Agroverslo metai: svarbiausi įvykiai ir įdomiausios verslo istorijos

VŽ apžvelgia svarbiausius įvykius, šiemet formavusius  žemės ūkio sektorių bei siūlo prisiminti idomiausias istorijas, papasakotas mūsų šalies ūkininkų.

Naujos gairės

Šiemet buvo nubrėžtos naujos bendrosios žemės ūkio politikos gairės, kuriomis vadovaujantis žemės ūkis bus remiamas po 2020 m.

Lietuvos kaimo plėtrai ES 2021-2027 m. biudžete numatyta skirti 1,366 mlrd. Eur – 15% mažiau nei ankstesniame laikotarpyje. Ši naujiena nenudžiugino nei Giedriaus Surplio, žemės ūkio ministro, kuris teigė besiruošiantis deryboms dėl didesnės paramos Lietuvai, nei šalies žemdirbių, šiemet jau ne kartą protestavusių Briuselyje dėl didesnių tiesioginių išmokų.

Naujus prioritetus pristatė ir Žemės ūkio ministerija, parengusi Baltąją knygą su svarbiausiais Lietuvos žemės ūkio politikos prioritetais po 2020m. Čia planuoja remti naujų ūkininkų įsikūrimą apleistose teritorijose ir ūkininkų produkcijos perdirbimą, o skirstant išmokas planuojama atsižvelgti į socialinius aspektus.

AKM

Nors afrikinis kiaulių maras (AKM) šalyje siaučia kasmet, šiemet jis kaip niekad aktyvus. Lapkričio pabaigoje vis dar buvo fiksuojami nauji ligos protrūkiai laukinėje faunoje.

Tęsinys po grafiku. [infogram id=„e9c020cb-7868-43db-a45f-f14c1f739f99“ prefix=„QJw“ format=„interactive“ title=„AKM atvejai Lietuvoje 2014-2018“]

Nors dauguma AKM protrūkių fiksuoti smulkiuose ūkiuose, šiemet nuo ligos nukentėjo ir didžiausias Lietuvoje kiaulių augintojas – bendrovė „Idavang“. Rugpjūčio pabaigoje AKM židinys nustatytas bendrovei priklausančiame Skabeikių komplekse – čia turėjo būti sunaikinta 20.000 kiaulių.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistams pripažinus, kad smulkieji, po kelias kiaules auginantys ūkininkai dažnai nenori ar negali investuoti į biologinės saugos priemones, ŽŪM jiems pasiūlė alternatyvą – kompensacijas už atsisakomas kiaules bei paramą naujų gyvulių įsigijimui. Tiesa, ūkininkai šiuo pasiūlymų nesusidomėjo – už paramą kiaules kitais gyvūnais pakeisti panoro vos 20 ūkininkų.

Sausra

Šalies laukus šiemet alino sausra, dėl kurios liepos pradžioje buvo paskelbta ekstremali situacija.

Prastas derlius išaugino grūdų supirkimo kainas, tačiau tuo džiaugtis galėjo ne visi – nemaža dalis ūkininkų turėjo išankstines sutartis, kuriose fiksuotos gerokai mažesnės kainos.

Rugpjūčio pabaigoje suskaičiavus derlių, paaiškėjo, kad šiemet Lietuvos ūkininkai prikūlė 30% mažiau grūdų nei pernai.

Tęsinys po grafiku. [infogram id=„b57846d6-790f-497a-a319-9fb1db7be97f“ prefix=„13o“ format=„interactive“ title=„Agroverslas: grūdinių augalų derlius Lietuvoje“]

Dėl sausros kentėjo ne tik augalininkystės atstovai. Dėl suprastėjusios pieno kokybės krito jo supirkimo kainos, o pienininkai, negalėdami apsirūpinti pašarais žiemai, pradėjo mažinti savo bandas ar visai jų atsisakyti.

Kaštų spaudimas

Nors viešojoje erdvėje šiemet buvo nemažai kalbų apie būtinybę stabdyti kainų kilimą Lietuvoje, maisto pramonės atstovai pripažino, kad jų kaštai ir produktų savikaina auga.

Dėl prasto grūdų derliaus apie didėjančius kaštus kalbėjo tiek mėsos perdirbėjai, tiek duonos kepėjai.

Dar didesnį kaštų spaudimą šiemet prognozavo aludariai, kuriems jau tenka tvarkytis ir su žaliavų kainų didėjimu, ir su energetinių resursų, ir su PET butelių brangimu.

Tai, kad maisto pramonei atlaikyti kaštų spaudimą ateityje bus vis sunkiau, prognozuoja ir „FoodDrinkEurope“ analitikai, manantys, kad pagrindinis būdas su tuo kovoti - jau dabar investuoti ne tik į naujas technologijas, bet ir į mokslinius tyrimus.

Įdomiausi ūkiai

Šiemet VŽ aplankė ne vieną šalies ūkį, kurių ūkininkai ne tik pasakojo savo istorijas, bet ir atskleidė įvairias sektoriaus aktualijas.

Vitas Kučiauskas, ekologinio ūkio savininkas, pasakojo apie sudėtingą ekologinės produkcijos realizavimą Lietuvos rinkoje.

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ nariai dalinosi kooperacijos patirtimi bei patarimais, kaip smulkiesiems patekti į didžiuosius prekybos centrus.

Ieva Jaffre, Rietavo savivaldybėje ūkininkaujanti ūkininkė, pripažino, kad net tokioje nenuspėjamoje srityje kaip žemės ūkis planavimas ir ilgalaikė strategija yra būtina.

Aleksandras Kavaliauskas, 600 avilių savininkas, pasidalino ilgamete bitininkystes patirtimi bei besikeičiančiomis šio sektoriaus aktualijomis.

„Vfarm“, kuriuos bulves auginti išmokė „Estrella“ gamintojai, papasakojo, kaip galima išsisukti net netekus didžiausio partnerio ir patiems užmegzti kontaktus užsienyje. 

Audrius Juška, valdantis šiltnamių ūkį, kuriame dirba apie 200 žmonių, pabrėžė darbuotojų trūkumo problemą žemės ūkio sektoriuje.