Lietuvai reikalingas intensyvesnis miško ūkis

Publikuota: 2018-11-15
Ekspertai sako, kad Lietuvos miškams reikalingas  intensyvesnis tvarkymas Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Ekspertai sako, kad Lietuvos miškams reikalingas intensyvesnis tvarkymas Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Jei Lietuvos miškų ūkio intensyvumas būtų toks kaip Suomijoje, medienos resursų šalyje padaugėtų, teigia ekspertai. Baldų pramonė norėtų, kad eksportuoti apvalią medieną būtų sunkiau.

Petteris Pihlajamakis, Suomijos įmonės „Poyry Management Consulting“, direktorius, dalyvavęs Aleksandro Stulginskio universitete vykusioje konferencijoje „Lietuvos miško ūkio iššūkiai ir perspektyvos“,  nurodė keletą dalykų, kurie trukdo šalies miškų ūkio ir medienos rinkos plėtrai. Vienas iš jų – tai, kad tik 4% privačių miškų medienos Lietuvoje yra sertifikuota.

„Didžiosios Vakarų Europos kompanijos, tokios , kaip IKEA, tokiems dalykams skiria labai daug dėmesio, sertifikato nebuvimas gali būti kliūtis bendradarbiaujant su jomis“, - sako jis.

Jo nuomone, Lietuvos miškams reikalingas ir intensyvesnis tvarkymas. Jis trumpina medienos rotaciją, mažina sąnaudas, o tai leidžia pigiau parduoti medieną. Intensyviau tvarkant miškus, p. Pihlajamakio manymu, darnaus miško kirtimo ribą Lietuvoje būtų galima padidinti 15%, nuo 11,8 mln. iki 13,6 mln. kub. m  per metus, ir taip sukurti papildomų medienos resursų pramonei.

Tai, jo nuomone, padėtų padaryti  tarpinių medienos kirtimų didinimas, daugiapakopis medienos naudojimas, reikia didinti lentpjūvių pajėgumus.

„Tvarkant medienos ūkį, reikalingas politikų, miškų ūkio organizacijų, miško savininkų ir pramonės bendradarbiavimas, - sako p. Pihlajamakis.- Turi būti parengti reikalingi teisės aktai, sukurtos paramos schemos, rengiami įvairūs mokymai. Valstybė turi skatinti investicijas į šią sritį, į miško atkūrimo procesus turi būti įtraukta medienos pramonė. Reikia sutvarkyti ir medienos logistiką.“   

Pono Pihlajamakio vertinimu, medienos poreikis pramonės reikmėms Lietuvoje 2025 m. išaugs iki 6,8 mln kub. m per metus, 2016 m. jis siekė 4,9 mln. kub. m. Medienos metų poreikis energetikos reikmėms, įskaitant namų ūkių tam sunaudojamą medieną, ūgtelės nuo 6,1 mln. kub. m iki 6,9 kub. m.  

Pramonė – prieš medienos eksportą

Pasak Egidijaus Mockaus, UAB „Vakarų medienos grupė“ (VMG) finansų direktoriaus, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, apvalios medienos eksportas yra didesnis už importą.

„Kaimyninėje Lenkijoje tu nenusipirksi apvalios medienos, jei nesi ten investavęs gamintojas, - sako jis. – Suomijoje per metus rinkoje patiekiama apie 60 mln. kub. m apvalios medienos iš savo miškų, o dar 10 mln. kub. m importuojama. Manau, kad turime sekti lenkų pavyzdžiu, nes išvežama iš šalies apvali mediena – tai išvežama pridėtinė vertė.“

Pagal 1 ha miško per metus sukuriamą pridėtinę vertę Lietuva, p. Mockaus duomenimis, šiuo metu lenkia Vokietiją: Lietuvoje šis rodiklis siekia 362 Eur, Vokietijoje – 307 Eur,  Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 114 Eur ir 115 Eur, Švedijoje ir Suomijoje – atitinkamai 198 Eur ir 170 Eur.

„1 kub. m rąstų valstybei grįžta kaip 5 Eur PVM, atitinkamas 1 kub. m lentų rodiklis – 30 Eur, baldų – 58 Eur, - vertina p. Mockus. – Be to, darbo vietų skaičius baldų pramonėje irgi sukuriamas daug didesnis.“

VMG, pasak p. Mockaus, prieš porą savaičių gavo statybos leidimą statyti gamyklai Naujosios Akmenės Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Apie statybą buvo paskelbta rugpjūčio mėnesį, iki šiol ten vyko paruošiamieji darbai, kuriems nereikia statybos leidimo.

VMG iki 2020 m. Akmenėje žada pastatyti naują medžio drožlių plokščių gamybos įmonę, o vėliau – ir baldų gamyklą. Skaičiuojama, kad investicijos į plokščių fabriką sieks 140 mln. Eur. Pirmąją plokštę naujoje gamykloje numatoma pagaminti 2020 m. pirmą ketvirtį.

Bendradarbiaudama su VMG, „Lietuvos geležinkeliai“ praneša planuojanti nutiesti naują magistralinio geležinkelio atkarpą nuo Alkiškiai–Karpėnai ruožo iki Akmenės LEZ, taip pat – įrengti privažuojamąjį kelią LEZ teritorijoje.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Orkla“ prie Rygos už 32 mln. Eur statys sausainių fabriką

Norvegijos maisto pramonės įmonių grupei „Orkla Group“ priklausanti „Orkla Biscuit Production“ praneša...

Pramonė
2020.09.28
Pernai nusiaubęs Kiniją, afrikinis kiaulių maras graso Europai Premium 1

Europos ūkiuose – įtampa dėl kiaulių maro. Regione plintanti liga jau pasiekė Vokietiją – didžiausią ES...

Pramonė
2020.09.25
Marijampolės cukraus fabrikui keliama bankroto byla Premium

Kauno apygardos teismas nutraukė RUAB „Lietuvos cukrus“, kuriai priklauso cukraus fabrikas Marijampolėje,...

Pramonė
2020.09.24
„Nordic Sugar Kėdainiai“ pernai uždirbo beveik 1,2 mln. Eur pelno

Vienos didžiausių cukraus gamintojų Europoje Danijos „Nordic Sugar“ valdoma Lietuvos bendrovė „Nordic Sugar...

Pramonė
2020.09.24
Viceministras: skirtingi jūros vėjo parkų valdytojų ir žvejų interesai bus derinami

Žemės ūkio ministerijai įspėjus, kad Baltijos jūroje įrengiant vėjo elektrinių parkus gali būti pažeisti...

Pramonė
2020.09.23
Silpniems derybininkams – sprigtas per nosį 2

Šalies paukštininkystės sektorius muša pavojaus varpus: paukštienos gamybos įmonės kas mėnesį patiria...

Pramonė
2020.09.21
„Vilniaus paukštynas“ atnaujino prekės ženklą 2

Lietuviškos vištienos gamintojas „Vilniaus paukštynas“ atnaujino savo prekės ženklą.

Rinkodara
2020.09.16
„Vilkyškių pieninės“ įmonių grupė keičia pavadinimą 5

Pieno produktų gamybos įmonių grupė „Vilkyškių pieninė“ pradeda veikti kaip „Vilvi Group“ prekių ženklo...

Rinkodara
2020.09.15
Nusipirkti alaus internetu? Gal tiek to Premium 1

Jei anksčiau mažieji aludariai apie e. prekybą dažniausiai net negalvojo, karantinas privertė jos imtis.

Gazelė
2020.09.15
Seimas pritarė prezidento veto dėl žuvininkystės 1

Seimas iš naujo nesvarstys prezidento Gitano Nausėdos vetuotų Žuvininkystės įstatymo pataisų, leidžiančių...

Pramonė
2020.09.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus