Aplinkos ministerija nepritaria siūlymui kirtaviečių nebelaikyti mišku

Publikuota: 2018-10-29
Verkių regioninio parkas. Medvėgalio piliakalnis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Verkių regioninio parkas. Medvėgalio piliakalnis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Aplinkos ministerija (AM) nepritaria siūlomai Miškų įstatymo pataisai, kuri leistų kirtaviečių nebelaikyti mišku, nes tokia pataisa sudarytų prielaidas miškams naikinti.

Jeigu Seimo „valstiečių“ frakcijos nario Valerijaus Simuliko įregistruota pataisa būtų priimta ir kirtavietės ar žuvę medynai nebebūtų laikomi mišku, nebeliktų įstatymo nustatytos prievolės juos atkurti, tikina AM.

„Tokia pataisa pasitarnautų ne miškų labui, o priešingai – sudarytų prielaidas jiems nykti. Būtų diskredituota prievolė per trejus metus po kirtimo atkurti mišką, dabartinius miškus būtų lengviau paversti kitomis naudmenomis. Kitaip tariant, būtų sudarytos visos sąlygos miškams nykti“, – pranešime cituojamas Martynas Norbutas, aplinkos viceministras.

Tuo tarpu Seimo narys Simulikas tvirtina, kad pakeitimai leistų patikslinti statistiką apie miškų ir kirtaviečių plotus.

„Žinant realią miškų situaciją, atsirastų galimybė racionaliau nustatyti miškų kirtimų normas, formuoti racionalią valstybės politiką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityse, užtikrinti didesnę miškų apsaugą“, – įsitikinęs p. Simulikas.

Andriejus Gaidamavičius, gamtininkas ir aplinkos ministro visuomeninis patarėjas,  sako, kad pataisa leistų pamatyti, kiek iš tiesų Lietuvoje yra miško. Ponas Gaidamavičius sako, kad jeigu Seimas pataisas priimtų, perskaičiuojant miško plotus, susidarytų apie 300.000 ha kirtaviečių teritorija.

Įžvelgia ir kitų užmačių

Aplinkos apsaugos komiteto vadovas valstietis-žaliasis Kęstutis Mažeika siūlymą vadina radikaliu ir vertina skeptiškai.

„Pirmiausia tokiu klausimu turi pasisakyti mokslininkai“, – teigė jis. Be to, jis norėtų gauti antikorupcinį vertinimą.

„Jeigu ta kirtavietė nebelaikoma mišku, tai toje vietoje gali būti pradedami statyti namai, (...) nes jeigu vienu siūlymu kirtavietė nebelaikoma mišku, kitu gali būti leidžiama keisti žemės paskirtį arba miško paskirties žemėje, kuri nebelaikoma mišku, t.y., kirtavietėse bus leista vykdyti kitą ūkinę veiklą“, – kalbėjo p. Mažeika.

Kirtavietės, kaip ir kiti laikinai miško medžių netekę plotai (žuvę medynai, želdintinos miško aikštės ir pan.), ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje užsienio šalių yra laikomos mišku pagal visuotinai pripažintą ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos patvirtintą miško sąvokos apibrėžimą. Jis reiškia, kad miškui priskiriami ne tik apaugę miško medžiais, bet ir jų dangos laikinai netekę plotai. Tokia samprata remiasi kas penkerius metus atliekama Pasaulinė miškų apskaita, kurioje dalyvauja ir mūsų šalis.

Jeigu siūloma pataisa būtų priimta, pasak viceministro Norbuto, neliktų įstatymo nustatytos prievolės juos atkurti (maždaug po 20.000 ha kasmet), nes ši Miškų įstatymo nuostata taikoma tik miškams.

„Miško savininkas ar valdytojas kirtavietėje galėtų daryti ką nori, ir tai jau reikštų miško sunaikinimo įteisinimą, – pažymi viceministras Norbutas. – Šiuo metu kitomis naudmenomis kasmet paverčiama tik maždaug po 300 ha miškų, o naujai pasodinama po 2.000-3.000. ha, bet, priėmus siūlomą pataisą, neabejotinai padėtis pasikeistų ne miškų naudai.“

Lietuvoje dabar miško žemės plotas sudaro 33,5% šalies teritorijos. Šis skaičius rodo akivaizdų miškų prieaugį, palyginti su tarpukariu, kai miškingumas siekė apie 20%.

Kertama mažiau, nei priauga

Kaip nurodo AM, per pastaruosius penkerius metus kirtimų apimtys visuose šalies miškuose beveik nesikeičia ir nedidėja: ministerija 2019 m. nustatė 2% metinę kirtimo normą. Savo ruožtu Vyriausybė rugpjūtį priėmė nutarimą, kuriuo leido kirtimo normą 2019-2023 m. maksimaliai didinti iki 6%. 2014–2018 m. metinė kirtimų norma taip pat buvo 6% didesnė nei 2009–2013 m.

Tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose kasmet iškertama 71% grynojo medienos prieaugio. Tai reiškia, kad medienos priauga gerokai daugiau, nei iškertama.

Be to, plynų kirtimų apimtys per pastaruosius penkerius metus taip pat nedidėja. Visi – ir valstybiniai, ir privatūs – plynaisiais kirtimais iškertami miškai atkuriami per 3 metus po iškirtimo. Maždaug pusė jų atkuriami sodinant naujus medelius, likusi dalis atsikuria savaime suželiant naujai miško kartai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Parama „kaimo startuoliams“ – ir staklėms, ir paspirtukams, ir cukraus vatos aparatams pirkti Premium 2

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pasiūlius pačią paprasčiausią iki šiol paramą verslo pradžiai kaime,...

Pramonė
2019.03.19
Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje Verslo tribūna 6

·         Didžiausias pranašumas ūkininkams – itin didelis Revysol® efektyvumas.

Pramonė
2019.03.19
„Agtech“: investuotojai nusitaikė į žemės ūkio startuolius Premium

Modernių kompiuterinių technologijų pritaikymas žemės ūkyje per paskutinius kelerius metus tampa vis...

Pramonė
2019.03.18
Mėsinę Suvalkijoje išsaugoję brolis ir sesuo kuria firmines parduotuves Premium

Veiklą pradėjus nuo kelionių į potencialių partnerių parduotuves, tiesioginio pardavimo neverta atsisakyti ir...

Gazelė
2019.03.17
3 milijonai tonų plastiko 5

Kompanija „Coca-Cola“ pripažino, kad per metus sunaudoja 3 milijonus tonų plastiko pakuotės.

Pramonė
2019.03.15
„Idavang“ pernai patyrė 2,7 mln. eurų nuostolių

Didžiausia Lietuvoje kiaulių augintoja Danijos kapitalo bendrovė „Idavang“ pernai patyrė 2,7 mln.

Pramonė
2019.03.15
AKM ir kiaulių supirkimo kainos neleido „Idavang“ dirbti pelningai

Po dvejų pelningų metų kiaulių augintoja „Idavang“ praneša patyrusi nuostolių. 2018 m. „Idavang“ pardavimo...

Pramonė
2019.03.15
Lietuvoje yra erdvės ekologiškai produkcijai 2

Pernai Lietuvoje veikė 286 sertifikuotos įmonės, užsiimančios ekologiškų produktų perdirbimu, prekyba bei...

Pramonė
2019.03.15
„Stumbras“ dalį gamybos perkels iš Kauno į Alytų

Gamyklas „Stumbras“, „Alita“, „Anykščių vynas“ ir „Gubernija“ valdančios bendrovės „MV Group Production“...

Pramonė
2019.03.14
EP patvirtino taisykles, turinčias pažaboti nesąžiningą prekybininkų elgesį 2

Europos Parlamentas (EP) didele balsų dauguma patvirtino teisės aktą, kuris padės apsaugoti ūkininkus ir...

Pramonė
2019.03.14
Grybų karas: visi vienodi – kiekvienas originalus Premium 1

Dėl šokoladinių grybukų dizaino užvirę teisiniai ginčai tarp Vokietijos ir Lietuvos bendrovių parodė, kad...

Pramonė
2019.03.13
Kova dėl 23 mln. Eur – perdirbėjai pasijuto diskriminuojami Premium 1

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) norėtų, kad 23 mln. Eur ES parama, skirta žemės ūkio produkcijos perdirbėjams,...

Pramonė
2019.03.13
Pirkėjų sveikesnių gėrimų paieškos skatina gamintojų išradingumą

Ekologiškų ir natūralių produktų Lietuva eksportuoja daugiausia, palyginti su Latvija ir Estija. Vis...

Gazelė
2019.03.09
Vieni perdirbėjai skaičiavo nuostolius, kiti rado būdų didinti pelną Premium

Nors visi pieno perdirbėjai sutinka, kad praėję metai nebuvo patys lengviausi, bendrovių rezultatai...

Pramonė
2019.03.07
ES teismo generalinis advokatas: Lietuvos pieno kainų reguliavimas prieštarauja ES teisei 1

Lietuvoje įtvirtinta žaliavinio pieno supirkimo tvarka, draudžianti mokėti skirtingą kainą tos pačios grupės...

Pramonė
2019.03.07
„Delikatesas“ investuoja į paukštieną – galės konkuruoti su lenkais Premium

Nors šalies paukštininkai kalba apie tai, kad konkuruoti su pigesne lenkiška paukštiena darosi vis sunkiau,...

Pramonė
2019.03.06
40 mln. Eur investuojanti „Fazer“ iš avižų luobelių gamins saldiklį 7

„Fazer“ ruošiasi žengti į saldiklių rinką. Bendrovė pranešė investuojanti 40 mln. Eur į ksilitolio, dar...

Pramonė
2019.03.06
„Volfas Engelman“ pajamas augino 10% – pirko ir savi, ir kaimynai Premium 4

„Volfas Engelman“ skaičiuoja, kad praėję metai bendrovei buvo rekordiniai – pardavimo pajamas ji augino 9,9%...

Pramonė
2019.03.05
STT perspėja dėl korupcijos rizikos sertifikuojant ekologinius ūkius 

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pakoregavus ekologinių ūkių sertifikavimo taisykles, esama korupcijos rizikos,...

Pramonė
2019.03.05
FNTT tyrimas Panevėžyje: įmonės pinigai į kišenę, bendrovė – į bankrotą 6

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyba, vadovaujant...

Pramonė
2019.03.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau