Ateities vizija: plinkanti Lietuva

Publikuota: 2018-09-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Vyriausybės sprendimas 6% padidinti miškų kirtimo normą sukėlė ant kojų visuomenę, šiuo sprendimu stebisi net kai kurie „valstiečių“ atstovai Seime. Socialiniuose tinkluose dalijamasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos miškavežių spūstys, kasdien didėjantys iškirsto miško plotai. Šia diena gyvenantys (arba lobistų įkinkyti) politikai kaltinami vykdantys Lietuvos miškų genocidą.

Vyriausybė, pasirašiusi nuosprendį papildomiems miškų hektarams, aiškina norėjusi pasirūpinti žmonių gerove – esą daugiau iškirsime, pigiau kainuos biokuras ir malkos. O kad nusivalytų mundurą, rodo pirštais į mokslininkus: tai jie rekomendavo su pjūklais pereiti miškus – esą tarpukariu ir po karo miško plotai taip užaugo, kad daugiau medžių iškirtus niekas nenukentės. Supraskite: Anykščių šilelis beigi Labanoro giria taip sutankėjo, kad kuo greičiau juos reikia paversti plynais laukais.

Piliečių atakos neatlaikęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas puolė aiškintis ir teisinti tuos 6%. Tačiau argumentų raizgalynėje girdėti tik pusiau tiesa. Arba gudravimas. Biokuro gamintojų atstovas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas muša ministro kortą – jis tikina, kad kertama daugiau pušų, o jos nėra reikšmingos biokuro gamybai. Pasak jo, dėl didesnių kirtimų ši biokuro gamintojų pramonė nieko neišloš, tačiau visuomenės akyse būtent biokuro gamintojams mėginama suversti atsakomybę už iškirstą mišką.

Pasigirdo užuominų, kad daugiau medienos prireikė besiplečiančiai baldų ir medienos apdirbimo pramonei. Tada kyla klausimas: o kam reikėjo leisti eksportuoti tokius didžiulius medienos kiekius, jei dabar ryžtamasi niokoti Labanoro girią ir pan.? Beje, lietuvišką medieną perka ne tie, kurie miško neturi, – atvirkščiai, šalys, kurios saugo savuosius.

Ne paslaptis, kad mediena – paklausi prekė, į kurią taikosi įvairūs interesantai. Klausimas – ne ar apskritai reikia kirsti medžius, o kiek? Tad kodėl mes turėtume vaikščioti po plynes, jei valdžia biudžetui neranda pinigų? Jau dabar yra vietovių, kur tik įžengęs į mišką supranti, kad iš jo teliko apvalkalas: praėjęs medį kitą patenki į didžiules dykynes – kone kelių stadionų dydžio kelmais nusėtas tuštumas.

Valdžios raminimas, kad anūkai galės gėrėtis dabar pasodintais „šimtamečiais miškais“, – juokingai graudus. Nereikia iliuzijų – tokių miškų sulauks nebent anūkų anūkai. O ką dabar daryti Lietuvos žmonėms? Ir dabartiniams anūkams? Žmogus šiandien, o ne po 100 metų nori vaikščioti miškuose, pailsėti juose žmonės važiuoja dešimtis ir daugiau kilometrų, didžiuodamiesi žaliuojančia Lietuva viliojame užsienio turistus. Juk natūralūs ištekliai, gamta – vienas iš didžiausių mūsų šalies išskirtinumų. Lietuvoje ir taip išnyko sengirės – liko tik jų elementai. Skirtingai nuo kaimynų, jų neišsaugojome.

Kiek nustebino Mariaus Pulkauninko, VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus, pozicija. Tiksliau, jos neturėjimas. Arba baimė ją pareikšti. Šiandien VŽ interviu į bet kokį klausimą apie visuomenę sujaudinusią problemą jis taip ir neatsakė. „Mūsų pozicija šiuo klausimu yra visiškai neutrali“, „Negalėčiau atsakyti, tai ne mūsų kompetencijos klausimas“, – tokią „poziciją“ reiškė vyriausiasis miškininkas.

Vakar aplinkos ministras „nusileido“, bet trumpam: Valstybinę miškų urėdiją įpareigojo nutraukti vykdomus ir planuojamus miško kirtimus Labanoro regioniniame parke. Vienam mėnesiui: per tą laiką „įvertins“, „peržiūrės“ ir pan.

VŽ nuomone, brūkštelėta per itin jautrią stygą, pasekmes reikėjo numatyti iš anksto, o ne muštis į krūtinę, kai kilo audra. Jau ne pirmą kartą valdžia paleidžia traukinį pirmyn, o visuomenei telieka pamoti rankele.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

FOTOGALERIJA Labanoro giria (13 nuotr.)

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
ES uždraudė prieštaringai vertinamą pesticidą

Europos Sąjungoje nuo 2020 metų bus uždraustas prieštaringai vertinamas pesticidas, siejamas su žmogaus...

Pramonė
2019.12.06
Išlaidoms pūsti valstiečiai traukia konservatorių naudotą superdividendų schemą  Premium 2

2020 m. biudžeto skylėms užkaišyti valstiečių kontroliuojama Sauliaus Skvernelio Vyriausybė tikisi gauti...

Finansai
2019.12.04
Dėl taršos dioksinais Alytuje – rekomendacija skersti gyvulius ir paukščius

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rekomenduoja skersti maistui skirtus gyvulius nuo gaisro...

Pramonė
2019.12.02
„Pieno žvaigždžių“ pajamos šiemet sumažėjo 1,5%

Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB „Pieno žvaigždės“ pardavimų pajamos per šių metų pirmus devynis...

Pramonė
2019.11.27
Premjero patarėja žemės ūkio klausimais tapo L. Počikovska 1

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjų komandą trečiadienį papildė buvusi žemės ūkio viceministrė ir ministro...

Verslo aplinka
2019.11.21
Alyvuogių krizė: rekordinis derlius sutirpdė kainas Premium 1

Alyvuogių augintojai ir perdirbėjai kalba apie sektoriaus krizę – dėl rekordiškai didelio derliaus Europoje...

Pramonė
2019.11.21
„Arvi kalakutams“ iškelta restruktūrizavimo byla

Su finansinėmis problemos susidurianti viena pagrindinių „Arvi“ grupės įmonių Marijampolės „Arvi kalakutai“...

Pramonė
2019.11.19
FNTT: įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti 80.000 Eur mokesčių

Tauragės mėsos perdirbimo įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti beveik 80.000 Eur mokesčių,...

Pramonė
2019.11.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau