Aplinkos ministerija nepritaria siūlymui kirtaviečių nebelaikyti mišku

Publikuota: 2018-10-29
Verkių regioninio parkas. Medvėgalio piliakalnis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Verkių regioninio parkas. Medvėgalio piliakalnis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Aplinkos ministerija (AM) nepritaria siūlomai Miškų įstatymo pataisai, kuri leistų kirtaviečių nebelaikyti mišku, nes tokia pataisa sudarytų prielaidas miškams naikinti.

Jeigu Seimo „valstiečių“ frakcijos nario Valerijaus Simuliko įregistruota pataisa būtų priimta ir kirtavietės ar žuvę medynai nebebūtų laikomi mišku, nebeliktų įstatymo nustatytos prievolės juos atkurti, tikina AM.

„Tokia pataisa pasitarnautų ne miškų labui, o priešingai – sudarytų prielaidas jiems nykti. Būtų diskredituota prievolė per trejus metus po kirtimo atkurti mišką, dabartinius miškus būtų lengviau paversti kitomis naudmenomis. Kitaip tariant, būtų sudarytos visos sąlygos miškams nykti“, – pranešime cituojamas Martynas Norbutas, aplinkos viceministras.

Tuo tarpu Seimo narys Simulikas tvirtina, kad pakeitimai leistų patikslinti statistiką apie miškų ir kirtaviečių plotus.

„Žinant realią miškų situaciją, atsirastų galimybė racionaliau nustatyti miškų kirtimų normas, formuoti racionalią valstybės politiką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityse, užtikrinti didesnę miškų apsaugą“, – įsitikinęs p. Simulikas.

Andriejus Gaidamavičius, gamtininkas ir aplinkos ministro visuomeninis patarėjas,  sako, kad pataisa leistų pamatyti, kiek iš tiesų Lietuvoje yra miško. Ponas Gaidamavičius sako, kad jeigu Seimas pataisas priimtų, perskaičiuojant miško plotus, susidarytų apie 300.000 ha kirtaviečių teritorija.

Įžvelgia ir kitų užmačių

Aplinkos apsaugos komiteto vadovas valstietis-žaliasis Kęstutis Mažeika siūlymą vadina radikaliu ir vertina skeptiškai.

„Pirmiausia tokiu klausimu turi pasisakyti mokslininkai“, – teigė jis. Be to, jis norėtų gauti antikorupcinį vertinimą.

„Jeigu ta kirtavietė nebelaikoma mišku, tai toje vietoje gali būti pradedami statyti namai, (...) nes jeigu vienu siūlymu kirtavietė nebelaikoma mišku, kitu gali būti leidžiama keisti žemės paskirtį arba miško paskirties žemėje, kuri nebelaikoma mišku, t.y., kirtavietėse bus leista vykdyti kitą ūkinę veiklą“, – kalbėjo p. Mažeika.

Kirtavietės, kaip ir kiti laikinai miško medžių netekę plotai (žuvę medynai, želdintinos miško aikštės ir pan.), ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje užsienio šalių yra laikomos mišku pagal visuotinai pripažintą ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos patvirtintą miško sąvokos apibrėžimą. Jis reiškia, kad miškui priskiriami ne tik apaugę miško medžiais, bet ir jų dangos laikinai netekę plotai. Tokia samprata remiasi kas penkerius metus atliekama Pasaulinė miškų apskaita, kurioje dalyvauja ir mūsų šalis.

Jeigu siūloma pataisa būtų priimta, pasak viceministro Norbuto, neliktų įstatymo nustatytos prievolės juos atkurti (maždaug po 20.000 ha kasmet), nes ši Miškų įstatymo nuostata taikoma tik miškams.

„Miško savininkas ar valdytojas kirtavietėje galėtų daryti ką nori, ir tai jau reikštų miško sunaikinimo įteisinimą, – pažymi viceministras Norbutas. – Šiuo metu kitomis naudmenomis kasmet paverčiama tik maždaug po 300 ha miškų, o naujai pasodinama po 2.000-3.000. ha, bet, priėmus siūlomą pataisą, neabejotinai padėtis pasikeistų ne miškų naudai.“

Lietuvoje dabar miško žemės plotas sudaro 33,5% šalies teritorijos. Šis skaičius rodo akivaizdų miškų prieaugį, palyginti su tarpukariu, kai miškingumas siekė apie 20%.

Kertama mažiau, nei priauga

Kaip nurodo AM, per pastaruosius penkerius metus kirtimų apimtys visuose šalies miškuose beveik nesikeičia ir nedidėja: ministerija 2019 m. nustatė 2% metinę kirtimo normą. Savo ruožtu Vyriausybė rugpjūtį priėmė nutarimą, kuriuo leido kirtimo normą 2019-2023 m. maksimaliai didinti iki 6%. 2014–2018 m. metinė kirtimų norma taip pat buvo 6% didesnė nei 2009–2013 m.

Tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose kasmet iškertama 71% grynojo medienos prieaugio. Tai reiškia, kad medienos priauga gerokai daugiau, nei iškertama.

Be to, plynų kirtimų apimtys per pastaruosius penkerius metus taip pat nedidėja. Visi – ir valstybiniai, ir privatūs – plynaisiais kirtimais iškertami miškai atkuriami per 3 metus po iškirtimo. Maždaug pusė jų atkuriami sodinant naujus medelius, likusi dalis atsikuria savaime suželiant naujai miško kartai.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Seimas apribojo investicijas į mišką 4

Seimas antradienį priėmė Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys...

Rinkos
13:17
„INVL Baltic Farmland“ pusmečio pelnas - 137.000 Eur

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovės „INVL Baltic Farmland“ pajamos per šių metų pirmąjį...

Pramonė
12:04
Verslas stoja prieš siekį apriboti investavimą į miškus Premium 12

Seime kelią skinantis įstatymo pakeitimui, kuriuo apribojamos galimybės investuoti į miškus, investicijų...

Rinkos
2019.07.22
Siekdami priartėti prie „nulio atliekų“, bando keisti vartojimo įpročius Premium

Jeigu daržovės užaugintos natūraliu būdu, jų išorė neturi reikšmės nei skoniui, nei maistinei vertei, o...

Prekyba
2019.07.20
Kavos krizė: nukritus pupelių kainoms, ieško sprendimo, kaip išsaugoti industriją Premium 2

Dėl rekordinio derliaus nukritus kavos pupelių kainai, pasaulį gali ištikti kavos krizė – daugybei augintojų...

Pramonė
2019.07.17
Miškų urėdijos vadovas M. Pulkauninkas antru mėginimu traukiasi iš posto 12

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Marius Pulkauninkas nuo rugpjūčio 1-osios traukiasi iš posto.

Vadyba
2019.07.17
Pamišimas dėl netikros mėsos: perspėja, kad „Beyond Meat“ akcijų šuolis 600% nėra tvarus Premium 3

JAV dirbtinės mėsos gamintojai „Beyond Meat“ pademonstravus įspūdingą akcijų šuolį ir nedingstant iš pasaulio...

Rinkos
2019.07.17
Austrija pirmoji ES uždraudė glifosatą

Ne vienai šaliai Europoje svarstant apie griežtesnius glifosato naudojimo ribojimus, Austrija tapo pirmąja...

Pramonė
2019.07.17
Miestiečiai tampa pažangiais daržininkais – „iškankintų“ augalų jiems nereikia Premium

Stiprėjanti sveikos gyvensenos mada augina sėklų ir sodo bei daržo reikmenų prekybininkų apyvartas. Nesvarbu,...

Gazelė
2019.07.17
Nauja technologija: „Nestle“ iš kakavmedžio atliekų gamins šokoladą be pridėtinio cukraus

Vartotojams ieškant sveikatai palankesnių produktų, „Nestle“ rado būdą, kaip sukurti šokoladą be jokio...

Pramonė
2019.07.16
„Vičiūnai“ įsteigė pardavimų įmonę Tbilisyje 2

„Vičiūnų grupė“ toliau plečia savo prekybos ir platinimo tinklą užsienyje – pernai įsteigtos atstovybės...

Prekyba
2019.07.16
Žemės ūkio bendrovės praėjusių metų vargus dalijosi ne po lygiai Premium

Žemės ūkio bendrovėms (ŽŪB) praėję metai nebuvo lengvi – apskritai tokios Lietuvos įmonės pernai dirbo...

Pramonė
2019.07.16
Tinkamai prižiūrėti trąšų rinkos nepavyks – tam nėra lėšų 5

Trąšas į Lietuvą nuo gegužės importuojant pagal naują tvarką, jų kokybės kontrolei šiemet neskirta nė euro,...

Pramonė
2019.07.15
Stichinė sausra pasitraukė iš visų rajonų, skelbia hidrometeorologai

Stichinė sausra pasitraukė iš visų rajonų, kuriuose buvo užfiksuota, ketvirtadienį pranešė Lietuvos...

Pramonė
2019.07.11
Konkurencingoje maisto pramonėje inovacijos būtinos ir padažų gamintojams Premium

Vartotojai darosi vis išrankesni, pasirinkimo daugėja, o konkurencija auga – maisto pramonės įmonių augimui...

Pramonė
2019.07.11
„Roquette Amilina“ pelną didino trečdaliu iki 21 mln. Eur

Panevėžio kviečių krakmolo ir glitimo gamybos bendrovė „Roquette Amilina“ pernai uždirbo 21,158 mln. Eur...

Pramonė
2019.07.11
Žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduodami už 1,9 mln. Eur

Bankrutavusios žuvies perdirbimo bendrovės Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduodami už...

Statyba ir NT
2019.07.11
Po penkerių metų darbo Lietuvos kviečiams atsivėrė Kinija Premium 1

Grūdininkai džiaugiasi pagaliau suteiktu leidimu eksportuoti savo produkciją į šią milžinišką rinką, bet...

Pramonė
2019.07.10
Vilkyškių pieninės pardavimai šiemet augo 13% 1

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai šių metų...

Pramonė
2019.07.10
„Vičiūnų grupės“ valdytojos pajamos augo 9% iki 532 mln. Eur 3

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kontroliuojamos vienos didžiausių maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“...

Pramonė
2019.07.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau