Žemės ūkio politika po 2020 m.: stabdyti kaimų nykimą siūlo suteikiant daugiau laisvės

Publikuota: 2018-12-09
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vykstant debatams dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m., nemažai diskusijų kelia klausimas, kaip paskirstyti paramą žemės ūkiui taip, kad ji atlieptų konkrečių regionų poreikius – jei problemos, su kuriomis susiduria žemdirbiai skirtingose valstybėse, taip smarkiai skiriasi, vien sąžiningų dalybų gali nepakakti.

O problemų Europos žemdirbiai, kaip rašo „Euractiv“, tikrai turi. Per dešimtmetį ūkių skaičius Vokietijoje sumažėjo daugiau nei perpus. Ir nors likę ūkiai plečiasi, tiems patiems rezultatams pasiekti reikia vis mažiau darbuotojų.

Kaimiškos vietovės dėl to tampa atpažįstamos iš apleistų fermų, aukšto nedarbo lygio ir mažai galimybių, nors Europos Sąjunga (ES) kaimo plėtrai ir žemės ūkiui skiria daugiau lėšų nei bet kam kitam – kaimiškų vietovių rėmimas yra vienas iš svarbiausių BŽŪP tikslų.

Kaip rašo „Euractiv“ žurnalistas Steffenas Stierle, viena iš priežasčių, kodėl tai vyksta, yra ta, kad finansavimas skirstomas neefektyviai – didelė dalis jo priklauso nuo ūkio dydžio, mažai dėmesio skiriant specifiniams iššūkiams, su kuriais susiduria skirtingi regionai, net tose pačiose valstybėse.

Nors pusė Vokietijos gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse, jų ekonominė galia, žemės naudojimas ir populiacijos amžius smarkiai skiriasi: vienose vietovėse trūksta jaunimo, norinčio užsiimti žemės ūkio veikla, kitos kenčia dėl darbuotojų ar infrastruktūros trūkumo.

„Dabartinėje BŽŪP paramos teikimas ir panaudojimas yra labai detalizuotas pagal tam tikras taisykles, kurios ne visuomet atitinka atskirų valstybių ar regionų poreikius“, – „Euractiv“ cituoja Martiną Scheele, Vokietijos atstovą Europos Komisijos (EK) generaliniame direktorate.

Jo teigimu, BŽŪP po 2020 m. turėtų tapti lankstesnė – daugiau dėmesio čia turėtų būti skiriama rezultatams, o ne taisyklių laikymuisi, o kiekviena valstybė turėtų didesnę laisvę nuspręsti, kaip paskirstyti ir panaudoti paramą.

„Naujoje direktyvoje tik esminiai principai yra pritaikomi ES lygiu. Valstybės pačios kurs savo BŽŪP įgyvendinimo strategijas“, – sako p. Scheele.

Tiesa, net ir po reformų didžioji dalis paramos bus skiriama ne kaimo plėtros projektams, o tiesioginėms išmokoms ūkininkams. Ponas Scheele įsitikinęs, kad dalį šios paramos būtų galima nukreipti į kaimo plėtrą projektams, pritaikytiems skirtingiems regionams. Jis taip pat teigia, kad būtent iš tiesioginių išmokų fondo turėtų būti skiriama parama „žaliosioms taisyklėms“, kurios jau dabar skiriasi tarp skirtingų valstybių ir regionų.

Kai kurie ūkininkai mano, kad reikalinga dar didesnė autonomija atskiriems regionams. Pavyzdžiui Andresas Eiseinas, atstovaujantis Vokietijos kooperatyvams, teigia, kad net atskiri valstybių regionai turėtų turėti galimybę nuspręsti, kokią dalį paramos skirti tiesioginėms išmokoms, o kokią išdalinti kaimo plėtros programoms.

Ūkininkų atstovas taip pat reiškia susirūpinimą dėl ateities – tiek klimato sąlygos, tiek politinė situacija bei nesibaigiantys debatai dėl ES biudžeto ir jo skirstymo kuria nežinomybės nuotaiką ir stabdo ūkininkų planus bei investicijas.

Apie šią problemą kalbama ir Briuselyje. Būtent dėl to kiekvienos valstybės BŽŪP įgyvendinimo strategijoje ateityje turėtų būti numatytas ir rizikų valdymo planas.

Bet ar tai padės Europos ūkininkams?

„Tiek kalbant apie tiesiogines išmokas, tiek apie paramą kaimo plėtrai, BŽŪP suteikia platų galimybių, padedančių smulkiems ūkiams, spektrą. Parama krizių valdymui, verslo plėtrai ir naujų pajamų šaltinių paieškai galima per tiesiogines išmokas, paramą naujiems projektams, konsultavimą ar kitą pagalbą“, – sako p. Scheele.

Vis dėlto, jo teigimu, tai tik galimybės ir kiekviena valstybė bus atsakinga už tai, kaip galimybes paversti tikra ir tikslinga parama. Kitaip galimybės ir liks tik galimybėmis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kinijos viliotinis: eksportuoti potencialo daug, vargo irgi nemažai Premium

Kinijos rinka, viena prioritetinių Lietuvos eksporto krypčių, vilioja ne vieną gamintoją: šalis priklausoma...

Pramonė
05:45
Dar nestreikuoja, bet miško tvarkytojų kantrybė senka Premium 3

Konkurencija dėl miško ruošos darbų su privačiais savininkais privertė Valstybinės miškų urėdijos (VMU)...

Pramonė
2019.01.22
12 mln. Eur investicijas planavęs „Mažeikių rugelis“ kai kurių planų atsisakė Premium

Vidmantas Jonika Ylakių paukštyną Skuodo rajone valdančią bendrovę „Mažeikių rugelis“ 2017-aisiais įsigijo...

Pramonė
2019.01.22
Verslo idėją parsivežė iš Kanados: produkto skonis – seniai pažįstamas 4

„Nekaltas limonadas“, – taip savo kuriamą gėrimą pristato kombučios „Būkčia“ gamintojai Laurynas Sužiedėlis...

Pramonė
2019.01.19
60% pasaulio kavamedžių rūšių gresia išnykimas

Parengta pirmoji grėsmių pasaulio kavos plantacijoms analizė rodo, kad 60% iš 124 žinomų kavos rūšių gresia...

Agroverslas
2019.01.18
G. Surplys: kitą savaitę Lietuvai bus sugrąžintas leidimas eksportuoti kiaules į Lenkiją

Kitą savaitę Lietuvai bus sugrąžintas leidimas eksportuoti kiaules į Lenkiją, sako žemės ūkio ministras.

Pramonė
2019.01.18
Nuosavybės teisių atkūrimas kaime – iš esmės baigtas 2

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kaimo vietovėse iš esmės baigė atkurti nuosavybės teisę į žemę, kuri iš...

Statyba ir NT
2019.01.18
Augalininkystės tarnybai vėl vadovauja S. Fedotovas 1

Augalininkystės produktų kokybės tyrimų ir augalų apsaugos produktų registravimo institucijai –...

Vadyba
2019.01.18
Išaugus gėrimų vartojimui, į taromatus 2018 m. grąžinta rekordinis kiekis pakuočių 2

Pernai taromatams bei rankinio surinkimo punktams Lietuvos gyventojai grąžino rekordinį gėrimų pakuočių...

Paslaugos
2019.01.18
G. Surplys: signalai rodo, kad su lenkais dėl kiaulienos susitarti pavyks 1

Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras,  tikisi, kad Berlyne su Lenkijos ministru Janu Krzysztofu Ardanowskiu...

Agroverslas
2019.01.18
Suskaičiuoti parduotus traktorius sudėtinga, bet pernai rinka dar neaugo Premium

Po pirmojo praėjusių metų pusmečio pozityviai nusiteikę naujų traktorių pardavėjai dabar 2018 m. vertina...

Pramonė
2019.01.18
Berlyne prasidedančioje „Žaliojoje savaitėje“ – ir politinės derybos

Berlyne penktadienį prasideda 84–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji...

Pramonė
2019.01.17
Pienas: galimybių eksporto plėtrai daug, bet prireiks pagalbos Premium

Europos Komisijos (EK) analitikai, pateikę savo prognozes žemės ūkiui iki 2030 m., regi pasaulinį pieno...

Pramonė
2019.01.16
Auditoriai: ES maisto saugos sistema per daug apkrauta

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, nors Europos Sąjungos (ES) sistema, skirta apsaugoti...

Pramonė
2019.01.16
Pieno supirkimo kaina sumažėjo

Kelis mėnesius augusi, gruodžio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina vėl ėmė mažėti. Ji siekė...

Agroverslas
2019.01.15
Sutrikus JAV žemės ūkio departamento veiklai, grūdininkai liko nežinioje 1

JAV valdžios atstovams nesutariant dėl naujųjų metų biudžeto, šalies žemdirbiai bei grūdų prekeiviai palikti...

Agroverslas
2019.01.14
Pradedamos derybos dėl Lenkijos įvesto kiaulienos importo draudimo 2

Šiandien ministras pirmininkas Saulius Skvernelis su Mateuszu Marowieckiu, Lenkijos premjeru, telefonu aptarė...

Agroverslas
2019.01.14
Latvijos „Dobeles Dzirnavnieks“ į ekologiškus grūdus investuoja 18 mln. Eur

Didžiausia Latvijos grūdininkystės bendrovė „Dobeles Dzirnavnieks“, užsiimanti grūdų prekyba ir...

Agroverslas
2019.01.14
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Trąšų importui – nauja tvarka 1

Į Lietuvos rinką nuo gegužės trąšos ir jų produktai bus importuojami pagal naują tvarką, kurią Seimas...

Pramonė
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau