Kirtimų ribojimo planai Labanore papiktino privačių miškų savininkus

Publikuota: 2018-09-18
Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius.Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.
Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius.Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.

Socialiniuose tinkluose kilus triukšmui dėl Labanoro girioje atliekamų kirtimų, miškininkai tvirtina, kad tie kirtimai – planuoti ir teisėti. O politikų siūlymai riboti kirtimus regioniniame parke papiktino privačių miškų savininkus.

Kaip aiškina Valstybinė miškų urėdija (VMU), plynieji kirtimai Labanoro girioje yra leidžiami. Per šiuos metus šiame regioniniame parke esančiuose valstybiniuose miškuose bus iškirsta apie 160 ha. Didesnė dalis, apie 55%, kirtimų – atvejiniai, 45% – plynieji kirtimai.

Antradienį Marius Pulkau­ninkas, VĮ Vals­tybinių miškų urėdijos d­irektorius, su aplinkos ministru Kęstučiu Na­vicku nuvyko į Labanoro girią susipažinti su padėtimi. Ponas Pulkauninkas teigė, kad jokių pažeidimų nerasta, o kertama pagal visas taisykles.

Jis komentuoja, kad plynasis kirtimas, nors dažniausiai naudojamas ūkinės paskirties miškuose, neišvengiamas net nacionaliniuose parkuose ar saugomose teritorijose, jei, tarkim, ten atsirastų kenkėjų židinys: tik plynuoju kirtimu būtų galima panaikinti pavojaus židinį ir išsaugoti likusią saugomą teritorijos dalį.

„Be to, pavyzdžiui, pušų sodinukai gali augti tik saulėtoje vietoje, todėl jei norime, kad šimtamečiais pušynais džiaugtųsi mūsų anūkai, naują pušyną galime sodinti tik plynai nukirsto miško vietoje“, – aiškina p. Pulkauninkas.

Pasak jo, miškininkai, dirbantys valstybiniuose miškuose, puikiai supranta, kada yra laikas medį pasodinti, puoselėti ir saugoti, o kada – medį kirsti.

„Taip buvo visada, ir šiemet miškuose nenutiko nieko naujo“, – komentavo VMU vadovas.

Analizuoja priežastis

Pono Pulkauninko teigimu, padidėjusį dėmesį ir ypač daug nuomonių viešojoje erdvėje, matyt, lėmė dvi priežastys. Viena – miškas kiekvienam lietuviui yra savas, artimas, daugybė žmonių (kai kuriais vertinimais, iki 30%) mėgsta leisti laisvalaikį gamtoje, parkuose ir miškuose.

„Todėl natūralu, jei parodomas nukirstas miškas palydimas skambiu pareiškimu, žmonės reaguoja“, – tęsė pašnekovas.

Kita priežastis – gana siauros žinios, kiek miško Lietuvoje yra, kiek jo sodiname, kertame, prižiūrime, pagaliau net kaip žymimi iškirsti skirti medžiai, o kaip – išsaugomi.

Dėl nežinojimo dažnai kyla nesupratimo padiktuotų nepagrįstų įsitikinimų. Daugiau nei 11.000 ha kirtimo norma gal skamba įspūdingai, bet jei palyginame šį skaičių su daugiau nei milijonu hektarų augančio valstybinio miško – tai jau menkas dydis.

Siūlo riboti

Pirmadienį po susitikimo su aplinkos ministru Navicku premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad visos abejonės dėl miškų kirtimo draustiniuose, saugomose teritorijose turi būti išsklaidytos.

Pasak jo, saugomų teritorijų plotai bus plečiami, netrukus Vyriausybę pasieks siūlymai, kaip labiau apsaugoti Labanoro girią, svarstomas klausimas ir dėl plynųjų kirtimų ribojimo.

Vėliau Aplinkos ministerija patikslino, kad bus siūloma dvigubinti plotus, kuriuose negalima ūkinė veikla, riboti plynuosius kirtimus, o Labanoro girią prijungti prie Aukštaitijos nacionalinio parko – taip griežčiau reglamentuojant miškų priežiūrą.

Privačių miškų savininkai į siūlymus reagavo neigiamai.

„Siūlant tokius Miškų įstatymo pakeitimais įvedamus draudimus, kartu reikia pasakyti ir kiek tai kainuos valstybės biudžetui, verslui, miškų savininkams bei valdytojams. Juk nuostoliai dėl įvedamų draudimų turės būti atlyginti rinkos kainomis ir visa apimtimi. Kiekvienas sprendimas turi pasekmių, kurias derėtų įvertinti“, – tinklalapyje siūlymus komentuoja Lietuvos miško savininkų asociacija.

Labanoro girioje apie trys ketvirtadaliai miškų yra valstybiniai, o ketvirtadalis – privačių savininkų rankose.

FOTOGALERIJA Labanoro giria (13 nuotr.)

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Išlaidoms pūsti valstiečiai traukia konservatorių naudotą superdividendų schemą  Premium 2

2020 m. biudžeto skylėms užkaišyti valstiečių kontroliuojama Sauliaus Skvernelio Vyriausybė tikisi gauti...

Finansai
2019.12.04
Dėl taršos dioksinais Alytuje – rekomendacija skersti gyvulius ir paukščius

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rekomenduoja skersti maistui skirtus gyvulius nuo gaisro...

Pramonė
2019.12.02
„Pieno žvaigždžių“ pajamos šiemet sumažėjo 1,5%

Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB „Pieno žvaigždės“ pardavimų pajamos per šių metų pirmus devynis...

Pramonė
2019.11.27
Premjero patarėja žemės ūkio klausimais tapo L. Počikovska 1

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjų komandą trečiadienį papildė buvusi žemės ūkio viceministrė ir ministro...

Verslo aplinka
2019.11.21
Alyvuogių krizė: rekordinis derlius sutirpdė kainas Premium 1

Alyvuogių augintojai ir perdirbėjai kalba apie sektoriaus krizę – dėl rekordiškai didelio derliaus Europoje...

Pramonė
2019.11.21
„Arvi kalakutams“ iškelta restruktūrizavimo byla

Su finansinėmis problemos susidurianti viena pagrindinių „Arvi“ grupės įmonių Marijampolės „Arvi kalakutai“...

Pramonė
2019.11.19
FNTT: įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti 80.000 Eur mokesčių

Tauragės mėsos perdirbimo įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti beveik 80.000 Eur mokesčių,...

Pramonė
2019.11.19
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
„Vilniaus duona“ į Panevėžio kepyklą investuoja 1,4 mln. Eur

Švedijos įmonių grupei „Lantmannen“ priklausanti „Vilniaus duona“ investuoja 1,4 mln. Eur į Panevėžio...

Pramonė
2019.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau