Neramios dienos Valstybinių miškų urėdijos vadovui

Publikuota: 2018-12-27
Marius Pulkauninkas, Valstybinių miškų urėdijos direktorius.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Marius Pulkauninkas, Valstybinių miškų urėdijos direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Tarpuvaldis Aplinkos ministerijoje neramus ir Mariui Pulkauninkui, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktoriui. Iš pareigų atstatydinus jo tiesioginį vadovą ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, VMU vadovui jau teks dirbti su nauju ministru.

Valstybės įmonių (VĮ) vadovai iki šiol priklauso nuo politikų malonės, mat juos savo įsakymų skiria ir atleidžia VĮ kuruojantis ministras. Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) iki galo taip ir nebuvo įgyvendintos rekomendacijos depolitizuoti VĮ, šių įmonių valdymą, įskaitant vadovų skyrimą ir atleidimą, pilnai perduoti į valdybų rankas.

Poną Pulkauninką į VMU direktoriaus pareigas po laimėto atrankos konkurso paskyrė tuometis aplinkos ministras Navickas nuo 2018 m. kovo 19 d.

Paklaustas, kaip jaučiasi tarpuvaldžiu ,p. Pulkauninkas sako, kad miškų įmonė nesiblaško ir dirba toliau.

„Urėdijų reformos tikslai buvo nustatyti labai aiškūs, tad suplanuotus darbus atliekame ir nesiblaškome“, – sakė p. Pulkauninkas.

Tikisi, kad reformą tęs

VMU vadovas viliasi, kad naujasis ministras, kaip ir minėjo premjeras Saulius Skvernelis, turėtų „tęsti, gal net sustiprinti reformas“. 

Tačiau tarp viešai įvardytų kandidatų kol kas minimas Andrius Palionis, socialdarbiečių frakcijos Seime vadovas, kuris priešingai, nei viliasi p. Pulkauninkas, labai aktyviai veikė prieš urėdijų reformą. 

Socialdarbiečiai yra valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicijos partneriai. Premjerui Skverneliui gruodžio pradžioje netikėtai atleidus tris ministrus, kol kas paskirtas tik naujas kultūros ministras. Sprendimų dėl naujojo aplinkos ministro bei švietimo ir mokslo ministro kol kas nėra.

Ponas Pulkauninkas pagrindo nerimauti nemato, nes viena didžiausių reformų šalyje buvo įgyvendinta Seimo daugumos sprendimu, o ji tęsiama tos pačios Vyriausybės.

Tačiau postą paliekantis aplinkos ministras Navickas, interviu VŽ sakė, kad jam buvo daromas spaudimas iš valdančiojoje koalicijoje esančių socialdarbiečių į aplinkos ministro komandą įtraukti savus žmones.

„Kaišaliojo visokius keistus personažus, mane šiurpas krėsdavo vien nuo tų pavardžių, bet man svarbu, kad moraliai atsilaikiau tam spaudimui ir tai yra gerai, nes buvo vienąsyk, kad galėjom susvyruot ir priimti“, – atleidimo iš pareigų dieną atviravo p. Navickas. Tarp siūlytų kandidatų į ministro komandą tuo metu taip pat minėtos Aleksandro Spruogio bei Remigijaus Ačo pavardės.

Torpedavo reformą 2015 m.

Pono Palionio ir Seimo nario Algimanto Salamakino pataisų teikimu dar 2015 m. gegužę Miškų įstatyme buvo įteisintas nekintamas 42 urėdijų skaičius, po to, kai 103 balsais (iš 141) Seime buvo atmestas prezidentės Dalios Grybauskaitės veto.

nuotrauka:: 1right

Socialdarbietis Palionis buvo tarp tų, kurie taip pat ir 2017 m. vilkino urėdijų reformos svarstymą Seimo komitetuose ir taip siekė paralyžiuoti jos priėmimą, tačiau liepos 11 d. reforma galiausiai buvo priimta ir įkūrus VMU 2018 m. sausį pradėta įgyvendinti.

Per 2018 m. buvę 42 miškų urėdijos sustambintos į 26-ias ir dabar veikia, kaip vienos valstybinių miškų įmonės filialai. Per 2018 m. paskirti vadovai ir pilnai suformuota regioninių padalinių vadovų komanda, o vadybos pokyčiai maždaug 1 mlrd. Eur vertės turtą valdančioje VMU duoda rezultatą. Ponas Navickas nurodė, kad Valstybinė miškų urėdija papildomai į valstybės biudžetą už 2018 metus perves 15 mln. Eur, nors tai ir nebuvo planuota.

Ketvirtadienį VMU pateikė prognozę, kad 2018 metais, palyginti su pernai, Valstybinių miškų urėdija rinkliavų nuo žaliavinės medienos pardavimų valstybei sumokės 25,6 mln. Eur per 2018 metus.

Palyginti už 2017 m. į biudžetą buvo pervesta 26,6 mln. Eur. 

VMU taip pat pranešė, kad negalutiniais duomenimis, 2018 m. pardavė apie 3,4 mln. kub. m. žaliavinės medienos, o pardavimo pajamos, lyginant su pernai, augo 14%, iki 176 mln. Eur. Įmonės veiklos sąnaudos, palyginti su praėjusiais metais, šiemet sumažėjo apie pusę milijono eurų.

Ponas Pulkauninkas VŽ duotame interviu atkreipė dėmesį, kad įmonės veiklos rezultatus teigiamai veikė maždaug penktadaliu pakilusi medienos kaina, todėl gauta daugiau nei planuota pajamų.

Taip pat urėdijos buvo iš ankstesnių metų sukaupę rezervų.

„Be to dėl reformos mažėjo veiklos sąnaudos, tai mes matome, kad tikrai įmonė tų lėšų turi ir dividedams gali skirti didesnę dalį“, – sakė p. Pulkauninkas.

Galutinius sprendimus dėl pervedimų iš biudžeto priims jau naujoji Aplinkos ministerijos vadovybė, o kokia konkreti suma gali būti pervesta į biudžetą paaiškės jau po įmonės finansinių rezultatų audito 2019 m. kovą-balandį.

Labanoro skandalo įtaka

Vyriausybė 2019-2023 metams nustatė kirtimo normos didinimo maksimalią 6% ribą, tačiau, p. Navicko įsakymu VMU kirtimo normą 2019 m. padidinta tik 2%. Įsakymas pasirašytas jau po to, kai rudenį kilus triukšmui dėl plynų kirtimų Labanoro girioje, šie mėnesiui buvo sustabdyti.

nuotrauka:: 2left

Nors grubių pažeidimų dėl plynų kirtimų rasta nebuvo, Aplinkos ministerija 2019 m. numato uždrausti plynus kirtimus apsauginiuose miškuose, kurie sudaro maždaug 15% visų Lietuvos miškų, taip pat beveik pusmetį per metus nuspręsta neleisti kirtimų ūkinės paskirties miškuose, kurie yra regioninių parkų valstybiniuose miškuose. Analogiški ribojimai privatiems miškams įsigalios, jei bus priimtos atitinkamos ministerijos rengiamos Miškų įstatymo pataisos.

Paklaustas, ar VMU ūkinei veiklai pakenkė rudenį kilęs triukšmas dėl plynų kirtimų Labanoro girioje, p. Pulkauninkas sakė, kad planuojami ūkinės veiklos apribojimai pačiai įmonei įtakos greičiausiai neturės, tačiau gali turėti neigiamų ilgalaikių pasekmių valstybei.

„Mes valdome didelę apie 1 mln. ha valstybinių miškų teritoriją, tai jei tie ribojimai kirsti mišką saugotinose teritorijose įsigaliotų mes galėtume atlikti kirtimus kituose miškuose. Tai bendru vertinimu bent jau 2019 m. ar visiems penkeriems metams tas saugotinų teritorijų praplėtimas mūsų įmonei įtakos neturėtų turėti“, – tęsė VMU vadovas.

Šiuo metu iš 1 mln. ha valstybinių miškų, kuriuose apie 200.000 ha yra saugomos teritorijos. Jei tas plotas prasiplėstų, VMU turėtų mažiau miškų teritorijos, kurioje galima ūkininkauti.

„Tačiau ir tame plote tą 1% valdomo miško mes vis tiek galėtume kasmet iškirsti“, – sako p. Pulkauninkas. Kartu VMU vadovas pabrėžia, kad ilgalaikiu laikotarpiu valstybė gali patirti neigiamą ekonominį poveikį.

„Valstybės mastu tie apribojimai vis tiek reikštų, kad dalyje miškų nebevyktų joks ūkininkavimas, o valstybė nebeūkininkaudama užšaldytų tam tikrą lėšų sumą, sumažėtų miškų plotai, iš kurių apskritai galima gauti ekonominę naudą“, – pridūrė VMU vadovas.

nuotrauka:: 3right

VMU gruodžio 4 d. baigėsi VMU skelbtas žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų aukcionas pusmetinėms pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti. Aukcione parduota 99,8% viso pasiūlyto medienos kiekio (678.000 kub. m.) arba trečdalis visos kitų metų pirmą pusmetį numatytos parduoti medienos.

Mediena parduota 7,8% brangiau, lyginant su šių metų II pusmečio vidutine žaliavinės medienos pardavimo kaina. Daugiau nei pusei metinio žaliavinės medienos kiekio (60%) įmonė jau buvo sudariusi ilgalaikes, iki 10 metų sutartis anksčiau vykusiuose aukcionuose.

„Taigi, pirkėjams svarbu tą medieną laiku pasiimti, o mums ją laiku paruošti, kad ji būtų pateikta, kad pramonė būtų aprūpinta žaliava“, – kalbėjo p. Pulkauninkas.

Lietuvos miškų plotas ir metinis prieaugis nuolatos didėja, o kertama medienos kasmet mažiau nei jos priauga.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, 2017 m. privačiuose miškuose medienos buvo iškirsta 3,3 mln. kub. m, o valstybiniuose – dar 3,7 mln. kub. m. Palyginti tais metais grynojo medienos tūrio šalyje priaugo 16,1 mln. kub m.

Nuo pokario medienos ištekliai Lietuvos miškuose padidėjo 4 kartus – iki 542,7 mln. kub. m. 2017 m. Kasmet iškertama apie 1,8% Lietuvos miškuose esančio žalių medžių tūrio, arba apie 60% metinio prieaugio. Pasaulyje laikoma, kad miškininkavimas yra darnus iškertant iki 95% metinio prieaugio. Panašiu intensyvumu kaip mes kerta lenkai ir vokiečiai. Latvių jis siekia apie 2%, dar intensyviau kerta suomiai, švedai.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Siekdami priartėti prie „nulio atliekų“, bando keisti vartojimo įpročius Premium

Jeigu daržovės užaugintos natūraliu būdu, jų išorė neturi reikšmės nei skoniui, nei maistinei vertei, o...

Prekyba
07:54
Kavos krizė: nukritus pupelių kainoms, ieško sprendimo, kaip išsaugoti industriją Premium 2

Dėl rekordinio derliaus nukritus kavos pupelių kainai, pasaulį gali ištikti kavos krizė – daugybei augintojų...

Pramonė
2019.07.17
Miškų urėdijos vadovas M. Pulkauninkas antru mėginimu traukiasi iš posto 12

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Marius Pulkauninkas nuo rugpjūčio 1-osios traukiasi iš posto.

Vadyba
2019.07.17
Pamišimas dėl netikros mėsos: perspėja, kad „Beyond Meat“ akcijų šuolis 600% nėra tvarus Premium 3

JAV dirbtinės mėsos gamintojai „Beyond Meat“ pademonstravus įspūdingą akcijų šuolį ir nedingstant iš pasaulio...

Rinkos
2019.07.17
Austrija pirmoji ES uždraudė glifosatą

Ne vienai šaliai Europoje svarstant apie griežtesnius glifosato naudojimo ribojimus, Austrija tapo pirmąja...

Pramonė
2019.07.17
Miestiečiai tampa pažangiais daržininkais – „iškankintų“ augalų jiems nereikia Premium

Stiprėjanti sveikos gyvensenos mada augina sėklų ir sodo bei daržo reikmenų prekybininkų apyvartas. Nesvarbu,...

Gazelė
2019.07.17
Nauja technologija: „Nestle“ iš kakavmedžio atliekų gamins šokoladą be pridėtinio cukraus

Vartotojams ieškant sveikatai palankesnių produktų, „Nestle“ rado būdą, kaip sukurti šokoladą be jokio...

Pramonė
2019.07.16
„Vičiūnai“ įsteigė pardavimų įmonę Tbilisyje 2

„Vičiūnų grupė“ toliau plečia savo prekybos ir platinimo tinklą užsienyje – pernai įsteigtos atstovybės...

Prekyba
2019.07.16
Žemės ūkio bendrovės praėjusių metų vargus dalijosi ne po lygiai Premium

Žemės ūkio bendrovėms (ŽŪB) praėję metai nebuvo lengvi – apskritai tokios Lietuvos įmonės pernai dirbo...

Pramonė
2019.07.16
Tinkamai prižiūrėti trąšų rinkos nepavyks – tam nėra lėšų 5

Trąšas į Lietuvą nuo gegužės importuojant pagal naują tvarką, jų kokybės kontrolei šiemet neskirta nė euro,...

Pramonė
2019.07.15
Stichinė sausra pasitraukė iš visų rajonų, skelbia hidrometeorologai

Stichinė sausra pasitraukė iš visų rajonų, kuriuose buvo užfiksuota, ketvirtadienį pranešė Lietuvos...

Pramonė
2019.07.11
Konkurencingoje maisto pramonėje inovacijos būtinos ir padažų gamintojams Premium

Vartotojai darosi vis išrankesni, pasirinkimo daugėja, o konkurencija auga – maisto pramonės įmonių augimui...

Pramonė
2019.07.11
„Roquette Amilina“ pelną didino trečdaliu iki 21 mln. Eur

Panevėžio kviečių krakmolo ir glitimo gamybos bendrovė „Roquette Amilina“ pernai uždirbo 21,158 mln. Eur...

Pramonė
2019.07.11
Žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduodami už 1,9 mln. Eur

Bankrutavusios žuvies perdirbimo bendrovės Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduodami už...

Statyba ir NT
2019.07.11
Po penkerių metų darbo Lietuvos kviečiams atsivėrė Kinija Premium 1

Grūdininkai džiaugiasi pagaliau suteiktu leidimu eksportuoti savo produkciją į šią milžinišką rinką, bet...

Pramonė
2019.07.10
Vilkyškių pieninės pardavimai šiemet augo 13% 1

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai šių metų...

Pramonė
2019.07.10
„Vičiūnų grupės“ valdytojos pajamos augo 9% iki 532 mln. Eur 3

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kontroliuojamos vienos didžiausių maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“...

Pramonė
2019.07.10
Į padangių fermas investuojami milijonai, lietuviai irgi eksperimentuoja Premium

Pasaulyje vis labiau populiarėja vertikali žemdirbystė – JAV padangių fermos jau gali savo produkcija...

Pramonė
2019.07.09
Siūlymai apmokestinti miško savininkus dygsta kaip grybai po lietaus 5

Vos tik aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prabilo apie visuotinį mokestį miško savininkams, Seimo nariai...

Finansai
2019.07.08
Prokuratūra: R. Karbauskis žemę įsigijo teisėtai 12

Generalinė prokuratūra, atlikusi tyrimą, priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones...

Pramonė
2019.07.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau