Vizijoje – kaimo viliotinis

Publikuota: 2018-11-28
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planuose / vizijoje – parama naujų ūkininkų įsikūrimui apleistose teritorijose ir jų produkcijos perdirbimui, o, skirstant išmokas, planuojama atsižvelgti į socialinius aspektus.

Tokias nuostatas, įrašytas Baltojoje knygoje, skelbiančioje žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos gaires po 2020 m., kritikuoja ir žemdirbių atstovai, ir ekonomistai.

Ūkininkų ministerija pasišovė gaivinti apleistus kaimus – ne paslaptis, kad tokių Lietuvoje daugėja. Todėl paramą po 2020 m. ketinama sutelkti atokiuose nuo didžiųjų miestų regionuose, pasiekusiuose „kritinę gyventojų tankumo ribą“. Ūkininkai, panūdę įsikurti tokiuose regionuose, galėtų gauti finansinę paramą pradinėms ūkio įkūrimo ar restruktūrizacijos investicijoms. Prie to dar siūloma didesnį dėmesį skirti vietos kelių infrastruktūrai, skatinti kultūrinius projektus kaimo vietovėse, remti save įdarbinančius kaimo gyventojus, kurie norėtų užsiimti paslaugų verslu ir kt. Tiesa, Baltojoje knygoje prisiminti ir žemės ūkio „senbuviai“: kadangi, ŽŪM teigimu, nūnai tik labai nedidelė dalis ūkininkų, kooperatyvų ir žemės ūkio bendrovių perdirba produkciją, reikia skatinti ūkininkus perdirbti produkciją ir tiesiogiai parduoti ją vartotojams.

Pažadai – viliojantys, tikslai – lyg ir nekvestionuojami. O kas ginčytųsi, kad ūkininkai, gamindami išskirtinę produkciją ir parduodami ją tiesiogiai, be tarpininkų, gautų gerokai didesnę pridėtinę vertę, nei gamindami standartizuotą produkciją? Todėl Baltosios knygos rengėjai siūlo teikti paramą tokios produkcijos gamybai, o lietuviškų produktų eksportą skatinti remiant prekės ženklus ir t. t. Paramos numatoma ir daugiau: ŽŪM ruošiasi remti mobiliuosius ūkininkų turgelius, perdirbimo įrangos įsigijimą ir transportavimą, kitas trumpąsias maisto tiekimo grandines, komunikacijos platformų tarp ūkininkų ir vartotojų diegimą. Briuselis nemažą dalį namų darbų palieka šalių vyriausybėms, tačiau visiškos laisvės remiant saviškius nežada.

Žemės ūkio problemos mūsų šalyje visada buvo gana jautri tema: ūkininkai, ypač žemdirbiai, garsėja „amžinu nepasitenkinimu“. Sausringa vasara – force majeure, lietinga – tas pats force. Tik štai siūlymų draustis nuo gamtos išdaigų Lietuvos žemės ūkio atstovai metų metais baidosi kiek įmanydami. Juk kur kas paprasčiau graudžius žvilgsnius nukreipti į Vyriausybę ir paprašyti kompensacijos. Žaidimas be pralaimėjimų.

ŽŪM, žvelgdama į ateitį po 2020-ųjų, žada skatinti rinktis klimato kaitai atsparias augalų rūšis ir gyvūnų veisles, taip pat draustis nuo ekstremalių situacijų ir naudotis rizikos valdymo fondais. Kaip tas skatinimas atrodys realybėje? Ar ministerija pasirengusi apmokėti draudimą, ar dalį jo įmokų ir pan.? Aiškumo ir konkretumo šioje ateities strategijoje labai trūksta. Jo pasigenda ir ūkininkų atstovai – Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, klausia: kokie ūkiai bus remiami, iš kur bus generuojamas pelnas? Pasak jo, kalbos apie ūkininkų kūrimąsi apleistuose regionuose ir jaunų ūkininkų rėmimą skamba gražiai, tik, deja, realybė šiek tiek kitokia. Jis mano, kad tik masto ekonomija ir pridėtine vertė gali ištempti ūkius – juk Lietuvos žemės ūkis turi konkuruoti ne tik Europos, bet ir viso pasaulio rinkose. Skeptiškai į ministerijos viziją žiūri ir ekonomistai. Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė, teigia, kad parama turėtų būti kreipiama į efektyvios veiklos siekiančius ūkius ir jų skatinimą, suteikiant galimybę stambėti ir modernizuotis. Anot jos, lėšos turėtų būti nukreiptos į techninius dalykus – tokius kaip modernizacija ar technologinės investicijos. Tai mažiems ar vidutiniams ūkiams padėtų įgauti mastą, plėstis ir veikti efektyviai.

VŽ nuomone, teorinių vizijų kūrėjams būtų verta įsiklausyti į kritines realistų pastabas: laikmetis diktuoja savas taisykles – urbanizacija bloškia šalin iliuzines svajones. Tikslas turėtų būti ūkiai, galintys patys save išlaikyti, – kad ir iš kokio kampo žvelgtume, žemės ūkis yra ekonominė veikla, tad ji turi būti efektyvi ir pelninga.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
„Vilniaus duona“ į Panevėžio kepyklą investuoja 1,4 mln. Eur

Švedijos įmonių grupei „Lantmannen“ priklausanti „Vilniaus duona“ investuoja 1,4 mln. Eur į Panevėžio...

Pramonė
2019.11.14
V. Kaubrė paskirtas Valstybinės miškų urėdijos vadovu 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė įsakymą dėl Valdo Kaubrės skyrimo VĮ Valstybinės miškų urėdijos...

Pramonė
2019.11.13
Maisto ir gėrimų paroda BAF: degustacijos, diskusijos, meno instaliacijos

Lapkričio 8 ir 9 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, tęsiasi Baltijos maisto ir gėrimų paroda BAF. Čia...

Paslaugos
2019.11.08
Analitikai: „Pieno žvaigždžių“ akcijos vertos iki 1,44 Eur, įmonė gali tapti konsoliduotoja Premium 1

Antros pagal pajamas Lietuvos pieno perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ akcijos yra vertos iki 57% daugiau,...

Rinkos
2019.11.06
Įsisiautėjęs maras sąlygas kiaulienos rinkoje diktuos dar bent kelerius metus Premium

Ciklas sulūžęs, pripažįsta kiaulininkystės sektoriaus atstovai. Jau didžiąją pasaulio dalį pasiekęs afrikinis...

Pramonė
2019.11.06
Pilnesni grūdų augintojų aruodai nereiškia, kad pilnės ir piniginės 3

Nors šių metų grūdinių kultūrų ir rapsų derlius Lietuvoje buvo gausesnis negu pernai, didesnio finansinės...

Pramonė
2019.11.05
Teismas: „Pontem“ gali tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi maisto tiekimo ir didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir...

Pramonė
2019.11.04
„Baltic Mill“ per obligacijas pasiskolino 3 mln. Eur: sudomino 100 investuotojų 1

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ baigė platinti viešą dviejų metų trukmės 3 mln.

Rinkos
2019.11.04
Renčia užtvanką reformai

Senoji parlamentarų gvardija, prieš porą metų nesugebėjusi pasipriešinti miškų ūkio reformai, likvidavusiai...

Pramonė
2019.11.04
EK pripažino „Kaimišką Jovarų alų“ saugoma geografine nuoroda

Europos Komisija pripažino pavadinimą „Kaimiškas Jovarų alus“ saugoma geografine nuoroda.

Pramonė
2019.10.31
Senoji gvardija panoro į miškus sugrąžinti daugybines urėdijas Premium 2

Seime pasipylė politikų siūlymai atšaukti valstybinių miškų ūkio reformą, o vienos Valstybinių miškų urėdijos...

Finansai
2019.10.30
„Euromonitor“ apžvalga maisto pramonei: rytojaus vartotojus formuoja 3 idėjos Premium

Vartotojų segmentacija, sąmoningas vartojimas ir augalinė mityba – tai trys pagrindinės tendencijos,...

Pramonė
2019.10.30
Po gaisro pieno produktai išimami iš prekybos norint apsidrausti

Maisto ir veterinarijos tarnyba, dėl Alytaus rajone supirkto galbūt užteršto pieno penkioms perdirbimo...

Pramonė
2019.10.30
Dėl galbūt užteršto pieno iš lentynų išimama kelių gamintojų produkcija

Dėl patekusio galbūt užteršto pieno, keli pieno produktų gamintojai turi išimti ir utilizuoti dalį gaminių.

Pramonė
2019.10.29
„Baltic Mill“ trečią kartą leidžia obligacijas – nori pasiskolinti už 4,5–5,5%

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“, kuri jau du kartus leido obligacijas, tokiu būdu...

Rinkos
2019.10.29
VMI iš 709.000 savininkų šiemet planuoja surinkti 41 mln. Eur žemės mokesčio 

VMI primena, kad gyventojai ir juridiniai asmenys, kaip ir kasmet, iki š. m. lapkričio 15 d. turi sumokėti...

Finansai
2019.10.28
„Auga Group“ ketina leisti obligacijas – bankai leido taip skolintis iki 20 mln. Eur 6

Lietuvos ekologinio ūkininkavimo bendrovė „Auga Group“, kuriai bankai yra uždėję skolinimosi...

Rinkos
2019.10.28
Ekspertai: neįprastai šiltas spalis gali pakenkti pasėliams

Lietuvoje spalį vyraujant itin šiltam orui, kai kurie ekspertai teigia, kad neįprasta šiluma kelia rizikos...

Pramonė
2019.10.27
Žemės ūkio ateitis: Lietuva galėtų tapti agroinovacijų smėlio dėže Premium

Senkantys ištekliai, aplinkosauginiai reikalavimai, spaudimas kainai privers žemės ūkio verslus imtis...

Pramonė
2019.10.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau