Vizijoje – kaimo viliotinis

Publikuota: 2018-11-28
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planuose / vizijoje – parama naujų ūkininkų įsikūrimui apleistose teritorijose ir jų produkcijos perdirbimui, o, skirstant išmokas, planuojama atsižvelgti į socialinius aspektus.

Tokias nuostatas, įrašytas Baltojoje knygoje, skelbiančioje žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos gaires po 2020 m., kritikuoja ir žemdirbių atstovai, ir ekonomistai.

Ūkininkų ministerija pasišovė gaivinti apleistus kaimus – ne paslaptis, kad tokių Lietuvoje daugėja. Todėl paramą po 2020 m. ketinama sutelkti atokiuose nuo didžiųjų miestų regionuose, pasiekusiuose „kritinę gyventojų tankumo ribą“. Ūkininkai, panūdę įsikurti tokiuose regionuose, galėtų gauti finansinę paramą pradinėms ūkio įkūrimo ar restruktūrizacijos investicijoms. Prie to dar siūloma didesnį dėmesį skirti vietos kelių infrastruktūrai, skatinti kultūrinius projektus kaimo vietovėse, remti save įdarbinančius kaimo gyventojus, kurie norėtų užsiimti paslaugų verslu ir kt. Tiesa, Baltojoje knygoje prisiminti ir žemės ūkio „senbuviai“: kadangi, ŽŪM teigimu, nūnai tik labai nedidelė dalis ūkininkų, kooperatyvų ir žemės ūkio bendrovių perdirba produkciją, reikia skatinti ūkininkus perdirbti produkciją ir tiesiogiai parduoti ją vartotojams.

Pažadai – viliojantys, tikslai – lyg ir nekvestionuojami. O kas ginčytųsi, kad ūkininkai, gamindami išskirtinę produkciją ir parduodami ją tiesiogiai, be tarpininkų, gautų gerokai didesnę pridėtinę vertę, nei gamindami standartizuotą produkciją? Todėl Baltosios knygos rengėjai siūlo teikti paramą tokios produkcijos gamybai, o lietuviškų produktų eksportą skatinti remiant prekės ženklus ir t. t. Paramos numatoma ir daugiau: ŽŪM ruošiasi remti mobiliuosius ūkininkų turgelius, perdirbimo įrangos įsigijimą ir transportavimą, kitas trumpąsias maisto tiekimo grandines, komunikacijos platformų tarp ūkininkų ir vartotojų diegimą. Briuselis nemažą dalį namų darbų palieka šalių vyriausybėms, tačiau visiškos laisvės remiant saviškius nežada.

Žemės ūkio problemos mūsų šalyje visada buvo gana jautri tema: ūkininkai, ypač žemdirbiai, garsėja „amžinu nepasitenkinimu“. Sausringa vasara – force majeure, lietinga – tas pats force. Tik štai siūlymų draustis nuo gamtos išdaigų Lietuvos žemės ūkio atstovai metų metais baidosi kiek įmanydami. Juk kur kas paprasčiau graudžius žvilgsnius nukreipti į Vyriausybę ir paprašyti kompensacijos. Žaidimas be pralaimėjimų.

ŽŪM, žvelgdama į ateitį po 2020-ųjų, žada skatinti rinktis klimato kaitai atsparias augalų rūšis ir gyvūnų veisles, taip pat draustis nuo ekstremalių situacijų ir naudotis rizikos valdymo fondais. Kaip tas skatinimas atrodys realybėje? Ar ministerija pasirengusi apmokėti draudimą, ar dalį jo įmokų ir pan.? Aiškumo ir konkretumo šioje ateities strategijoje labai trūksta. Jo pasigenda ir ūkininkų atstovai – Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, klausia: kokie ūkiai bus remiami, iš kur bus generuojamas pelnas? Pasak jo, kalbos apie ūkininkų kūrimąsi apleistuose regionuose ir jaunų ūkininkų rėmimą skamba gražiai, tik, deja, realybė šiek tiek kitokia. Jis mano, kad tik masto ekonomija ir pridėtine vertė gali ištempti ūkius – juk Lietuvos žemės ūkis turi konkuruoti ne tik Europos, bet ir viso pasaulio rinkose. Skeptiškai į ministerijos viziją žiūri ir ekonomistai. Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė, teigia, kad parama turėtų būti kreipiama į efektyvios veiklos siekiančius ūkius ir jų skatinimą, suteikiant galimybę stambėti ir modernizuotis. Anot jos, lėšos turėtų būti nukreiptos į techninius dalykus – tokius kaip modernizacija ar technologinės investicijos. Tai mažiems ar vidutiniams ūkiams padėtų įgauti mastą, plėstis ir veikti efektyviai.

VŽ nuomone, teorinių vizijų kūrėjams būtų verta įsiklausyti į kritines realistų pastabas: laikmetis diktuoja savas taisykles – urbanizacija bloškia šalin iliuzines svajones. Tikslas turėtų būti ūkiai, galintys patys save išlaikyti, – kad ir iš kokio kampo žvelgtume, žemės ūkis yra ekonominė veikla, tad ji turi būti efektyvi ir pelninga.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Agtech“: investuotojai nusitaikė į žemės ūkio startuolius Premium

Modernių kompiuterinių technologijų pritaikymas žemės ūkyje per paskutinius kelerius metus tampa vis...

Pramonė
2019.03.18
Mėsinę Suvalkijoje išsaugoję brolis ir sesuo kuria firmines parduotuves Premium

Veiklą pradėjus nuo kelionių į potencialių partnerių parduotuves, tiesioginio pardavimo neverta atsisakyti ir...

Gazelė
2019.03.17
3 milijonai tonų plastiko 5

Kompanija „Coca-Cola“ pripažino, kad per metus sunaudoja 3 milijonus tonų plastiko pakuotės.

Pramonė
2019.03.15
„Idavang“ pernai patyrė 2,7 mln. eurų nuostolių

Didžiausia Lietuvoje kiaulių augintoja Danijos kapitalo bendrovė „Idavang“ pernai patyrė 2,7 mln.

Pramonė
2019.03.15
AKM ir kiaulių supirkimo kainos neleido „Idavang“ dirbti pelningai

Po dvejų pelningų metų kiaulių augintoja „Idavang“ praneša patyrusi nuostolių. 2018 m. „Idavang“ pardavimo...

Pramonė
2019.03.15
Lietuvoje yra erdvės ekologiškai produkcijai 2

Pernai Lietuvoje veikė 286 sertifikuotos įmonės, užsiimančios ekologiškų produktų perdirbimu, prekyba bei...

Pramonė
2019.03.15
„Stumbras“ dalį gamybos perkels iš Kauno į Alytų

Gamyklas „Stumbras“, „Alita“, „Anykščių vynas“ ir „Gubernija“ valdančios bendrovės „MV Group Production“...

Pramonė
2019.03.14
EP patvirtino taisykles, turinčias pažaboti nesąžiningą prekybininkų elgesį 2

Europos Parlamentas (EP) didele balsų dauguma patvirtino teisės aktą, kuris padės apsaugoti ūkininkus ir...

Pramonė
2019.03.14
Grybų karas: visi vienodi – kiekvienas originalus Premium 1

Dėl šokoladinių grybukų dizaino užvirę teisiniai ginčai tarp Vokietijos ir Lietuvos bendrovių parodė, kad...

Pramonė
2019.03.13
Kova dėl 23 mln. Eur – perdirbėjai pasijuto diskriminuojami Premium 1

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) norėtų, kad 23 mln. Eur ES parama, skirta žemės ūkio produkcijos perdirbėjams,...

Pramonė
2019.03.13
Pirkėjų sveikesnių gėrimų paieškos skatina gamintojų išradingumą

Ekologiškų ir natūralių produktų Lietuva eksportuoja daugiausia, palyginti su Latvija ir Estija. Vis...

Gazelė
2019.03.09
Vieni perdirbėjai skaičiavo nuostolius, kiti rado būdų didinti pelną Premium

Nors visi pieno perdirbėjai sutinka, kad praėję metai nebuvo patys lengviausi, bendrovių rezultatai...

Pramonė
2019.03.07
ES teismo generalinis advokatas: Lietuvos pieno kainų reguliavimas prieštarauja ES teisei 1

Lietuvoje įtvirtinta žaliavinio pieno supirkimo tvarka, draudžianti mokėti skirtingą kainą tos pačios grupės...

Pramonė
2019.03.07
„Delikatesas“ investuoja į paukštieną – galės konkuruoti su lenkais Premium

Nors šalies paukštininkai kalba apie tai, kad konkuruoti su pigesne lenkiška paukštiena darosi vis sunkiau,...

Pramonė
2019.03.06
40 mln. Eur investuojanti „Fazer“ iš avižų luobelių gamins saldiklį 7

„Fazer“ ruošiasi žengti į saldiklių rinką. Bendrovė pranešė investuojanti 40 mln. Eur į ksilitolio, dar...

Pramonė
2019.03.06
„Volfas Engelman“ pajamas augino 10% – pirko ir savi, ir kaimynai Premium 4

„Volfas Engelman“ skaičiuoja, kad praėję metai bendrovei buvo rekordiniai – pardavimo pajamas ji augino 9,9%...

Pramonė
2019.03.05
STT perspėja dėl korupcijos rizikos sertifikuojant ekologinius ūkius 

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pakoregavus ekologinių ūkių sertifikavimo taisykles, esama korupcijos rizikos,...

Pramonė
2019.03.05
FNTT tyrimas Panevėžyje: įmonės pinigai į kišenę, bendrovė – į bankrotą 6

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyba, vadovaujant...

Pramonė
2019.03.04
Prakiurdytas produkcijos iš Vietnamo konteineris kainavo 50.000 Eur, bet „Grepo“ plėtros nesustabdė Premium 1

Natūralių gaiviųjų gėrimų gamintojai tvirtina, kad vartotojus vis labiau apimanti sveikatingumo siekiamybė...

Gazelė
2019.03.04
„Auga Group“ 2018 m. patyrė 6,25 mln. Eur nuostolių 12

AB „Auga Group“ pernai dirbo nuostolingai. 2017 m. uždirbusi 5,02 mln. Eur grynojo pelno, 2018 m. bendrovė...

Pramonė
2019.03.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau