Žemės ūkio politika po 2020 m.: stabdyti kaimų nykimą siūlo suteikiant daugiau laisvės

Publikuota: 2018-12-09
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vykstant debatams dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m., nemažai diskusijų kelia klausimas, kaip paskirstyti paramą žemės ūkiui taip, kad ji atlieptų konkrečių regionų poreikius – jei problemos, su kuriomis susiduria žemdirbiai skirtingose valstybėse, taip smarkiai skiriasi, vien sąžiningų dalybų gali nepakakti.

O problemų Europos žemdirbiai, kaip rašo „Euractiv“, tikrai turi. Per dešimtmetį ūkių skaičius Vokietijoje sumažėjo daugiau nei perpus. Ir nors likę ūkiai plečiasi, tiems patiems rezultatams pasiekti reikia vis mažiau darbuotojų.

Kaimiškos vietovės dėl to tampa atpažįstamos iš apleistų fermų, aukšto nedarbo lygio ir mažai galimybių, nors Europos Sąjunga (ES) kaimo plėtrai ir žemės ūkiui skiria daugiau lėšų nei bet kam kitam – kaimiškų vietovių rėmimas yra vienas iš svarbiausių BŽŪP tikslų.

Kaip rašo „Euractiv“ žurnalistas Steffenas Stierle, viena iš priežasčių, kodėl tai vyksta, yra ta, kad finansavimas skirstomas neefektyviai – didelė dalis jo priklauso nuo ūkio dydžio, mažai dėmesio skiriant specifiniams iššūkiams, su kuriais susiduria skirtingi regionai, net tose pačiose valstybėse.

Nors pusė Vokietijos gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse, jų ekonominė galia, žemės naudojimas ir populiacijos amžius smarkiai skiriasi: vienose vietovėse trūksta jaunimo, norinčio užsiimti žemės ūkio veikla, kitos kenčia dėl darbuotojų ar infrastruktūros trūkumo.

„Dabartinėje BŽŪP paramos teikimas ir panaudojimas yra labai detalizuotas pagal tam tikras taisykles, kurios ne visuomet atitinka atskirų valstybių ar regionų poreikius“, – „Euractiv“ cituoja Martiną Scheele, Vokietijos atstovą Europos Komisijos (EK) generaliniame direktorate.

Jo teigimu, BŽŪP po 2020 m. turėtų tapti lankstesnė – daugiau dėmesio čia turėtų būti skiriama rezultatams, o ne taisyklių laikymuisi, o kiekviena valstybė turėtų didesnę laisvę nuspręsti, kaip paskirstyti ir panaudoti paramą.

„Naujoje direktyvoje tik esminiai principai yra pritaikomi ES lygiu. Valstybės pačios kurs savo BŽŪP įgyvendinimo strategijas“, – sako p. Scheele.

Tiesa, net ir po reformų didžioji dalis paramos bus skiriama ne kaimo plėtros projektams, o tiesioginėms išmokoms ūkininkams. Ponas Scheele įsitikinęs, kad dalį šios paramos būtų galima nukreipti į kaimo plėtrą projektams, pritaikytiems skirtingiems regionams. Jis taip pat teigia, kad būtent iš tiesioginių išmokų fondo turėtų būti skiriama parama „žaliosioms taisyklėms“, kurios jau dabar skiriasi tarp skirtingų valstybių ir regionų.

Kai kurie ūkininkai mano, kad reikalinga dar didesnė autonomija atskiriems regionams. Pavyzdžiui Andresas Eiseinas, atstovaujantis Vokietijos kooperatyvams, teigia, kad net atskiri valstybių regionai turėtų turėti galimybę nuspręsti, kokią dalį paramos skirti tiesioginėms išmokoms, o kokią išdalinti kaimo plėtros programoms.

Ūkininkų atstovas taip pat reiškia susirūpinimą dėl ateities – tiek klimato sąlygos, tiek politinė situacija bei nesibaigiantys debatai dėl ES biudžeto ir jo skirstymo kuria nežinomybės nuotaiką ir stabdo ūkininkų planus bei investicijas.

Apie šią problemą kalbama ir Briuselyje. Būtent dėl to kiekvienos valstybės BŽŪP įgyvendinimo strategijoje ateityje turėtų būti numatytas ir rizikų valdymo planas.

Bet ar tai padės Europos ūkininkams?

„Tiek kalbant apie tiesiogines išmokas, tiek apie paramą kaimo plėtrai, BŽŪP suteikia platų galimybių, padedančių smulkiems ūkiams, spektrą. Parama krizių valdymui, verslo plėtrai ir naujų pajamų šaltinių paieškai galima per tiesiogines išmokas, paramą naujiems projektams, konsultavimą ar kitą pagalbą“, – sako p. Scheele.

Vis dėlto, jo teigimu, tai tik galimybės ir kiekviena valstybė bus atsakinga už tai, kaip galimybes paversti tikra ir tikslinga parama. Kitaip galimybės ir liks tik galimybėmis.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Vilniaus duona“ į Panevėžio kepyklą investuoja 1,4 mln. Eur

Švedijos įmonių grupei „Lantmannen“ priklausanti „Vilniaus duona“ investuoja 1,4 mln. Eur į Panevėžio...

Pramonė
11:24
V. Kaubrė paskirtas Valstybinės miškų urėdijos vadovu 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė įsakymą dėl Valdo Kaubrės skyrimo VĮ Valstybinės miškų urėdijos...

Pramonė
2019.11.13
Maisto ir gėrimų paroda BAF: degustacijos, diskusijos, meno instaliacijos

Lapkričio 8 ir 9 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, tęsiasi Baltijos maisto ir gėrimų paroda BAF. Čia...

Paslaugos
2019.11.08
Analitikai: „Pieno žvaigždžių“ akcijos vertos iki 1,44 Eur, įmonė gali tapti konsoliduotoja Premium 1

Antros pagal pajamas Lietuvos pieno perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ akcijos yra vertos iki 57% daugiau,...

Rinkos
2019.11.06
Įsisiautėjęs maras sąlygas kiaulienos rinkoje diktuos dar bent kelerius metus Premium

Ciklas sulūžęs, pripažįsta kiaulininkystės sektoriaus atstovai. Jau didžiąją pasaulio dalį pasiekęs afrikinis...

Pramonė
2019.11.06
Pilnesni grūdų augintojų aruodai nereiškia, kad pilnės ir piniginės 3

Nors šių metų grūdinių kultūrų ir rapsų derlius Lietuvoje buvo gausesnis negu pernai, didesnio finansinės...

Pramonė
2019.11.05
Teismas: „Pontem“ gali tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi maisto tiekimo ir didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir...

Pramonė
2019.11.04
„Baltic Mill“ per obligacijas pasiskolino 3 mln. Eur: sudomino 100 investuotojų 1

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ baigė platinti viešą dviejų metų trukmės 3 mln.

Rinkos
2019.11.04
Renčia užtvanką reformai

Senoji parlamentarų gvardija, prieš porą metų nesugebėjusi pasipriešinti miškų ūkio reformai, likvidavusiai...

Pramonė
2019.11.04
EK pripažino „Kaimišką Jovarų alų“ saugoma geografine nuoroda

Europos Komisija pripažino pavadinimą „Kaimiškas Jovarų alus“ saugoma geografine nuoroda.

Pramonė
2019.10.31
Senoji gvardija panoro į miškus sugrąžinti daugybines urėdijas Premium 2

Seime pasipylė politikų siūlymai atšaukti valstybinių miškų ūkio reformą, o vienos Valstybinių miškų urėdijos...

Finansai
2019.10.30
„Euromonitor“ apžvalga maisto pramonei: rytojaus vartotojus formuoja 3 idėjos Premium

Vartotojų segmentacija, sąmoningas vartojimas ir augalinė mityba – tai trys pagrindinės tendencijos,...

Pramonė
2019.10.30
Po gaisro pieno produktai išimami iš prekybos norint apsidrausti

Maisto ir veterinarijos tarnyba, dėl Alytaus rajone supirkto galbūt užteršto pieno penkioms perdirbimo...

Pramonė
2019.10.30
Dėl galbūt užteršto pieno iš lentynų išimama kelių gamintojų produkcija

Dėl patekusio galbūt užteršto pieno, keli pieno produktų gamintojai turi išimti ir utilizuoti dalį gaminių.

Pramonė
2019.10.29
„Baltic Mill“ trečią kartą leidžia obligacijas – nori pasiskolinti už 4,5–5,5%

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“, kuri jau du kartus leido obligacijas, tokiu būdu...

Rinkos
2019.10.29
VMI iš 709.000 savininkų šiemet planuoja surinkti 41 mln. Eur žemės mokesčio 

VMI primena, kad gyventojai ir juridiniai asmenys, kaip ir kasmet, iki š. m. lapkričio 15 d. turi sumokėti...

Finansai
2019.10.28
„Auga Group“ ketina leisti obligacijas – bankai leido taip skolintis iki 20 mln. Eur 6

Lietuvos ekologinio ūkininkavimo bendrovė „Auga Group“, kuriai bankai yra uždėję skolinimosi...

Rinkos
2019.10.28
Ekspertai: neįprastai šiltas spalis gali pakenkti pasėliams

Lietuvoje spalį vyraujant itin šiltam orui, kai kurie ekspertai teigia, kad neįprasta šiluma kelia rizikos...

Pramonė
2019.10.27
Žemės ūkio ateitis: Lietuva galėtų tapti agroinovacijų smėlio dėže Premium

Senkantys ištekliai, aplinkosauginiai reikalavimai, spaudimas kainai privers žemės ūkio verslus imtis...

Pramonė
2019.10.25
Pienas Alytaus rajone užterštas, ministras žada kompensacijas

Maisto ir veterinarijos tarnybai nustačius, kad dėl gaisro Alytuje ūkininkų pienas užterštas ir jo negalima...

Pramonė
2019.10.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau