Neramios dienos Valstybinių miškų urėdijos vadovui

Publikuota: 2018-12-27
Marius Pulkauninkas, Valstybinių miškų urėdijos direktorius.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Marius Pulkauninkas, Valstybinių miškų urėdijos direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Tarpuvaldis Aplinkos ministerijoje neramus ir Mariui Pulkauninkui, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktoriui. Iš pareigų atstatydinus jo tiesioginį vadovą ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, VMU vadovui jau teks dirbti su nauju ministru.

Valstybės įmonių (VĮ) vadovai iki šiol priklauso nuo politikų malonės, mat juos savo įsakymų skiria ir atleidžia VĮ kuruojantis ministras. Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) iki galo taip ir nebuvo įgyvendintos rekomendacijos depolitizuoti VĮ, šių įmonių valdymą, įskaitant vadovų skyrimą ir atleidimą, pilnai perduoti į valdybų rankas.

Poną Pulkauninką į VMU direktoriaus pareigas po laimėto atrankos konkurso paskyrė tuometis aplinkos ministras Navickas nuo 2018 m. kovo 19 d.

Paklaustas, kaip jaučiasi tarpuvaldžiu ,p. Pulkauninkas sako, kad miškų įmonė nesiblaško ir dirba toliau.

„Urėdijų reformos tikslai buvo nustatyti labai aiškūs, tad suplanuotus darbus atliekame ir nesiblaškome“, – sakė p. Pulkauninkas.

Tikisi, kad reformą tęs

VMU vadovas viliasi, kad naujasis ministras, kaip ir minėjo premjeras Saulius Skvernelis, turėtų „tęsti, gal net sustiprinti reformas“. 

Tačiau tarp viešai įvardytų kandidatų kol kas minimas Andrius Palionis, socialdarbiečių frakcijos Seime vadovas, kuris priešingai, nei viliasi p. Pulkauninkas, labai aktyviai veikė prieš urėdijų reformą. 

Socialdarbiečiai yra valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicijos partneriai. Premjerui Skverneliui gruodžio pradžioje netikėtai atleidus tris ministrus, kol kas paskirtas tik naujas kultūros ministras. Sprendimų dėl naujojo aplinkos ministro bei švietimo ir mokslo ministro kol kas nėra.

Ponas Pulkauninkas pagrindo nerimauti nemato, nes viena didžiausių reformų šalyje buvo įgyvendinta Seimo daugumos sprendimu, o ji tęsiama tos pačios Vyriausybės.

Tačiau postą paliekantis aplinkos ministras Navickas, interviu VŽ sakė, kad jam buvo daromas spaudimas iš valdančiojoje koalicijoje esančių socialdarbiečių į aplinkos ministro komandą įtraukti savus žmones.

„Kaišaliojo visokius keistus personažus, mane šiurpas krėsdavo vien nuo tų pavardžių, bet man svarbu, kad moraliai atsilaikiau tam spaudimui ir tai yra gerai, nes buvo vienąsyk, kad galėjom susvyruot ir priimti“, – atleidimo iš pareigų dieną atviravo p. Navickas. Tarp siūlytų kandidatų į ministro komandą tuo metu taip pat minėtos Aleksandro Spruogio bei Remigijaus Ačo pavardės.

Torpedavo reformą 2015 m.

Pono Palionio ir Seimo nario Algimanto Salamakino pataisų teikimu dar 2015 m. gegužę Miškų įstatyme buvo įteisintas nekintamas 42 urėdijų skaičius, po to, kai 103 balsais (iš 141) Seime buvo atmestas prezidentės Dalios Grybauskaitės veto.

nuotrauka:: 1right

Socialdarbietis Palionis buvo tarp tų, kurie taip pat ir 2017 m. vilkino urėdijų reformos svarstymą Seimo komitetuose ir taip siekė paralyžiuoti jos priėmimą, tačiau liepos 11 d. reforma galiausiai buvo priimta ir įkūrus VMU 2018 m. sausį pradėta įgyvendinti.

Per 2018 m. buvę 42 miškų urėdijos sustambintos į 26-ias ir dabar veikia, kaip vienos valstybinių miškų įmonės filialai. Per 2018 m. paskirti vadovai ir pilnai suformuota regioninių padalinių vadovų komanda, o vadybos pokyčiai maždaug 1 mlrd. Eur vertės turtą valdančioje VMU duoda rezultatą. Ponas Navickas nurodė, kad Valstybinė miškų urėdija papildomai į valstybės biudžetą už 2018 metus perves 15 mln. Eur, nors tai ir nebuvo planuota.

Ketvirtadienį VMU pateikė prognozę, kad 2018 metais, palyginti su pernai, Valstybinių miškų urėdija rinkliavų nuo žaliavinės medienos pardavimų valstybei sumokės 25,6 mln. Eur per 2018 metus.

Palyginti už 2017 m. į biudžetą buvo pervesta 26,6 mln. Eur. 

VMU taip pat pranešė, kad negalutiniais duomenimis, 2018 m. pardavė apie 3,4 mln. kub. m. žaliavinės medienos, o pardavimo pajamos, lyginant su pernai, augo 14%, iki 176 mln. Eur. Įmonės veiklos sąnaudos, palyginti su praėjusiais metais, šiemet sumažėjo apie pusę milijono eurų.

Ponas Pulkauninkas VŽ duotame interviu atkreipė dėmesį, kad įmonės veiklos rezultatus teigiamai veikė maždaug penktadaliu pakilusi medienos kaina, todėl gauta daugiau nei planuota pajamų.

Taip pat urėdijos buvo iš ankstesnių metų sukaupę rezervų.

„Be to dėl reformos mažėjo veiklos sąnaudos, tai mes matome, kad tikrai įmonė tų lėšų turi ir dividedams gali skirti didesnę dalį“, – sakė p. Pulkauninkas.

Galutinius sprendimus dėl pervedimų iš biudžeto priims jau naujoji Aplinkos ministerijos vadovybė, o kokia konkreti suma gali būti pervesta į biudžetą paaiškės jau po įmonės finansinių rezultatų audito 2019 m. kovą-balandį.

Labanoro skandalo įtaka

Vyriausybė 2019-2023 metams nustatė kirtimo normos didinimo maksimalią 6% ribą, tačiau, p. Navicko įsakymu VMU kirtimo normą 2019 m. padidinta tik 2%. Įsakymas pasirašytas jau po to, kai rudenį kilus triukšmui dėl plynų kirtimų Labanoro girioje, šie mėnesiui buvo sustabdyti.

nuotrauka:: 2left

Nors grubių pažeidimų dėl plynų kirtimų rasta nebuvo, Aplinkos ministerija 2019 m. numato uždrausti plynus kirtimus apsauginiuose miškuose, kurie sudaro maždaug 15% visų Lietuvos miškų, taip pat beveik pusmetį per metus nuspręsta neleisti kirtimų ūkinės paskirties miškuose, kurie yra regioninių parkų valstybiniuose miškuose. Analogiški ribojimai privatiems miškams įsigalios, jei bus priimtos atitinkamos ministerijos rengiamos Miškų įstatymo pataisos.

Paklaustas, ar VMU ūkinei veiklai pakenkė rudenį kilęs triukšmas dėl plynų kirtimų Labanoro girioje, p. Pulkauninkas sakė, kad planuojami ūkinės veiklos apribojimai pačiai įmonei įtakos greičiausiai neturės, tačiau gali turėti neigiamų ilgalaikių pasekmių valstybei.

„Mes valdome didelę apie 1 mln. ha valstybinių miškų teritoriją, tai jei tie ribojimai kirsti mišką saugotinose teritorijose įsigaliotų mes galėtume atlikti kirtimus kituose miškuose. Tai bendru vertinimu bent jau 2019 m. ar visiems penkeriems metams tas saugotinų teritorijų praplėtimas mūsų įmonei įtakos neturėtų turėti“, – tęsė VMU vadovas.

Šiuo metu iš 1 mln. ha valstybinių miškų, kuriuose apie 200.000 ha yra saugomos teritorijos. Jei tas plotas prasiplėstų, VMU turėtų mažiau miškų teritorijos, kurioje galima ūkininkauti.

„Tačiau ir tame plote tą 1% valdomo miško mes vis tiek galėtume kasmet iškirsti“, – sako p. Pulkauninkas. Kartu VMU vadovas pabrėžia, kad ilgalaikiu laikotarpiu valstybė gali patirti neigiamą ekonominį poveikį.

„Valstybės mastu tie apribojimai vis tiek reikštų, kad dalyje miškų nebevyktų joks ūkininkavimas, o valstybė nebeūkininkaudama užšaldytų tam tikrą lėšų sumą, sumažėtų miškų plotai, iš kurių apskritai galima gauti ekonominę naudą“, – pridūrė VMU vadovas.

nuotrauka:: 3right

VMU gruodžio 4 d. baigėsi VMU skelbtas žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų aukcionas pusmetinėms pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti. Aukcione parduota 99,8% viso pasiūlyto medienos kiekio (678.000 kub. m.) arba trečdalis visos kitų metų pirmą pusmetį numatytos parduoti medienos.

Mediena parduota 7,8% brangiau, lyginant su šių metų II pusmečio vidutine žaliavinės medienos pardavimo kaina. Daugiau nei pusei metinio žaliavinės medienos kiekio (60%) įmonė jau buvo sudariusi ilgalaikes, iki 10 metų sutartis anksčiau vykusiuose aukcionuose.

„Taigi, pirkėjams svarbu tą medieną laiku pasiimti, o mums ją laiku paruošti, kad ji būtų pateikta, kad pramonė būtų aprūpinta žaliava“, – kalbėjo p. Pulkauninkas.

Lietuvos miškų plotas ir metinis prieaugis nuolatos didėja, o kertama medienos kasmet mažiau nei jos priauga.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, 2017 m. privačiuose miškuose medienos buvo iškirsta 3,3 mln. kub. m, o valstybiniuose – dar 3,7 mln. kub. m. Palyginti tais metais grynojo medienos tūrio šalyje priaugo 16,1 mln. kub m.

Nuo pokario medienos ištekliai Lietuvos miškuose padidėjo 4 kartus – iki 542,7 mln. kub. m. 2017 m. Kasmet iškertama apie 1,8% Lietuvos miškuose esančio žalių medžių tūrio, arba apie 60% metinio prieaugio. Pasaulyje laikoma, kad miškininkavimas yra darnus iškertant iki 95% metinio prieaugio. Panašiu intensyvumu kaip mes kerta lenkai ir vokiečiai. Latvių jis siekia apie 2%, dar intensyviau kerta suomiai, švedai.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pernai nusiaubęs Kiniją, afrikinis kiaulių maras graso Europai Premium 1

Europos ūkiuose – įtampa dėl kiaulių maro. Regione plintanti liga jau pasiekė Vokietiją – didžiausią ES...

Pramonė
2020.09.25
Marijampolės cukraus fabrikui keliama bankroto byla Premium

Kauno apygardos teismas nutraukė RUAB „Lietuvos cukrus“, kuriai priklauso cukraus fabrikas Marijampolėje,...

Pramonė
2020.09.24
„Nordic Sugar Kėdainiai“ pernai uždirbo beveik 1,2 mln. Eur pelno

Vienos didžiausių cukraus gamintojų Europoje Danijos „Nordic Sugar“ valdoma Lietuvos bendrovė „Nordic Sugar...

Pramonė
2020.09.24
Viceministras: skirtingi jūros vėjo parkų valdytojų ir žvejų interesai bus derinami

Žemės ūkio ministerijai įspėjus, kad Baltijos jūroje įrengiant vėjo elektrinių parkus gali būti pažeisti...

Pramonė
2020.09.23
Silpniems derybininkams – sprigtas per nosį 2

Šalies paukštininkystės sektorius muša pavojaus varpus: paukštienos gamybos įmonės kas mėnesį patiria...

Pramonė
2020.09.21
„Vilniaus paukštynas“ atnaujino prekės ženklą 2

Lietuviškos vištienos gamintojas „Vilniaus paukštynas“ atnaujino savo prekės ženklą.

Rinkodara
2020.09.16
„Vilkyškių pieninės“ įmonių grupė keičia pavadinimą 5

Pieno produktų gamybos įmonių grupė „Vilkyškių pieninė“ pradeda veikti kaip „Vilvi Group“ prekių ženklo...

Rinkodara
2020.09.15
Nusipirkti alaus internetu? Gal tiek to Premium 1

Jei anksčiau mažieji aludariai apie e. prekybą dažniausiai net negalvojo, karantinas privertė jos imtis.

Gazelė
2020.09.15
Seimas pritarė prezidento veto dėl žuvininkystės 1

Seimas iš naujo nesvarstys prezidento Gitano Nausėdos vetuotų Žuvininkystės įstatymo pataisų, leidžiančių...

Pramonė
2020.09.15
Obuolių šiemet bus daugiau, bet sulčių spaudėjai darbo dar neturi

Po rekordiškai prasto praėjusių metų obuolių derliaus, šiemet jų augintojai sako, kad lietuviškų obuolių bus...

Gazelė
2020.09.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus