Ateities vizija: plinkanti Lietuva

Publikuota: 2018-09-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Vyriausybės sprendimas 6% padidinti miškų kirtimo normą sukėlė ant kojų visuomenę, šiuo sprendimu stebisi net kai kurie „valstiečių“ atstovai Seime. Socialiniuose tinkluose dalijamasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos miškavežių spūstys, kasdien didėjantys iškirsto miško plotai. Šia diena gyvenantys (arba lobistų įkinkyti) politikai kaltinami vykdantys Lietuvos miškų genocidą.

Vyriausybė, pasirašiusi nuosprendį papildomiems miškų hektarams, aiškina norėjusi pasirūpinti žmonių gerove – esą daugiau iškirsime, pigiau kainuos biokuras ir malkos. O kad nusivalytų mundurą, rodo pirštais į mokslininkus: tai jie rekomendavo su pjūklais pereiti miškus – esą tarpukariu ir po karo miško plotai taip užaugo, kad daugiau medžių iškirtus niekas nenukentės. Supraskite: Anykščių šilelis beigi Labanoro giria taip sutankėjo, kad kuo greičiau juos reikia paversti plynais laukais.

Piliečių atakos neatlaikęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas puolė aiškintis ir teisinti tuos 6%. Tačiau argumentų raizgalynėje girdėti tik pusiau tiesa. Arba gudravimas. Biokuro gamintojų atstovas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas muša ministro kortą – jis tikina, kad kertama daugiau pušų, o jos nėra reikšmingos biokuro gamybai. Pasak jo, dėl didesnių kirtimų ši biokuro gamintojų pramonė nieko neišloš, tačiau visuomenės akyse būtent biokuro gamintojams mėginama suversti atsakomybę už iškirstą mišką.

Pasigirdo užuominų, kad daugiau medienos prireikė besiplečiančiai baldų ir medienos apdirbimo pramonei. Tada kyla klausimas: o kam reikėjo leisti eksportuoti tokius didžiulius medienos kiekius, jei dabar ryžtamasi niokoti Labanoro girią ir pan.? Beje, lietuvišką medieną perka ne tie, kurie miško neturi, – atvirkščiai, šalys, kurios saugo savuosius.

Ne paslaptis, kad mediena – paklausi prekė, į kurią taikosi įvairūs interesantai. Klausimas – ne ar apskritai reikia kirsti medžius, o kiek? Tad kodėl mes turėtume vaikščioti po plynes, jei valdžia biudžetui neranda pinigų? Jau dabar yra vietovių, kur tik įžengęs į mišką supranti, kad iš jo teliko apvalkalas: praėjęs medį kitą patenki į didžiules dykynes – kone kelių stadionų dydžio kelmais nusėtas tuštumas.

Valdžios raminimas, kad anūkai galės gėrėtis dabar pasodintais „šimtamečiais miškais“, – juokingai graudus. Nereikia iliuzijų – tokių miškų sulauks nebent anūkų anūkai. O ką dabar daryti Lietuvos žmonėms? Ir dabartiniams anūkams? Žmogus šiandien, o ne po 100 metų nori vaikščioti miškuose, pailsėti juose žmonės važiuoja dešimtis ir daugiau kilometrų, didžiuodamiesi žaliuojančia Lietuva viliojame užsienio turistus. Juk natūralūs ištekliai, gamta – vienas iš didžiausių mūsų šalies išskirtinumų. Lietuvoje ir taip išnyko sengirės – liko tik jų elementai. Skirtingai nuo kaimynų, jų neišsaugojome.

Kiek nustebino Mariaus Pulkauninko, VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus, pozicija. Tiksliau, jos neturėjimas. Arba baimė ją pareikšti. Šiandien VŽ interviu į bet kokį klausimą apie visuomenę sujaudinusią problemą jis taip ir neatsakė. „Mūsų pozicija šiuo klausimu yra visiškai neutrali“, „Negalėčiau atsakyti, tai ne mūsų kompetencijos klausimas“, – tokią „poziciją“ reiškė vyriausiasis miškininkas.

Vakar aplinkos ministras „nusileido“, bet trumpam: Valstybinę miškų urėdiją įpareigojo nutraukti vykdomus ir planuojamus miško kirtimus Labanoro regioniniame parke. Vienam mėnesiui: per tą laiką „įvertins“, „peržiūrės“ ir pan.

VŽ nuomone, brūkštelėta per itin jautrią stygą, pasekmes reikėjo numatyti iš anksto, o ne muštis į krūtinę, kai kilo audra. Jau ne pirmą kartą valdžia paleidžia traukinį pirmyn, o visuomenei telieka pamoti rankele.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

FOTOGALERIJA Labanoro giria (13 nuotr.)

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Premjero patarėja žemės ūkio klausimais tapo L. Počikovska 1

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjų komandą trečiadienį papildė buvusi žemės ūkio viceministrė ir ministro...

Verslo aplinka
2019.11.21
Alyvuogių krizė: rekordinis derlius sutirpdė kainas Premium 1

Alyvuogių augintojai ir perdirbėjai kalba apie sektoriaus krizę – dėl rekordiškai didelio derliaus Europoje...

Pramonė
2019.11.21
„Arvi kalakutams“ iškelta restruktūrizavimo byla

Su finansinėmis problemos susidurianti viena pagrindinių „Arvi“ grupės įmonių Marijampolės „Arvi kalakutai“...

Pramonė
2019.11.19
FNTT: įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti 80.000 Eur mokesčių

Tauragės mėsos perdirbimo įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti beveik 80.000 Eur mokesčių,...

Pramonė
2019.11.19
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
„Vilniaus duona“ į Panevėžio kepyklą investuoja 1,4 mln. Eur

Švedijos įmonių grupei „Lantmannen“ priklausanti „Vilniaus duona“ investuoja 1,4 mln. Eur į Panevėžio...

Pramonė
2019.11.14
V. Kaubrė paskirtas Valstybinės miškų urėdijos vadovu 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė įsakymą dėl Valdo Kaubrės skyrimo VĮ Valstybinės miškų urėdijos...

Pramonė
2019.11.13
Maisto ir gėrimų paroda BAF: degustacijos, diskusijos, meno instaliacijos

Lapkričio 8 ir 9 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, tęsiasi Baltijos maisto ir gėrimų paroda BAF. Čia...

Paslaugos
2019.11.08
Analitikai: „Pieno žvaigždžių“ akcijos vertos iki 1,44 Eur, įmonė gali tapti konsoliduotoja Premium 1

Antros pagal pajamas Lietuvos pieno perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ akcijos yra vertos iki 57% daugiau,...

Rinkos
2019.11.06
Įsisiautėjęs maras sąlygas kiaulienos rinkoje diktuos dar bent kelerius metus Premium

Ciklas sulūžęs, pripažįsta kiaulininkystės sektoriaus atstovai. Jau didžiąją pasaulio dalį pasiekęs afrikinis...

Pramonė
2019.11.06
Pilnesni grūdų augintojų aruodai nereiškia, kad pilnės ir piniginės 3

Nors šių metų grūdinių kultūrų ir rapsų derlius Lietuvoje buvo gausesnis negu pernai, didesnio finansinės...

Pramonė
2019.11.05
Teismas: „Pontem“ gali tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi maisto tiekimo ir didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir...

Pramonė
2019.11.04
„Baltic Mill“ per obligacijas pasiskolino 3 mln. Eur: sudomino 100 investuotojų 1

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ baigė platinti viešą dviejų metų trukmės 3 mln.

Rinkos
2019.11.04
Renčia užtvanką reformai

Senoji parlamentarų gvardija, prieš porą metų nesugebėjusi pasipriešinti miškų ūkio reformai, likvidavusiai...

Pramonė
2019.11.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau