Agroverslo metai: svarbiausi įvykiai ir įdomiausios verslo istorijos

Publikuota: 2018-12-31
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

2018 m. Lietuvos žemės ūkiui nebuvo lengvi – praėjusiais metais dėl liūčių nukentėjusius ūkius šiemet alino sausra. Grūdininkai skaičiavo ženkliai sumažėjusį derlių, pienininkai suko galvas, iš kur gauti pašarų, o kiaulių augintojai nuogąstavo dėl didėjančių kaštų.

VŽ apžvelgia svarbiausius įvykius, šiemet formavusius  žemės ūkio sektorių bei siūlo prisiminti idomiausias istorijas, papasakotas mūsų šalies ūkininkų.

Naujos gairės

Šiemet buvo nubrėžtos naujos bendrosios žemės ūkio politikos gairės, kuriomis vadovaujantis žemės ūkis bus remiamas po 2020 m.

Lietuvos kaimo plėtrai ES 2021-2027 m. biudžete numatyta skirti 1,366 mlrd. Eur – 15% mažiau nei ankstesniame laikotarpyje. Ši naujiena nenudžiugino nei Giedriaus Surplio, žemės ūkio ministro, kuris teigė besiruošiantis deryboms dėl didesnės paramos Lietuvai, nei šalies žemdirbių, šiemet jau ne kartą protestavusių Briuselyje dėl didesnių tiesioginių išmokų.

Naujus prioritetus pristatė ir Žemės ūkio ministerija, parengusi Baltąją knygą su svarbiausiais Lietuvos žemės ūkio politikos prioritetais po 2020m. Čia planuoja remti naujų ūkininkų įsikūrimą apleistose teritorijose ir ūkininkų produkcijos perdirbimą, o skirstant išmokas planuojama atsižvelgti į socialinius aspektus.

AKM

Nors afrikinis kiaulių maras (AKM) šalyje siaučia kasmet, šiemet jis kaip niekad aktyvus. Lapkričio pabaigoje vis dar buvo fiksuojami nauji ligos protrūkiai laukinėje faunoje.

Tęsinys po grafiku.
[infogram id=„e9c020cb-7868-43db-a45f-f14c1f739f99“ prefix=„QJw“ format=„interactive“ title=„AKM atvejai Lietuvoje 2014-2018“]

Nors dauguma AKM protrūkių fiksuoti smulkiuose ūkiuose, šiemet nuo ligos nukentėjo ir didžiausias Lietuvoje kiaulių augintojas – bendrovė „Idavang“. Rugpjūčio pabaigoje AKM židinys nustatytas bendrovei priklausančiame Skabeikių komplekse – čia turėjo būti sunaikinta 20.000 kiaulių.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistams pripažinus, kad smulkieji, po kelias kiaules auginantys ūkininkai dažnai nenori ar negali investuoti į biologinės saugos priemones, ŽŪM jiems pasiūlė alternatyvą – kompensacijas už atsisakomas kiaules bei paramą naujų gyvulių įsigijimui. Tiesa, ūkininkai šiuo pasiūlymų nesusidomėjo – už paramą kiaules kitais gyvūnais pakeisti panoro vos 20 ūkininkų.

Sausra

Šalies laukus šiemet alino sausra, dėl kurios liepos pradžioje buvo paskelbta ekstremali situacija.

Prastas derlius išaugino grūdų supirkimo kainas, tačiau tuo džiaugtis galėjo ne visi – nemaža dalis ūkininkų turėjo išankstines sutartis, kuriose fiksuotos gerokai mažesnės kainos.

Rugpjūčio pabaigoje suskaičiavus derlių, paaiškėjo, kad šiemet Lietuvos ūkininkai prikūlė 30% mažiau grūdų nei pernai.

Tęsinys po grafiku.
[infogram id=„b57846d6-790f-497a-a319-9fb1db7be97f“ prefix=„13o“ format=„interactive“ title=„Agroverslas: grūdinių augalų derlius Lietuvoje“]

Dėl sausros kentėjo ne tik augalininkystės atstovai. Dėl suprastėjusios pieno kokybės krito jo supirkimo kainos, o pienininkai, negalėdami apsirūpinti pašarais žiemai, pradėjo mažinti savo bandas ar visai jų atsisakyti.

Kaštų spaudimas

Nors viešojoje erdvėje šiemet buvo nemažai kalbų apie būtinybę stabdyti kainų kilimą Lietuvoje, maisto pramonės atstovai pripažino, kad jų kaštai ir produktų savikaina auga.

Dėl prasto grūdų derliaus apie didėjančius kaštus kalbėjo tiek mėsos perdirbėjai, tiek duonos kepėjai.

Dar didesnį kaštų spaudimą šiemet prognozavo aludariai, kuriems jau tenka tvarkytis ir su žaliavų kainų didėjimu, ir su energetinių resursų, ir su PET butelių brangimu.

Tai, kad maisto pramonei atlaikyti kaštų spaudimą ateityje bus vis sunkiau, prognozuoja ir „FoodDrinkEurope“ analitikai, manantys, kad pagrindinis būdas su tuo kovoti - jau dabar investuoti ne tik į naujas technologijas, bet ir į mokslinius tyrimus.

Įdomiausi ūkiai

Šiemet VŽ aplankė ne vieną šalies ūkį, kurių ūkininkai ne tik pasakojo savo istorijas, bet ir atskleidė įvairias sektoriaus aktualijas.

Vitas Kučiauskas, ekologinio ūkio savininkas, pasakojo apie sudėtingą ekologinės produkcijos realizavimą Lietuvos rinkoje.

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ nariai dalinosi kooperacijos patirtimi bei patarimais, kaip smulkiesiems patekti į didžiuosius prekybos centrus.

Ieva Jaffre, Rietavo savivaldybėje ūkininkaujanti ūkininkė, pripažino, kad net tokioje nenuspėjamoje srityje kaip žemės ūkis planavimas ir ilgalaikė strategija yra būtina.

Aleksandras Kavaliauskas, 600 avilių savininkas, pasidalino ilgamete bitininkystes patirtimi bei besikeičiančiomis šio sektoriaus aktualijomis.

„Vfarm“, kuriuos bulves auginti išmokė „Estrella“ gamintojai, papasakojo, kaip galima išsisukti net netekus didžiausio partnerio ir patiems užmegzti kontaktus užsienyje. 

Audrius Juška, valdantis šiltnamių ūkį, kuriame dirba apie 200 žmonių, pabrėžė darbuotojų trūkumo problemą žemės ūkio sektoriuje.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Premjero patarėja žemės ūkio klausimais tapo L. Počikovska 1

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjų komandą trečiadienį papildė buvusi žemės ūkio viceministrė ir ministro...

Verslo aplinka
2019.11.21
Alyvuogių krizė: rekordinis derlius sutirpdė kainas Premium 1

Alyvuogių augintojai ir perdirbėjai kalba apie sektoriaus krizę – dėl rekordiškai didelio derliaus Europoje...

Pramonė
2019.11.21
„Arvi kalakutams“ iškelta restruktūrizavimo byla

Su finansinėmis problemos susidurianti viena pagrindinių „Arvi“ grupės įmonių Marijampolės „Arvi kalakutai“...

Pramonė
2019.11.19
FNTT: įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti 80.000 Eur mokesčių

Tauragės mėsos perdirbimo įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti beveik 80.000 Eur mokesčių,...

Pramonė
2019.11.19
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
„Vilniaus duona“ į Panevėžio kepyklą investuoja 1,4 mln. Eur

Švedijos įmonių grupei „Lantmannen“ priklausanti „Vilniaus duona“ investuoja 1,4 mln. Eur į Panevėžio...

Pramonė
2019.11.14
V. Kaubrė paskirtas Valstybinės miškų urėdijos vadovu 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė įsakymą dėl Valdo Kaubrės skyrimo VĮ Valstybinės miškų urėdijos...

Pramonė
2019.11.13
Maisto ir gėrimų paroda BAF: degustacijos, diskusijos, meno instaliacijos

Lapkričio 8 ir 9 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, tęsiasi Baltijos maisto ir gėrimų paroda BAF. Čia...

Paslaugos
2019.11.08
Analitikai: „Pieno žvaigždžių“ akcijos vertos iki 1,44 Eur, įmonė gali tapti konsoliduotoja Premium 1

Antros pagal pajamas Lietuvos pieno perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ akcijos yra vertos iki 57% daugiau,...

Rinkos
2019.11.06
Įsisiautėjęs maras sąlygas kiaulienos rinkoje diktuos dar bent kelerius metus Premium

Ciklas sulūžęs, pripažįsta kiaulininkystės sektoriaus atstovai. Jau didžiąją pasaulio dalį pasiekęs afrikinis...

Pramonė
2019.11.06
Pilnesni grūdų augintojų aruodai nereiškia, kad pilnės ir piniginės 3

Nors šių metų grūdinių kultūrų ir rapsų derlius Lietuvoje buvo gausesnis negu pernai, didesnio finansinės...

Pramonė
2019.11.05
Teismas: „Pontem“ gali tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi maisto tiekimo ir didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir...

Pramonė
2019.11.04
„Baltic Mill“ per obligacijas pasiskolino 3 mln. Eur: sudomino 100 investuotojų 1

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ baigė platinti viešą dviejų metų trukmės 3 mln.

Rinkos
2019.11.04
Renčia užtvanką reformai

Senoji parlamentarų gvardija, prieš porą metų nesugebėjusi pasipriešinti miškų ūkio reformai, likvidavusiai...

Pramonė
2019.11.04
EK pripažino „Kaimišką Jovarų alų“ saugoma geografine nuoroda

Europos Komisija pripažino pavadinimą „Kaimiškas Jovarų alus“ saugoma geografine nuoroda.

Pramonė
2019.10.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau