Lietuviška elnininkystė: devynios dalys laisvalaikio, viena – verslo

Publikuota: 2018-03-03

Lietuvoje aptvaruose auginama apie 15.000 elninių gyvūnų, tačiau verslu, anot augintojų, tai nekvepia – greičiau brangiu pomėgiu, kuriuo „susergama“ visam gyvenimui.

Daugiausia pasaulyje elninių gyvūnų nelaisvėje laikoma Rusijoje – ten gyvena apie 2 mln. šiaurinių elnių, dar 600.000 šių gyvūnų maždaug lygiomis dalimis pasiskirstę Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, apie 50.000 jų yra Šiaurės Amerikos ūkiuose, skaičiuoja „The Economist“.

Vidurio ir Centrinėje Europoje daugeliu atvejų auginami ne šiauriniai, o taurieji, Dovydo elniai, stirnos, danieliai, taip pat Lietuvoje invaziniais laikomi dėmėtieji elniai.

„Keista, bet Suomijoje beveik iš viso nėra tauriųjų elnių aptvarinės elnininkystės. Giliau Šiaurėje jie augina šiaurinius elnius, bet tai visai kas kita: šie gyvūnai pusiau naminiai, gyvena bandomis, jiems net nereikia aptvarų. Estijoje aptvaruose auginamų elnių irgi labai nedaug, o Latvijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Lenkijoje yra nemažai.

Vokietijoje yra per 6.000 elnių ūkių, Austrijoje – apie 4.000“, – vardija Gediminas Vaitiekūnas, Lietuvos elnių augintojų asociacijos įkūrėjas ir ilgametis prezidentas.

Jis patvirtina, kad elniniai gyvūnai pamažu populiarėja ir Lietuvos ūkiuose: pagal visų aptvaruose laikomų elninių gyvūnų skaičių mes lenkiame Estiją, o pagal tauriųjų elnių – net Suomiją. Tačiau pagal elnininkystės mastą atsiliekame nuo šioje srityje spurtavusios Latvijos, taip pat Lenkijos ar senas elnininkystės tradicijas turinčios Slovakijos.

Vis dėlto kiekvienais metais Lietuvoje atsiranda po kelis šimtus naujų elnių augintojų.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 m. Lietuvoje išduoti 199 leidimai laikyti nelaisvėje laukinius elninius gyvūnus – elnius, danielius, stirnas, iš viso šalies ūkiuose gyvena 495 šių gyvūnų bandos.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis, 2017 m. Lietuvoje aptvaruose buvo laikoma apie 7.400 danielių, apie 6.000 tauriųjų elnių, per 1.000 dėmėtųjų, apie 300 Dovydo elnių, beveik trys dešimtys stirnų – iš viso beveik 15.000 elninių gyvūnų. Jų skaičius per 10 metų išaugo šešis kartus. Palyginkime: 2008 m. šalyje aptvaruose nebuvo laikoma nė vieno Dovydo elnio, nelaisvėje gyveno vos viena stirna, ūkiuose buvo tik kiek daugiau nei 1.000 tauriųjų elnių.

Elniniai gyvūnai, kaip matyti iš skaičių, labiausiai mūsų šalyje išpopuliarėjo apie 2010–2011 m. – tais metais kai kurių elnių rūšių populiacija ūkiuose net padvigubėjo.
Kaip VŽ teigia p. Vaitiekūnas, didysis augimo bumas jau yra įvykęs, pastaraisiais metais nelaisvėje laikomų elninių gyvūnų bandos auga daugiausia dėl natūralaus prieauglio.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="418a48ad-c83b-492b-afad-fea0d394efe0" prefix="pK2" format="interactive" title="Aptvaruose laikomi elniniai gyvūnai, 2008-2017 m."]

Nors šalyje yra keli stambesni elnių ūkiai, p. Vaitiekūnas atkreipia dėmesį, kad tik vienetams tai yra verslas, o 90% – hobis, laisvalaikis.

Brangus malonumas

Pasak jo, daugelis Lietuvos elnių augintojų šios veiklos ėmėsi turėdami kokį nors kitą nuosavą verslą ir „atliekamų“ pinigų.
„Kai kurie verslininkai, kaip ir aš pats, atsiradus papildomų lėšų, pajunta žemės trauką ir nutaria auginti elnius. Tačiau tai daro ne dėl pelno, o savo malonumui“, – neabejoja p. Vaitiekūnas.

Jis pripažįsta, kad daugelis Lietuvos elnių augintojų gyvena nuolatine viltimi, kad ūkis tuoj ims duoti finansinės naudos. Tačiau daugelis taip ir lieka gyventi šiuo laukimu ir tik vienas kitas iš tiesų gali pasigirti ekonomine sėkme.

Kiti, priešingai, taip įsitraukia į šią ūkininkavimo rūšį, kad tai tampa brangiu malonumu, laisvalaikio praleidimo forma. Asociacijos prezidentas sako žinąs pavyzdžių, kai augintojai sąmoningai neparduoda savo užaugintų elnių, o tik nuolat didina turimą gyvūnų bandą. Tai reiškia vis didesnius išlaikymo kaštus: reikia vis daugiau technikos, žemės, išlaidų gyvūnų draudimui, skiepijimui, priežiūrai.
„Kai kurie net įsigudrina elniams pirkti brangius vitaminus, lepina juos, kolekcionuoja savo geriausių elnių ragus, veža šiuos į parodas“, – pasakoja p. Vaitiekūnas.
Jis sako, kad šiuo požiūriu labai skiriasi Rytų ir Vakarų Europos elnių augintojų supratimas, kam elniai auginami.

„Auginimo dėl ragų, dėl grožio nesupranta nei vokiečiai, nei prancūzai, nei šveicarai ar austrai, britai – jiems egzistuoja tik mėsinė elnininkystė, o apie trofėjus jie net nekalba. Galiu patvirtinti, kad geriausių Šveicarijoje laikomų elnių ragai lietuviams keltų šypseną. Ir, atvirkščiai, Vakarų europiečiams dažnai nesuprantama, kaip elnias iš aptvaro gali būti vadinamas trofėjiniu. Kartais tokie ginčai baigiasi net konfliktais“, – juokiasi pašnekovas.

Šiuos du požiūrius mėgina derinti daugelis didžiausių Lietuvos elnių augintojų, pavyzdžiui, bene stambiausias elnių ūkininkas Lietuvoje Gintautas Čepas, kurio aptvaruose ganosi apie 400 gyvūnų, taip pat Audronis Glumbakas, kurio 40 ha ploto aptvare auginama per 200 tauriųjų elnių ir danielių.

Linas Pakamanis, kito stambaus elnių ūkio Lietuvoje šeimininkas, parduoda ir gyvus elnius, tačiau savo geriausių elnių, kuriuos didžiuodamasis vadina „elitiniais“, ragų grožiui skiria ypatingą dėmesį.

„Ragai atspindi gyvūno sveikatos būklę. Reikia rūpintis, kad bandoje nebūtų kraujomaišos, kad gyvūnai gautų pakankamai mikroelementų. Jaunus elniukus lepinu ganydamas miško aptvare, kur nepučia stiprus vėjas, kur yra daug medžių žievės. Ten juos, kol paauga ir sustiprėja, prižiūri „auklės“ – kelios elnių patelės“, – pasakoja p. Pakamanis.

VŽ jis aprodė ne tik įstabią elnių ragų kolekciją, bet ir surengė ekskursiją po savo aptvarus, kurios smagiausia akimirka – gyvūnų šėrimas tiesiai iš rankų.

„Turiu savo kepyklą, tad kartais elnius palepinu riestainiais. Nors su miltiniais patiekalais nereikėtų persistengti, elniai juos labai mėgsta, tampa jaukūs, beveik naminiai. Visiems patariu: jei norite auginti elnius, stenkitės jiems nekelti streso, elkitės su jais švelniai. Tada jausite malonumą“, – šypsosi elnių ūkio „Cervus Aureus“ ir kepyklos „Riestlita“ savininkas.

Pinigai – iš restoranų

„Yra tokia nerašyta taisyklė – kad elnių ūkis būtų pelningas, reikia turėti savo maitinimo įstaigą, kurioje gaminami elnienos patiekalai ir kuriame per metus sunaudojama 100 elnių mėsa“, – atvirauja p. Vaitiekūnas ir užsimena, kad Lietuvoje tai kol kas pavyksta vos vienam elnių augintojui, kuriam priklauso žvėrienos patiekalų restoranas viename Lietuvos didmiesčių.

Ponas Vaitiekūnas pripažįsta, kad Lietuvoje elnių augintojų pakanka, tačiau elnienos valgytojų – ne.
„Neturime tokių žvėrienos valgymo tradicijų kaip Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, kur žvėrienos paklausa yra didžiulė. Lietuvoje net žvėrienos restoranuose dažnai negausi patiekalų iš laukinių gyvūnų, vilioja tik skambus pavadinimas“, – kalba p. Vaitiekūnas.

Jis atkreipia dėmesį, kad žvėrienos gerbėjai paprastai yra medžiotojai, o jie laukinių gyvūnų mėsa apsirūpina patys. Aprūpina ir savo šeimas, draugus. Taigi paklausos tokiai mėsai beveik nelieka.

Apibendrindamas p. Vaitiekūnas sako, kad elnininkystė – lyg „entuziastų būrelio“ užsiėmimas, ir tuo ji labai skiriasi nuo kitų ūkininkavimo rūšių.

„Mūsų asociacijoje yra apie 20 aktyvių narių, visi – entuziastai. Rengiame susitikimus, šventes, palaikome ryšį vieni su kitais, nes elnių auginimas yra mūsų visų hobis, taip kaip kitiems žmonėms kokia nors kita mėgstamiausia veikla“, – pasakoja p. Vaitiekūnas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Miško savininkai: aplinkos ministras pataikauja garsiau rėkiantiems 3

Miško savininkai neigiamai vertina nuo 2019 m. numatomus taikyti apribojimus atlikti kirtimo darbus maždaug...

Agroverslas
2018.10.22
Keičiasi „Coca-Cola“ vadovai 1

Bendrovė „The Coca-Cola Company“ pranešė, kad įmonės prezidentu, atsakingu už veiklą Europos, Artimųjų Rytų...

Agroverslas
2018.10.22
Lengvina reikalavimus, nes tikisi daugiau žvėrienos perdirbėjų Premium 1

Žvėriena prekiaujančios bendrovės teigia, kad prekė, nors ir nišinė, Lietuvoje yra paklausi. Tiesa, įsigyti...

Agroverslas
2018.10.21
Lietuviškam midui ir putojančiam vynui Kinijoje ir JAV populiarinti – 1,6 mln. Eur 1

Siekiant populiarinti Europos Sąjungos (ES) maisto produktus Europoje ir pasaulyje, Lietuvai šią savaitę...

Agroverslas
2018.10.21
Per savaitę – 4 skundai dėl adatų maisto produktuose 4

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja vartotojus būti budrius – šalies parduotuvėse...

Agroverslas
2018.10.19
Grubių pažeidimų Labanoro girioje nerado, bet plynus kirtimus uždraus 15% Lietuvos miškų 20

Preliminarūs kirtimų Labanoro regioniniame parke tyrimai rodo, kad grubių pažeidimų nepadaryta, sako aplinkos...

Verslo aplinka
2018.10.19
Patvirtintas vilkų sumedžiojimo limitas

Kęstutis Navickas, aplinkos ministras patvirtino vilkų sumedžiojimo limitą 2018–2019 m. medžioklės sezonui –...

Agroverslas
2018.10.19
Ekologinis amžiaus projektas: Kauno meras norėtų, ministerija nemato galimybių 12

Aplinkosaugos entuziastai vėl kelia kurį laiką pamirštą idėją ant Kauno A. Brazausko hidroelektrinės...

Verslo aplinka
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Brangsta alaus žaliavos: aludariai kalba apie kainų kėlimą ir pelningumo mažėjimą Premium 3

Šalies aludariai ruošiasi ryškiam gamybos kaštų augimui – kitąmet prognozuojama, kad didės beveik visų...

Agroverslas
2018.10.19
Lietuvos žemdirbiai įteikė peticijas ES Parlamentui ir Komisijai

Lietuvos žemdirbiai, reikalaudami didesnių Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų, ketvirtadienį Briuselyje...

Agroverslas
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Lietuviški šaltalankiai iškeliauja į Skandinaviją: ūkininkų verslo praktika Premium 1

Lietuviai atranda naudingas šaltalankių uogas – šalyje daugėja jas auginančių ūkininkų, plečiasi plantacijų...

Agroverslas
2018.10.17
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
ES žemės ūkio maisto produktų populiarinimui - 172 mln. Eur

Europos Komisija iš ES žemės ūkio biudžeto skirs 172,5 mln. Eur finansavimą ES žemės ūkio maisto produktams...

Agroverslas
2018.10.17
„Pieno tyrimai“ taps UAB, paskui bus sujungta su kita įmone

Valstybės įmonė „Pieno tyrimai“ bus pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, o kitąmet bus sujungta su įmone...

Verslo aplinka
2018.10.17
Grūdų rinka: situacija – išskirtinė Premium 1

Nors grūdų kaina, nuslopus spekuliacijoms ir emocijomis, stabilizuojasi, ramybe šiame sektoriuje nedvelkia.

Agroverslas
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
„KG Group“ paukštynų pardavimai Japonijoje viršijo 0,5 mln. Eur

Tris metų ketvirčius augantys „KG Group“ paukštynų pardavimai Japonijoje viršijo 500.000 Eur.

Agroverslas
2018.10.17
„Vilniaus duonai“ – 3,1 mln. Eur vertės investicija

Didžiausia šalies kepykla „Vilniaus duona“ gavo 3,1 mln. Eur investiciją iš bendrovės savininkės „Lantmännen...

Agroverslas
2018.10.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau