Lietuviška elnininkystė: devynios dalys laisvalaikio, viena – verslo

Publikuota: 2018-03-03

Lietuvoje aptvaruose auginama apie 15.000 elninių gyvūnų, tačiau verslu, anot augintojų, tai nekvepia – greičiau brangiu pomėgiu, kuriuo „susergama“ visam gyvenimui.

Daugiausia pasaulyje elninių gyvūnų nelaisvėje laikoma Rusijoje – ten gyvena apie 2 mln. šiaurinių elnių, dar 600.000 šių gyvūnų maždaug lygiomis dalimis pasiskirstę Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, apie 50.000 jų yra Šiaurės Amerikos ūkiuose, skaičiuoja „The Economist“.

Vidurio ir Centrinėje Europoje daugeliu atvejų auginami ne šiauriniai, o taurieji, Dovydo elniai, stirnos, danieliai, taip pat Lietuvoje invaziniais laikomi dėmėtieji elniai.

„Keista, bet Suomijoje beveik iš viso nėra tauriųjų elnių aptvarinės elnininkystės. Giliau Šiaurėje jie augina šiaurinius elnius, bet tai visai kas kita: šie gyvūnai pusiau naminiai, gyvena bandomis, jiems net nereikia aptvarų. Estijoje aptvaruose auginamų elnių irgi labai nedaug, o Latvijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Lenkijoje yra nemažai.

Vokietijoje yra per 6.000 elnių ūkių, Austrijoje – apie 4.000“, – vardija Gediminas Vaitiekūnas, Lietuvos elnių augintojų asociacijos įkūrėjas ir ilgametis prezidentas.

Jis patvirtina, kad elniniai gyvūnai pamažu populiarėja ir Lietuvos ūkiuose: pagal visų aptvaruose laikomų elninių gyvūnų skaičių mes lenkiame Estiją, o pagal tauriųjų elnių – net Suomiją. Tačiau pagal elnininkystės mastą atsiliekame nuo šioje srityje spurtavusios Latvijos, taip pat Lenkijos ar senas elnininkystės tradicijas turinčios Slovakijos.

Vis dėlto kiekvienais metais Lietuvoje atsiranda po kelis šimtus naujų elnių augintojų.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 m. Lietuvoje išduoti 199 leidimai laikyti nelaisvėje laukinius elninius gyvūnus – elnius, danielius, stirnas, iš viso šalies ūkiuose gyvena 495 šių gyvūnų bandos.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis, 2017 m. Lietuvoje aptvaruose buvo laikoma apie 7.400 danielių, apie 6.000 tauriųjų elnių, per 1.000 dėmėtųjų, apie 300 Dovydo elnių, beveik trys dešimtys stirnų – iš viso beveik 15.000 elninių gyvūnų. Jų skaičius per 10 metų išaugo šešis kartus. Palyginkime: 2008 m. šalyje aptvaruose nebuvo laikoma nė vieno Dovydo elnio, nelaisvėje gyveno vos viena stirna, ūkiuose buvo tik kiek daugiau nei 1.000 tauriųjų elnių.

Elniniai gyvūnai, kaip matyti iš skaičių, labiausiai mūsų šalyje išpopuliarėjo apie 2010–2011 m. – tais metais kai kurių elnių rūšių populiacija ūkiuose net padvigubėjo.
Kaip VŽ teigia p. Vaitiekūnas, didysis augimo bumas jau yra įvykęs, pastaraisiais metais nelaisvėje laikomų elninių gyvūnų bandos auga daugiausia dėl natūralaus prieauglio.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="418a48ad-c83b-492b-afad-fea0d394efe0" prefix="pK2" format="interactive" title="Aptvaruose laikomi elniniai gyvūnai, 2008-2017 m."]

Nors šalyje yra keli stambesni elnių ūkiai, p. Vaitiekūnas atkreipia dėmesį, kad tik vienetams tai yra verslas, o 90% – hobis, laisvalaikis.

Brangus malonumas

Pasak jo, daugelis Lietuvos elnių augintojų šios veiklos ėmėsi turėdami kokį nors kitą nuosavą verslą ir „atliekamų“ pinigų.
„Kai kurie verslininkai, kaip ir aš pats, atsiradus papildomų lėšų, pajunta žemės trauką ir nutaria auginti elnius. Tačiau tai daro ne dėl pelno, o savo malonumui“, – neabejoja p. Vaitiekūnas.

Jis pripažįsta, kad daugelis Lietuvos elnių augintojų gyvena nuolatine viltimi, kad ūkis tuoj ims duoti finansinės naudos. Tačiau daugelis taip ir lieka gyventi šiuo laukimu ir tik vienas kitas iš tiesų gali pasigirti ekonomine sėkme.

Kiti, priešingai, taip įsitraukia į šią ūkininkavimo rūšį, kad tai tampa brangiu malonumu, laisvalaikio praleidimo forma. Asociacijos prezidentas sako žinąs pavyzdžių, kai augintojai sąmoningai neparduoda savo užaugintų elnių, o tik nuolat didina turimą gyvūnų bandą. Tai reiškia vis didesnius išlaikymo kaštus: reikia vis daugiau technikos, žemės, išlaidų gyvūnų draudimui, skiepijimui, priežiūrai.
„Kai kurie net įsigudrina elniams pirkti brangius vitaminus, lepina juos, kolekcionuoja savo geriausių elnių ragus, veža šiuos į parodas“, – pasakoja p. Vaitiekūnas.
Jis sako, kad šiuo požiūriu labai skiriasi Rytų ir Vakarų Europos elnių augintojų supratimas, kam elniai auginami.

„Auginimo dėl ragų, dėl grožio nesupranta nei vokiečiai, nei prancūzai, nei šveicarai ar austrai, britai – jiems egzistuoja tik mėsinė elnininkystė, o apie trofėjus jie net nekalba. Galiu patvirtinti, kad geriausių Šveicarijoje laikomų elnių ragai lietuviams keltų šypseną. Ir, atvirkščiai, Vakarų europiečiams dažnai nesuprantama, kaip elnias iš aptvaro gali būti vadinamas trofėjiniu. Kartais tokie ginčai baigiasi net konfliktais“, – juokiasi pašnekovas.

Šiuos du požiūrius mėgina derinti daugelis didžiausių Lietuvos elnių augintojų, pavyzdžiui, bene stambiausias elnių ūkininkas Lietuvoje Gintautas Čepas, kurio aptvaruose ganosi apie 400 gyvūnų, taip pat Audronis Glumbakas, kurio 40 ha ploto aptvare auginama per 200 tauriųjų elnių ir danielių.

Linas Pakamanis, kito stambaus elnių ūkio Lietuvoje šeimininkas, parduoda ir gyvus elnius, tačiau savo geriausių elnių, kuriuos didžiuodamasis vadina „elitiniais“, ragų grožiui skiria ypatingą dėmesį.

„Ragai atspindi gyvūno sveikatos būklę. Reikia rūpintis, kad bandoje nebūtų kraujomaišos, kad gyvūnai gautų pakankamai mikroelementų. Jaunus elniukus lepinu ganydamas miško aptvare, kur nepučia stiprus vėjas, kur yra daug medžių žievės. Ten juos, kol paauga ir sustiprėja, prižiūri „auklės“ – kelios elnių patelės“, – pasakoja p. Pakamanis.

VŽ jis aprodė ne tik įstabią elnių ragų kolekciją, bet ir surengė ekskursiją po savo aptvarus, kurios smagiausia akimirka – gyvūnų šėrimas tiesiai iš rankų.

„Turiu savo kepyklą, tad kartais elnius palepinu riestainiais. Nors su miltiniais patiekalais nereikėtų persistengti, elniai juos labai mėgsta, tampa jaukūs, beveik naminiai. Visiems patariu: jei norite auginti elnius, stenkitės jiems nekelti streso, elkitės su jais švelniai. Tada jausite malonumą“, – šypsosi elnių ūkio „Cervus Aureus“ ir kepyklos „Riestlita“ savininkas.

Pinigai – iš restoranų

„Yra tokia nerašyta taisyklė – kad elnių ūkis būtų pelningas, reikia turėti savo maitinimo įstaigą, kurioje gaminami elnienos patiekalai ir kuriame per metus sunaudojama 100 elnių mėsa“, – atvirauja p. Vaitiekūnas ir užsimena, kad Lietuvoje tai kol kas pavyksta vos vienam elnių augintojui, kuriam priklauso žvėrienos patiekalų restoranas viename Lietuvos didmiesčių.

Ponas Vaitiekūnas pripažįsta, kad Lietuvoje elnių augintojų pakanka, tačiau elnienos valgytojų – ne.
„Neturime tokių žvėrienos valgymo tradicijų kaip Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, kur žvėrienos paklausa yra didžiulė. Lietuvoje net žvėrienos restoranuose dažnai negausi patiekalų iš laukinių gyvūnų, vilioja tik skambus pavadinimas“, – kalba p. Vaitiekūnas.

Jis atkreipia dėmesį, kad žvėrienos gerbėjai paprastai yra medžiotojai, o jie laukinių gyvūnų mėsa apsirūpina patys. Aprūpina ir savo šeimas, draugus. Taigi paklausos tokiai mėsai beveik nelieka.

Apibendrindamas p. Vaitiekūnas sako, kad elnininkystė – lyg „entuziastų būrelio“ užsiėmimas, ir tuo ji labai skiriasi nuo kitų ūkininkavimo rūšių.

„Mūsų asociacijoje yra apie 20 aktyvių narių, visi – entuziastai. Rengiame susitikimus, šventes, palaikome ryšį vieni su kitais, nes elnių auginimas yra mūsų visų hobis, taip kaip kitiems žmonėms kokia nors kita mėgstamiausia veikla“, – pasakoja p. Vaitiekūnas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Laukia pokyčiai: agrochemijos gigantai paleis į darbą robotus

Šveicarijos cukrinių runkelių laukuose saulės energija varomas robotas, primenantis stalą su ratukais,...

Agroverslas
2018.05.27
Lašišų kaina – rekordinėse aukštumose   3

Gali būti, kad neužilgo sumuštinis su lašiša bus laikomas prabangia vakariene. Esant silpnai žuvies pasiūlai,...

Agroverslas
2018.05.26
Tarnyba aiškinasi, ar į Lietuvą nepateko puviniu užkrėstos bulvės 2

Augalininkystės tarnyba aiškinasi, ar į Lietuvą galėjo patekti bulvių ruduoju puviniu užkrėstos bulvės.

Agroverslas
2018.05.25
„Kekava“ būdą konkuruoti su Lenkija rado Premium 1

Lenkijos paukštininkystės sektoriui toliau plečiantis, bandyti su kaimynais konkuruoti kaina neverta. Užtat...

Agroverslas
2018.05.25
Vilniuje prasidėjo paroda „Agrobalt“

Vilniuje prasidėjo žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „Agrobalt 2018“. Iki sekmadienio vyksiantis renginys...

Agroverslas
2018.05.24
„Vičiūnai ir Ko“ padvigubino pelną 1

„Vičiūnų grupės“ žuvies ir kitos maisto produkcijos platinimu užsiimančios „Vičiūnai ir Ko“ pajamos...

Agroverslas
2018.05.24
Kavos pupelių atliekas parduoda brangiau už pačias pupeles

Aida Batlle, El Salvadore kavos pupeles auginanti ūkininkė, dar visai neseniai neturėjo jokios naudos iš...

Agroverslas
2018.05.23
Besikeičianti JAV rinka tirpdo maisto pramonės milžinų pelną

Tokiems Amerikos maisto pramonės milžinams kaip „General Mills“, „Campbell Soup“, „Hershey“ ir „Pepsi“ šie...

Agroverslas
2018.05.23
Kinija kirto atliekų vežėjams, šie nori atsiimti iš gamintojų Premium 4

Bėdų dėl „Metrail“ išvargintiems gamintojams – naujas iššūkis. Atliekų vežėjai reikalauja, kad gamintojų ir...

Pokyčiai VMU valdyboje: Dvareckas pakeitė Trimbel, prisijungė „valstietė“ Čepienė

VĮ Valstybinių miškų urėdijos valdybą papildė du nariai - Marius Dvareckas, investicijų bendrovės „Ad Ventum“...

Vadyba
2018.05.22
Švelniakailių žvėrelių augintojai: rinka – stabiliai žemo lygio Premium

Švelniakailių žvėrelių augintojai dar negali džiaugtis augančiomis produkcijos kainomis, tačiau nesiskundžia...

Agroverslas
2018.05.22
„Nematekas“ pernai pasiekė 32,2 mln. Eur apyvartą

Kaišiadorių raj. mėsos ir paukštienos perdirbimo ŽŪB „Nematekas“ praėjusiais metais gavo 32,216 mln. Eur...

Agroverslas
2018.05.21
AKM toliau plinta: nauji protrūkiai Vengrijoje, Moldovoje, Lenkijoje

Afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau plinta Europoje, skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba...

Agroverslas
2018.05.21
Kanadoje gimsta kanapių pramonės gigantas 3

Konsolidacija Kanados kanapių pramonėje įgauna pagreitį – apie susijungimą pranešė dvi didžiausios šalies...

Agroverslas
2018.05.21
Ateities pašaras – gyvulius šerti lietuviai siūlo vabzdžiais Premium 1

„Esu ūkininkas su milijoniniu ūkinių gyvūnų skaičiumi“, – juokiasi Domantas Tracevičius, bendrovės...

Agroverslas
2018.05.20
Surizikavę ūkininkai pirkėjų turi daugiau 1

Pirkėjai nori kuo įvairesnių produktų, bet geriausia, kad šie būtų iš vienų rankų. Tuo įsitikinę ūkininkai,...

Agroverslas
2018.05.19
Lietuvoje auga sūrių gamyba ir jų eksportas 6

Didžiulė paklausa ir nuolat augantis vartojimas skatina Lietuvos įmones didinti sūrių gamybos apimtis bei jų...

Agroverslas
2018.05.19
„Orkla Health“ pakeitė pavadinimą

Maisto produktais ir papildais prekiaujanti UAB „Orkla Health“, priklausanti vienam iš didžiausių Norvegijos...

Agroverslas
2018.05.18
Buvęs Panevėžio urėdas Kaubrė tapo VMU vadovo pavaduotoju prekybai 1

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) konkursą direktoriaus pavaduotojo medienos ruošai ir prekybai pareigoms...

Agroverslas
2018.05.18
Geriausias būdas parduoti: tegul pirkėjai atvyksta į kiemą patys Premium

Lietuvos medelynai stabiliai augina pajamas, nes pirkėjai vis labiau vertina kokybę. O ja geriausiai...

Agroverslas
2018.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau