FNTT akiratyje – Viliaus Kaikario bendrovės

Kad dviejose tarpusavyje susijusiose įmonėse pareigūnai atliko procesinius veiksmus, VŽ patvirtino Algimantas Laucevičius, FNTT Šiaulių apygardos valdybos viršininkas. Jis teigė negalintis atskleisti tyrimo detalių – nenorima pakenkti galimybei surinkti įrodymus.

VŽ žiniomis, minimos dvi įmonės – UAB „Delikatesas“ ir kooperatinė bendrovė Alsių paukštynas. Verslininkui Viliui Kaikariui iki praėjusių metų rugsėjo priklausė 90,1% „Delikateso“ akcijų, dabar jis valdo beveik ketvirtdalį, o 70% priklauso Viktorijai Milkinytei, rodo Registrų centro duomenys. 2015 m. įmonės pajamos siekė 10,9 mln. Eur.

Ponas Kaikairis per kitas įmones susijęs ir su Alsių paukštynu. VŽ 2015-aisiais aprašė verslininko broilerių fermos startą. 2015 m. šios bendrovės pajamos siekė 664.000 Eur, rodo „Creditinfo“ pateikiami Registrų centro duomenys.

Su verslininku VŽ susisiekti nepavyko.

Mėsininkai – po didinamuoju stiklu

Pono Kaikario ir jo partnerių verslai – ne vieninteliai pastaruoju metu tiriami dėl galimos šešėlinės produkcijos. Pareigūnai dėl panašių priežasčių jau lankėsi rinkos senbuvėse „Nematekas“ ir „Samsonas“.

VŽ rašė, kad „Nemateko“ byla jau nukeliavo į teismą – įtariama, kad rinkoje buvo realizuota 220 t neapskaitytos kiaulienos. Tarp įtariamųjų – bendrovės vadovybė: Egidija Vaicekauskienė, bendrovės direktorė, vyriausioji buhalterė, pardavimų skyriaus vadovė. Įtarimai pareikšti ir bendrovės vadybininkui, dviem bendrovės vyriausiesiems sandėlininkams ir dvylikai skerdieną be apskaitos dokumentų pardavusių prekeivių.

„Norėdami apginti mūsų įmonę, pasirinkome teismo kelią, nes nesutinkame su pateiktais kaltinimais, – VŽ atsiųstame komentare teigia „Nemateko“ vadovė. –  Tyrime nėra pareikšta jokio civilinio ieškinio, nereikalaujama atlyginti jokios turtinės ar neturtinės žalos. Pareikšti priekaištai susiję buhalterinės apskaitos vedimu, ir net ne visos apskaitos, o vieno regiono, vieno segmento ūkinių operacijų fiksavimu. Bendrovės mastu tai sudaro 1% nuo visos apyvartos. Pažymime, kad tyrimo metu teikėme duomenis ir informaciją tyrėjams. Tikimės, kad teismas priims pamatuotą ir objektyvų sprendimą.“

„Samsono“ atveju įtariama, kad bendrovė pusę pagamintos rūkytos ir kitokios produkcijos realizuodavo be apskaitos dokumentų.

Fiziniai asmenys, neįsteigę įmonės ir neregistravę individualios veiklos, neįteisintose mėsos tvarkymo patalpose antisanitarinėmis sąlygomis gamina mėsos gaminius, kuriuos parduoda turgavietėse ar savo namuose.

Pasak Rūtos Andriuškaitės, FNTT atstovės spaudai, tarnyba, bendradarbiaudama su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), atlieka mėsos ir jos gamintojų sektoriaus analizę.

„FNTT per metus atlieka apie 10 ikiteisminių tyrimų, susijusių su šešėline prekyba mėsa ir jos produktais. Atliekant šiuos tyrimus fiksuojamos tokios tendencijos, kad bendrovėms įsigyjant mėsą iš ES valstybių ir ją parduodant Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims, apskaitoje nedeklaruojami visi sandoriai, klastojamos sąskaitos-faktūros ir kiti dokumentai. Taip iškraipomi duomenys apie realią įmonės prekybą ir vengiama mokėti mokesčius“, – sako p. Andriuškaitė.