Žemės ūkio politika po 2020 m.: stabdyti kaimų nykimą siūlo suteikiant daugiau laisvės

Publikuota: 2018-12-09
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vykstant debatams dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m., nemažai diskusijų kelia klausimas, kaip paskirstyti paramą žemės ūkiui taip, kad ji atlieptų konkrečių regionų poreikius – jei problemos, su kuriomis susiduria žemdirbiai skirtingose valstybėse, taip smarkiai skiriasi, vien sąžiningų dalybų gali nepakakti.

O problemų Europos žemdirbiai, kaip rašo „Euractiv“, tikrai turi. Per dešimtmetį ūkių skaičius Vokietijoje sumažėjo daugiau nei perpus. Ir nors likę ūkiai plečiasi, tiems patiems rezultatams pasiekti reikia vis mažiau darbuotojų.

Kaimiškos vietovės dėl to tampa atpažįstamos iš apleistų fermų, aukšto nedarbo lygio ir mažai galimybių, nors Europos Sąjunga (ES) kaimo plėtrai ir žemės ūkiui skiria daugiau lėšų nei bet kam kitam – kaimiškų vietovių rėmimas yra vienas iš svarbiausių BŽŪP tikslų.

Kaip rašo „Euractiv“ žurnalistas Steffenas Stierle, viena iš priežasčių, kodėl tai vyksta, yra ta, kad finansavimas skirstomas neefektyviai – didelė dalis jo priklauso nuo ūkio dydžio, mažai dėmesio skiriant specifiniams iššūkiams, su kuriais susiduria skirtingi regionai, net tose pačiose valstybėse.

Nors pusė Vokietijos gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse, jų ekonominė galia, žemės naudojimas ir populiacijos amžius smarkiai skiriasi: vienose vietovėse trūksta jaunimo, norinčio užsiimti žemės ūkio veikla, kitos kenčia dėl darbuotojų ar infrastruktūros trūkumo.

„Dabartinėje BŽŪP paramos teikimas ir panaudojimas yra labai detalizuotas pagal tam tikras taisykles, kurios ne visuomet atitinka atskirų valstybių ar regionų poreikius“, – „Euractiv“ cituoja Martiną Scheele, Vokietijos atstovą Europos Komisijos (EK) generaliniame direktorate.

Jo teigimu, BŽŪP po 2020 m. turėtų tapti lankstesnė – daugiau dėmesio čia turėtų būti skiriama rezultatams, o ne taisyklių laikymuisi, o kiekviena valstybė turėtų didesnę laisvę nuspręsti, kaip paskirstyti ir panaudoti paramą.

„Naujoje direktyvoje tik esminiai principai yra pritaikomi ES lygiu. Valstybės pačios kurs savo BŽŪP įgyvendinimo strategijas“, – sako p. Scheele.

Tiesa, net ir po reformų didžioji dalis paramos bus skiriama ne kaimo plėtros projektams, o tiesioginėms išmokoms ūkininkams. Ponas Scheele įsitikinęs, kad dalį šios paramos būtų galima nukreipti į kaimo plėtrą projektams, pritaikytiems skirtingiems regionams. Jis taip pat teigia, kad būtent iš tiesioginių išmokų fondo turėtų būti skiriama parama „žaliosioms taisyklėms“, kurios jau dabar skiriasi tarp skirtingų valstybių ir regionų.

Kai kurie ūkininkai mano, kad reikalinga dar didesnė autonomija atskiriems regionams. Pavyzdžiui Andresas Eiseinas, atstovaujantis Vokietijos kooperatyvams, teigia, kad net atskiri valstybių regionai turėtų turėti galimybę nuspręsti, kokią dalį paramos skirti tiesioginėms išmokoms, o kokią išdalinti kaimo plėtros programoms.

Ūkininkų atstovas taip pat reiškia susirūpinimą dėl ateities – tiek klimato sąlygos, tiek politinė situacija bei nesibaigiantys debatai dėl ES biudžeto ir jo skirstymo kuria nežinomybės nuotaiką ir stabdo ūkininkų planus bei investicijas.

Apie šią problemą kalbama ir Briuselyje. Būtent dėl to kiekvienos valstybės BŽŪP įgyvendinimo strategijoje ateityje turėtų būti numatytas ir rizikų valdymo planas.

Bet ar tai padės Europos ūkininkams?

„Tiek kalbant apie tiesiogines išmokas, tiek apie paramą kaimo plėtrai, BŽŪP suteikia platų galimybių, padedančių smulkiems ūkiams, spektrą. Parama krizių valdymui, verslo plėtrai ir naujų pajamų šaltinių paieškai galima per tiesiogines išmokas, paramą naujiems projektams, konsultavimą ar kitą pagalbą“, – sako p. Scheele.

Vis dėlto, jo teigimu, tai tik galimybės ir kiekviena valstybė bus atsakinga už tai, kaip galimybes paversti tikra ir tikslinga parama. Kitaip galimybės ir liks tik galimybėmis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Naujo medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko tikslai – geresnis įvaizdis, daugiau finansavimo Premium

Jonas Talmantas, naujasis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininkas, teigia sieksiantis...

Pramonė
2019.04.23
Žemės ūkio technikos rinka: pirma išsinuomoja, tada svarsto apie pirkimą

Nors šį sezoną Lietuvoje žieminiais javais užsėtas rekordinis, 1 mln. hektarų plotas ir didžioji dalis...

Pramonė
2019.04.23
Nusivylę augalais, kurie neprigyja, pirkėjai kokybės ieško medelynuose

Nors prekybos centruose ar turguose galima rasti augalų, kokių tik širdis geidžia, tačiau ne vienas pirkėjas...

Gazelė
2019.04.22
Latviai pradėjo gaminti marinuotų agurkų skonio degtinę 2

Prekės ženklo „Moskovskaya“ liniją papildė 4 nauji degtinės gėrimai, kuriems kurti panaudoti senoviniai...

Gazelė
2019.04.22
„Agrokoncernui“ priteisė avansą už žlugusį vilos Birštone sandorį

Jonavos krovinio transporto prekybos bendrovė „Harimanas“ turi grąžinti 200 tūkst. eurų avansą „valstiečių“...

Statyba ir NT
2019.04.21
„Auga Group“ – valdymo pokyčiai, prisijungia ir D. Misiūnas 17

Ekologinės ūkininkystės „Auga Group“ akcininkų susirinkimui siūlo tvirtinti pokyčius valdyboje, atsisakyti...

Rinkos
2019.04.19
Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku tapo J. Talmantas 1

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) Visuotiniame draugijos narių suvažiavime išrinko naują draugijos...

Pramonė
2019.04.18
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 11

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
2019.04.18
ŽŪM dėl žemdirbius klaidinusio fondo kreipėsi į prokuratūrą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) trečiadienį pranešė, jog kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl M. K. Čiurlionio...

Pramonė
2019.04.17
Pernai pritrūkęs produkcijos „Volfas Engelman“ investuoja didindamas pajėgumus  6

Pernai su produkcijos trūkumu susidūrusi AB „Volfas Engelman“ didina gamybos pajėgumus – artėjant naujam...

Pramonė
2019.04.17
Prasideda pasėlių deklaravimas: aktualiausios naujovės

Šiandien prasideda pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimas, kuris tęsis iki birželio 7d. Šiemet...

Pramonė
2019.04.15
Medelynuose prasidėjo bumas: lenkiški sodinukai – jau ne konkurentai Premium 2

Vis daugiau medelynų įkūrėjų atsisako dalyvauti mugėse ir prekiauja tik savo sklype. Dabar į medelynus...

Gazelė
2019.04.15
„Akvilė“ apgynė savo teises į registruotą ženklą 2

Net jei registruotą prekės ženklą ginčija tarptautiniai verslai, savo poziciją galima atstovėti.

Rinkodara
2019.04.14
Pasirašytas leidimas kviečių eksportui į Kiniją  1

Giedrius Surplys, Lietuvos žemės ūkio ministras ir Ni Yuefengo, Kinijos muitinės generalinės administracijos...

Pramonė
2019.04.12
Kiaulienos kainų švytuoklė – augintojų pusėje, perdirbėjai parduoda su nuostoliu Premium

Kiaulienos kainos, pernai lepinusios perdirbėjus, dabar palankesnės augintojams. Ir nors verslas cikliškas,...

Pramonė
2019.04.11
Aprimusi grūdų rinka laukia rekordinio derliaus Premium 1

Grūdų prekybos rinkose – štilis. Prekeiviai šiemet tikisi rekordinio derliaus, jis kainas gali mušti žemyn,...

Pramonė
2019.04.11
Klaipėdos „Namų be gliuteno“ plėtra: sostinės naujokai jau mąsto apie Kauną Premium 4

Nuo pat verslo pradžios iš uostamiesčio siuntus kepinius pirkėjams už 300 km imta galvoti, kaip būti arčiau...

Gazelė
2019.04.10
„Vičiūnų“ grupė prašo leidimo kontroliuoti „Baltic food partners“ 2

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kontroliuojamos „Vičiūnų“ grupės bendrovė „RREI Holding“ prašo Konkurencijos...

Pramonė
2019.04.09
„Lytagros“ grupės pelnas mažėjo 49% iki 6,6 mln. Eur

 „Lytagros“ grupė praėjusiais metais uždirbo 6,579 mln. Eur grynojo pelno – 48,7% mažiau nei 2017 m. (9,789...

2019.04.09
„Biržų duona“ apyvartą augino 15,41% 1

UAB „Biržų duona“ apyvarta 2018 m. siekė 11,89 mln. Eur — 15,41% daugiau nei 2017 m. Pasak Andriaus...

Pramonė
2019.04.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau