiarėjimas.

Variklis - eksportas

Ponas Viršilas skaičiuoja, kad 2017 m.  ŠUA gėrimų eksportas paaugo 14%  – iki 32 mln. l.

Kitose  šalyse gamintoja parduoda beveik penktadalį savo produkcijos.

Didžiausios ŠUA eksporto rinkos pernai buvo Jungtinė Karalystė, Airija, Rusija, Gana, Baltarusija. Šiuo metu Lietuvos aludarė skelbia aktyviai tvirtinanti pozicijas Liuksemburge, Naujoje Zelandijoje, Tanzanijoje, Libane.

Pasak p. Viršilo, pavyzdžiui, Ganoje sidro parduodama daugiau nei visoje Lietuvoje.

„Šnekame ir su Tanzanija, Togu, matome ten augimo potencialą“, - mini p. Viršilas.

Šiemet ŠUA planuoja toliau auginti pardavimus visose pagrindinėse eksporto rinkose.

Rinkos tendencijos

Ponas Viršilas mini dvi pagrindines 2017 m. rinkos tendencijas: pirmoji - alkoholio prieinamumo ribojimai bei akcizų politika, antroji -  stiprėjanti alaus kultūra, kurią liudija tai, kad žmonės vis dažniau renkasi kraftinį bei nealkoholinį alų.

Kalbėdamas apie poveikį, kurį Lietuvos alkoholio rinkai ir vartotojų elgesiui padarė nuo pernai kovo 1 d. pakilę akcizai, p. Viršilas sakė, kad akcizų dėl tokios mokesčio politikos išties surinkta daugiau.

„Tačiau neramina tai, kad nors alaus rinka susitraukė, „Nielsen“ duomenimis, 9%, o pagal VMI duomenis,- net 13 %, tačiau stiprus alkoholis krito tik 3%. Tai leidžia teigti, kad dėl tokios akcizų politikos vartotojas pereina prie stipraus alkoholio. Mano galva, didesnė blogybė yra apgirsti nuo degtinės, nei nuo alaus“, - teigė p. Viršilas.

Taip pat jis minėjo, kad dėl tokios alkopolitikos Lietuvos gyventojai važiuoja apsipirkti pas kaimynus.

„Tai rodo skaičiai: štai Latvijoje alaus pernai parduota 6% daugiau, kai užpernai ši rinka pas kaimynus buvo kritusi daugiau kaip 13%“, - teigia jis.

2018-ųjų prognozės

Pasak ŠUA vadovo,  šiemet tendencijos Lietuvos aludariams lieka nepalankios, alaus rinkos mažėjimas dugno dar nepasiekė, tad ir šiemet darbo vietų skaičius bei mokestiniai įnašai šiame segmente mažės.

ŠUA duomenimis, 2018 m. sausį Lietuvos alaus rinka buvo 7,2% mažesnė nei tą patį mėnesį pernai.

Ribojimai išryškino ir dar vieną naują pokytį – vis daugiau alaus parduodama pakuotėse, - tai yra dideliais kiekiais. Šių metų sausį (lyginant su pernykščiu sausiu) šis rodiklis išaugo 46%.

Ponas Viršilas prognozuoja, kad 2018 m. visa Lietuvos alaus rinka pagal kiekį kris kiek mažiau nei pernai - apie 7%.

Tuo tarpu ŠUA pajamas prognozuojama šiemet didėsiant 4-5%, daugiau tikimasi uždirbti ir pelno.

„Augimo varikliai šiemet išliks eksportas, nealkoholinių gėrimų segmentas. Be to, didėjančios Lietuvos žmonių pajamos leidžia tikėtis, kad dalis vartotojų nuo pigesnio stipraus alaus pereis prie brangesnio, o tai irgi turėtų teigiamai veikti mūsų įmonės rodiklius. Be to, Lietuvoje norime atsikovoti dalį rinkos iš konkurentų – pavyzdžiui, Baltarusijos gamintojų“, - kalbėjo p. Viršilas.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
JAV vegetariško maisto gamintojos siekia leidimo vadinti savo gaminius „mėsainiais“

JAV teismas sustabdė įstatymą, draudžiantį vegetariškų pakaitinių patiekalų gamintojams vartoti žodį „mėsa“...

Paslaugos
2019.12.13
„Volfas Engelman“ pajamos šiemet padidėjo 12% iki 37,7 mln. Eur 1

Suomijos bendrovės „Olvi“ grupei priklausančios Kauno alaus gamybos įmonės „Volfas Engelman“ apyvarta per šių...

Pramonė
2019.12.11
„Linas Agro Group“ paukštynas – didžiausias Latvijoje

„Linas Agro Group“ valdomas paukštynas Latvijoje „Putnu Fabrika Kekava“ – didžiausia pagal apyvartą...

Pramonė
2019.12.10
V. Kantauskas grįžo vadovauti „Biovelos“ valdytojai  3

Verslininkas Virginijus Kantauskas grįžo vadovauti mėsos perdirbimo įmonės „Biovela“ valdytojai „Biovela...

Pramonė
2019.12.10
„Pieno žvaigždžių“ pajamos šiemet sumažėjo 1,5%

Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB „Pieno žvaigždės“ pardavimų pajamos per šių metų pirmus devynis...

Pramonė
2019.11.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau