Aplinkos ministerija nepritaria siūlymui kirtaviečių nebelaikyti mišku

Publikuota: 2018-10-29
Verkių regioninio parkas. Medvėgalio piliakalnis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Verkių regioninio parkas. Medvėgalio piliakalnis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Aplinkos ministerija (AM) nepritaria siūlomai Miškų įstatymo pataisai, kuri leistų kirtaviečių nebelaikyti mišku, nes tokia pataisa sudarytų prielaidas miškams naikinti.

Jeigu Seimo „valstiečių“ frakcijos nario Valerijaus Simuliko įregistruota pataisa būtų priimta ir kirtavietės ar žuvę medynai nebebūtų laikomi mišku, nebeliktų įstatymo nustatytos prievolės juos atkurti, tikina AM.

„Tokia pataisa pasitarnautų ne miškų labui, o priešingai – sudarytų prielaidas jiems nykti. Būtų diskredituota prievolė per trejus metus po kirtimo atkurti mišką, dabartinius miškus būtų lengviau paversti kitomis naudmenomis. Kitaip tariant, būtų sudarytos visos sąlygos miškams nykti“, – pranešime cituojamas Martynas Norbutas, aplinkos viceministras.

Tuo tarpu Seimo narys Simulikas tvirtina, kad pakeitimai leistų patikslinti statistiką apie miškų ir kirtaviečių plotus.

„Žinant realią miškų situaciją, atsirastų galimybė racionaliau nustatyti miškų kirtimų normas, formuoti racionalią valstybės politiką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityse, užtikrinti didesnę miškų apsaugą“, – įsitikinęs p. Simulikas.

Andriejus Gaidamavičius, gamtininkas ir aplinkos ministro visuomeninis patarėjas,  sako, kad pataisa leistų pamatyti, kiek iš tiesų Lietuvoje yra miško. Ponas Gaidamavičius sako, kad jeigu Seimas pataisas priimtų, perskaičiuojant miško plotus, susidarytų apie 300.000 ha kirtaviečių teritorija.

Įžvelgia ir kitų užmačių

Aplinkos apsaugos komiteto vadovas valstietis-žaliasis Kęstutis Mažeika siūlymą vadina radikaliu ir vertina skeptiškai.

„Pirmiausia tokiu klausimu turi pasisakyti mokslininkai“, – teigė jis. Be to, jis norėtų gauti antikorupcinį vertinimą.

„Jeigu ta kirtavietė nebelaikoma mišku, tai toje vietoje gali būti pradedami statyti namai, (...) nes jeigu vienu siūlymu kirtavietė nebelaikoma mišku, kitu gali būti leidžiama keisti žemės paskirtį arba miško paskirties žemėje, kuri nebelaikoma mišku, t.y., kirtavietėse bus leista vykdyti kitą ūkinę veiklą“, – kalbėjo p. Mažeika.

Kirtavietės, kaip ir kiti laikinai miško medžių netekę plotai (žuvę medynai, želdintinos miško aikštės ir pan.), ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje užsienio šalių yra laikomos mišku pagal visuotinai pripažintą ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos patvirtintą miško sąvokos apibrėžimą. Jis reiškia, kad miškui priskiriami ne tik apaugę miško medžiais, bet ir jų dangos laikinai netekę plotai. Tokia samprata remiasi kas penkerius metus atliekama Pasaulinė miškų apskaita, kurioje dalyvauja ir mūsų šalis.

Jeigu siūloma pataisa būtų priimta, pasak viceministro Norbuto, neliktų įstatymo nustatytos prievolės juos atkurti (maždaug po 20.000 ha kasmet), nes ši Miškų įstatymo nuostata taikoma tik miškams.

„Miško savininkas ar valdytojas kirtavietėje galėtų daryti ką nori, ir tai jau reikštų miško sunaikinimo įteisinimą, – pažymi viceministras Norbutas. – Šiuo metu kitomis naudmenomis kasmet paverčiama tik maždaug po 300 ha miškų, o naujai pasodinama po 2.000-3.000. ha, bet, priėmus siūlomą pataisą, neabejotinai padėtis pasikeistų ne miškų naudai.“

Lietuvoje dabar miško žemės plotas sudaro 33,5% šalies teritorijos. Šis skaičius rodo akivaizdų miškų prieaugį, palyginti su tarpukariu, kai miškingumas siekė apie 20%.

Kertama mažiau, nei priauga

Kaip nurodo AM, per pastaruosius penkerius metus kirtimų apimtys visuose šalies miškuose beveik nesikeičia ir nedidėja: ministerija 2019 m. nustatė 2% metinę kirtimo normą. Savo ruožtu Vyriausybė rugpjūtį priėmė nutarimą, kuriuo leido kirtimo normą 2019-2023 m. maksimaliai didinti iki 6%. 2014–2018 m. metinė kirtimų norma taip pat buvo 6% didesnė nei 2009–2013 m.

Tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose kasmet iškertama 71% grynojo medienos prieaugio. Tai reiškia, kad medienos priauga gerokai daugiau, nei iškertama.

Be to, plynų kirtimų apimtys per pastaruosius penkerius metus taip pat nedidėja. Visi – ir valstybiniai, ir privatūs – plynaisiais kirtimais iškertami miškai atkuriami per 3 metus po iškirtimo. Maždaug pusė jų atkuriami sodinant naujus medelius, likusi dalis atsikuria savaime suželiant naujai miško kartai.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
ES uždraudė prieštaringai vertinamą pesticidą

Europos Sąjungoje nuo 2020 metų bus uždraustas prieštaringai vertinamas pesticidas, siejamas su žmogaus...

Pramonė
2019.12.06
Išlaidoms pūsti valstiečiai traukia konservatorių naudotą superdividendų schemą  Premium 2

2020 m. biudžeto skylėms užkaišyti valstiečių kontroliuojama Sauliaus Skvernelio Vyriausybė tikisi gauti...

Finansai
2019.12.04
Dėl taršos dioksinais Alytuje – rekomendacija skersti gyvulius ir paukščius

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rekomenduoja skersti maistui skirtus gyvulius nuo gaisro...

Pramonė
2019.12.02
„Pieno žvaigždžių“ pajamos šiemet sumažėjo 1,5%

Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB „Pieno žvaigždės“ pardavimų pajamos per šių metų pirmus devynis...

Pramonė
2019.11.27
Premjero patarėja žemės ūkio klausimais tapo L. Počikovska 1

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjų komandą trečiadienį papildė buvusi žemės ūkio viceministrė ir ministro...

Verslo aplinka
2019.11.21
Alyvuogių krizė: rekordinis derlius sutirpdė kainas Premium 1

Alyvuogių augintojai ir perdirbėjai kalba apie sektoriaus krizę – dėl rekordiškai didelio derliaus Europoje...

Pramonė
2019.11.21
„Arvi kalakutams“ iškelta restruktūrizavimo byla

Su finansinėmis problemos susidurianti viena pagrindinių „Arvi“ grupės įmonių Marijampolės „Arvi kalakutai“...

Pramonė
2019.11.19
FNTT: įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti 80.000 Eur mokesčių

Tauragės mėsos perdirbimo įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti beveik 80.000 Eur mokesčių,...

Pramonė
2019.11.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau