Žemės ūkio politika po 2020 m.: stabdyti kaimų nykimą siūlo suteikiant daugiau laisvės

Publikuota: 2018-12-09
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vykstant debatams dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m., nemažai diskusijų kelia klausimas, kaip paskirstyti paramą žemės ūkiui taip, kad ji atlieptų konkrečių regionų poreikius – jei problemos, su kuriomis susiduria žemdirbiai skirtingose valstybėse, taip smarkiai skiriasi, vien sąžiningų dalybų gali nepakakti.

O problemų Europos žemdirbiai, kaip rašo „Euractiv“, tikrai turi. Per dešimtmetį ūkių skaičius Vokietijoje sumažėjo daugiau nei perpus. Ir nors likę ūkiai plečiasi, tiems patiems rezultatams pasiekti reikia vis mažiau darbuotojų.

Kaimiškos vietovės dėl to tampa atpažįstamos iš apleistų fermų, aukšto nedarbo lygio ir mažai galimybių, nors Europos Sąjunga (ES) kaimo plėtrai ir žemės ūkiui skiria daugiau lėšų nei bet kam kitam – kaimiškų vietovių rėmimas yra vienas iš svarbiausių BŽŪP tikslų.

Kaip rašo „Euractiv“ žurnalistas Steffenas Stierle, viena iš priežasčių, kodėl tai vyksta, yra ta, kad finansavimas skirstomas neefektyviai – didelė dalis jo priklauso nuo ūkio dydžio, mažai dėmesio skiriant specifiniams iššūkiams, su kuriais susiduria skirtingi regionai, net tose pačiose valstybėse.

Nors pusė Vokietijos gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse, jų ekonominė galia, žemės naudojimas ir populiacijos amžius smarkiai skiriasi: vienose vietovėse trūksta jaunimo, norinčio užsiimti žemės ūkio veikla, kitos kenčia dėl darbuotojų ar infrastruktūros trūkumo.

„Dabartinėje BŽŪP paramos teikimas ir panaudojimas yra labai detalizuotas pagal tam tikras taisykles, kurios ne visuomet atitinka atskirų valstybių ar regionų poreikius“, – „Euractiv“ cituoja Martiną Scheele, Vokietijos atstovą Europos Komisijos (EK) generaliniame direktorate.

Jo teigimu, BŽŪP po 2020 m. turėtų tapti lankstesnė – daugiau dėmesio čia turėtų būti skiriama rezultatams, o ne taisyklių laikymuisi, o kiekviena valstybė turėtų didesnę laisvę nuspręsti, kaip paskirstyti ir panaudoti paramą.

„Naujoje direktyvoje tik esminiai principai yra pritaikomi ES lygiu. Valstybės pačios kurs savo BŽŪP įgyvendinimo strategijas“, – sako p. Scheele.

Tiesa, net ir po reformų didžioji dalis paramos bus skiriama ne kaimo plėtros projektams, o tiesioginėms išmokoms ūkininkams. Ponas Scheele įsitikinęs, kad dalį šios paramos būtų galima nukreipti į kaimo plėtrą projektams, pritaikytiems skirtingiems regionams. Jis taip pat teigia, kad būtent iš tiesioginių išmokų fondo turėtų būti skiriama parama „žaliosioms taisyklėms“, kurios jau dabar skiriasi tarp skirtingų valstybių ir regionų.

Kai kurie ūkininkai mano, kad reikalinga dar didesnė autonomija atskiriems regionams. Pavyzdžiui Andresas Eiseinas, atstovaujantis Vokietijos kooperatyvams, teigia, kad net atskiri valstybių regionai turėtų turėti galimybę nuspręsti, kokią dalį paramos skirti tiesioginėms išmokoms, o kokią išdalinti kaimo plėtros programoms.

Ūkininkų atstovas taip pat reiškia susirūpinimą dėl ateities – tiek klimato sąlygos, tiek politinė situacija bei nesibaigiantys debatai dėl ES biudžeto ir jo skirstymo kuria nežinomybės nuotaiką ir stabdo ūkininkų planus bei investicijas.

Apie šią problemą kalbama ir Briuselyje. Būtent dėl to kiekvienos valstybės BŽŪP įgyvendinimo strategijoje ateityje turėtų būti numatytas ir rizikų valdymo planas.

Bet ar tai padės Europos ūkininkams?

„Tiek kalbant apie tiesiogines išmokas, tiek apie paramą kaimo plėtrai, BŽŪP suteikia platų galimybių, padedančių smulkiems ūkiams, spektrą. Parama krizių valdymui, verslo plėtrai ir naujų pajamų šaltinių paieškai galima per tiesiogines išmokas, paramą naujiems projektams, konsultavimą ar kitą pagalbą“, – sako p. Scheele.

Vis dėlto, jo teigimu, tai tik galimybės ir kiekviena valstybė bus atsakinga už tai, kaip galimybes paversti tikra ir tikslinga parama. Kitaip galimybės ir liks tik galimybėmis.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Seimas apribojo investicijas į mišką 6

Seimas antradienį priėmė Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys...

Rinkos
13:17
„INVL Baltic Farmland“ pusmečio pelnas - 137.000 Eur

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovės „INVL Baltic Farmland“ pajamos per šių metų pirmąjį...

Pramonė
12:04
Verslas stoja prieš siekį apriboti investavimą į miškus Premium 12

Seime kelią skinantis įstatymo pakeitimui, kuriuo apribojamos galimybės investuoti į miškus, investicijų...

Rinkos
2019.07.22
Siekdami priartėti prie „nulio atliekų“, bando keisti vartojimo įpročius Premium

Jeigu daržovės užaugintos natūraliu būdu, jų išorė neturi reikšmės nei skoniui, nei maistinei vertei, o...

Prekyba
2019.07.20
Kavos krizė: nukritus pupelių kainoms, ieško sprendimo, kaip išsaugoti industriją Premium 2

Dėl rekordinio derliaus nukritus kavos pupelių kainai, pasaulį gali ištikti kavos krizė – daugybei augintojų...

Pramonė
2019.07.17
Miškų urėdijos vadovas M. Pulkauninkas antru mėginimu traukiasi iš posto 12

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Marius Pulkauninkas nuo rugpjūčio 1-osios traukiasi iš posto.

Vadyba
2019.07.17
Pamišimas dėl netikros mėsos: perspėja, kad „Beyond Meat“ akcijų šuolis 600% nėra tvarus Premium 3

JAV dirbtinės mėsos gamintojai „Beyond Meat“ pademonstravus įspūdingą akcijų šuolį ir nedingstant iš pasaulio...

Rinkos
2019.07.17
Austrija pirmoji ES uždraudė glifosatą

Ne vienai šaliai Europoje svarstant apie griežtesnius glifosato naudojimo ribojimus, Austrija tapo pirmąja...

Pramonė
2019.07.17
Miestiečiai tampa pažangiais daržininkais – „iškankintų“ augalų jiems nereikia Premium

Stiprėjanti sveikos gyvensenos mada augina sėklų ir sodo bei daržo reikmenų prekybininkų apyvartas. Nesvarbu,...

Gazelė
2019.07.17
Nauja technologija: „Nestle“ iš kakavmedžio atliekų gamins šokoladą be pridėtinio cukraus

Vartotojams ieškant sveikatai palankesnių produktų, „Nestle“ rado būdą, kaip sukurti šokoladą be jokio...

Pramonė
2019.07.16
„Vičiūnai“ įsteigė pardavimų įmonę Tbilisyje 2

„Vičiūnų grupė“ toliau plečia savo prekybos ir platinimo tinklą užsienyje – pernai įsteigtos atstovybės...

Prekyba
2019.07.16
Žemės ūkio bendrovės praėjusių metų vargus dalijosi ne po lygiai Premium

Žemės ūkio bendrovėms (ŽŪB) praėję metai nebuvo lengvi – apskritai tokios Lietuvos įmonės pernai dirbo...

Pramonė
2019.07.16
Tinkamai prižiūrėti trąšų rinkos nepavyks – tam nėra lėšų 5

Trąšas į Lietuvą nuo gegužės importuojant pagal naują tvarką, jų kokybės kontrolei šiemet neskirta nė euro,...

Pramonė
2019.07.15
Stichinė sausra pasitraukė iš visų rajonų, skelbia hidrometeorologai

Stichinė sausra pasitraukė iš visų rajonų, kuriuose buvo užfiksuota, ketvirtadienį pranešė Lietuvos...

Pramonė
2019.07.11
Konkurencingoje maisto pramonėje inovacijos būtinos ir padažų gamintojams Premium

Vartotojai darosi vis išrankesni, pasirinkimo daugėja, o konkurencija auga – maisto pramonės įmonių augimui...

Pramonė
2019.07.11
„Roquette Amilina“ pelną didino trečdaliu iki 21 mln. Eur

Panevėžio kviečių krakmolo ir glitimo gamybos bendrovė „Roquette Amilina“ pernai uždirbo 21,158 mln. Eur...

Pramonė
2019.07.11
Žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduodami už 1,9 mln. Eur

Bankrutavusios žuvies perdirbimo bendrovės Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduodami už...

Statyba ir NT
2019.07.11
Po penkerių metų darbo Lietuvos kviečiams atsivėrė Kinija Premium 1

Grūdininkai džiaugiasi pagaliau suteiktu leidimu eksportuoti savo produkciją į šią milžinišką rinką, bet...

Pramonė
2019.07.10
Vilkyškių pieninės pardavimai šiemet augo 13% 1

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai šių metų...

Pramonė
2019.07.10
„Vičiūnų grupės“ valdytojos pajamos augo 9% iki 532 mln. Eur 3

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kontroliuojamos vienos didžiausių maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“...

Pramonė
2019.07.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau