Leidus gaminti namuose, tikisi daugėsiant naujų ir legalių maitintojų

Lapkritį Vyriausybei priėmus nutarimą dėl statinių naudojimo ne pagal paskirtį, išplėtė tokių atvejų tvarką. Gaminantieji maisto produktus gyvenamajame vieno buto name gali vykdyti su maisto gamyba susijusią veiklą nekeisdami jo paskirties, o dviejų butų sublokuotame name ar daugiabutyje – maisto gamybai turės gauti kaimynų sutikimus.

Judrė Antanaitė, maisto renginiams UAB „Skanus dangus“, dirbančios su prekės ženklu „Spoon to the Moon“, direktorė ir bendraturtė, sako, kad toks palengvinimas yra rimtas postūmis norintiems imtis verslo namuose, tačiau nieko nekeičia tiems, kurie šį etapą jau perėjo ir investavo į gamybos patalpas.

„Mes jau turime gamybos cechą, virtuvę, į kuriuos investavome nemažai pinigų, todėl toks palengvinimas yra minusas jau veikiančiam verslui. Žinoma, pradedantys namuose neperims didelių – kelių šimtų – žmonių įmonių užsakymų, bet dalis rinkos atiteks jiems, – sako p. Antanaitė. – Kai pradėjau namuose gaminti nesudėtingus užsakymus, pakeisti patalpų paskirtį iš gyvenamosios į gamybinę tuomet, prieš šešerius metus, buvo nerealu, vien dėl tokių reikalavimų, kaip nerūdijančio plieno stalai.“

Išeis iš pilkos zonos

VšĮ „Versli Lietuva“ tikisi, kad laisvesnė tvarka paskatins naujų smulkiųjų kūrimąsi, taip pat – jau veikiantys taps legalūs.

„Daugiau nei pusė besikreipiančiųjų į „Verslią Lietuvą“ dėl verslo pradžios ir plėtros klausimų yra susiję su maisto tvarkymo veikla. Sulaukę gana nemažai užklausų, kaip legalizuoti gyvenamosios paskirties patalpose pradėtus maisto gamybos verslus, pvz., įvairių konditerijos gaminių gamybos, supratome, kad dėl perteklinio reguliavimo išties nemažai verslių gyventojų veikia pilkoje zonoje, todėl negali reklamuoti savo veiklos, pritraukti naujų klientų ir plėstis“, – pranešime spaudai cituojamas Gytis Morkūnas, „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento vadovas.

Pasak jo, Lietuvoje maisto tvarkymo pažymėjimus turi maždaug 250 verslų, tačiau jie veikia gyvenamosios paskirties pastatuose, nes neturi galimybių pakeisti jų paskirties į gamybinę.

„Lietuvos šeimininkės nuo seno garsėja išskirtiniais savo gaminiais: šakočiais, skruzdėlynais, šimtalapiais ir pan. Daugelis jų gamina juos jau ne vienerius metus ir turi savo klientų ratą. Tiesą sakant neteko gauti jokių skundų dėl tokių gamintojų produkcijos kokybės. Juk jei gaminsi nesaugiai, nekokybiškai – prarasi klientus ir bankrutuosi. Mūsų specialistų ruošiami supaprastinti reikalavimai maisto tvarkymo patalpoms, įrangai, tam tikriems savikontrolės aspektams leis būtent tokio verslo atstovams veikti legaliai, bet nereikės iš karto investuoti itin daug lėšų, kurių tikrai reikėtų norint įrengti profesionalias maisto tvarkymo patalpas, analogiškas didelei kepyklai ar gamybos cechui“, – pranešime spaudai cituojamas Darius Remeika, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius.

VMVT rengiamuose supaprastintuose reikalavimuose, kaip teigiama, bus nurodyti tik svarbiausi maisto tvarkymo saugumo aspektai: negaminti maisto jaučiant peršalimo, virusinės infekcijos ar apsinuodijimo požymius, laikytis griežtos asmeninės higienos.