Lietuviška elnininkystė: devynios dalys laisvalaikio, viena – verslo

Publikuota: 2018-03-03

Lietuvoje aptvaruose auginama apie 15.000 elninių gyvūnų, tačiau verslu, anot augintojų, tai nekvepia – greičiau brangiu pomėgiu, kuriuo „susergama“ visam gyvenimui.

Daugiausia pasaulyje elninių gyvūnų nelaisvėje laikoma Rusijoje – ten gyvena apie 2 mln. šiaurinių elnių, dar 600.000 šių gyvūnų maždaug lygiomis dalimis pasiskirstę Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, apie 50.000 jų yra Šiaurės Amerikos ūkiuose, skaičiuoja „The Economist“.

Vidurio ir Centrinėje Europoje daugeliu atvejų auginami ne šiauriniai, o taurieji, Dovydo elniai, stirnos, danieliai, taip pat Lietuvoje invaziniais laikomi dėmėtieji elniai.

„Keista, bet Suomijoje beveik iš viso nėra tauriųjų elnių aptvarinės elnininkystės. Giliau Šiaurėje jie augina šiaurinius elnius, bet tai visai kas kita: šie gyvūnai pusiau naminiai, gyvena bandomis, jiems net nereikia aptvarų. Estijoje aptvaruose auginamų elnių irgi labai nedaug, o Latvijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Lenkijoje yra nemažai.

Vokietijoje yra per 6.000 elnių ūkių, Austrijoje – apie 4.000“, – vardija Gediminas Vaitiekūnas, Lietuvos elnių augintojų asociacijos įkūrėjas ir ilgametis prezidentas.

Jis patvirtina, kad elniniai gyvūnai pamažu populiarėja ir Lietuvos ūkiuose: pagal visų aptvaruose laikomų elninių gyvūnų skaičių mes lenkiame Estiją, o pagal tauriųjų elnių – net Suomiją. Tačiau pagal elnininkystės mastą atsiliekame nuo šioje srityje spurtavusios Latvijos, taip pat Lenkijos ar senas elnininkystės tradicijas turinčios Slovakijos.

Vis dėlto kiekvienais metais Lietuvoje atsiranda po kelis šimtus naujų elnių augintojų.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 m. Lietuvoje išduoti 199 leidimai laikyti nelaisvėje laukinius elninius gyvūnus – elnius, danielius, stirnas, iš viso šalies ūkiuose gyvena 495 šių gyvūnų bandos.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis, 2017 m. Lietuvoje aptvaruose buvo laikoma apie 7.400 danielių, apie 6.000 tauriųjų elnių, per 1.000 dėmėtųjų, apie 300 Dovydo elnių, beveik trys dešimtys stirnų – iš viso beveik 15.000 elninių gyvūnų. Jų skaičius per 10 metų išaugo šešis kartus. Palyginkime: 2008 m. šalyje aptvaruose nebuvo laikoma nė vieno Dovydo elnio, nelaisvėje gyveno vos viena stirna, ūkiuose buvo tik kiek daugiau nei 1.000 tauriųjų elnių.

Elniniai gyvūnai, kaip matyti iš skaičių, labiausiai mūsų šalyje išpopuliarėjo apie 2010–2011 m. – tais metais kai kurių elnių rūšių populiacija ūkiuose net padvigubėjo.
Kaip VŽ teigia p. Vaitiekūnas, didysis augimo bumas jau yra įvykęs, pastaraisiais metais nelaisvėje laikomų elninių gyvūnų bandos auga daugiausia dėl natūralaus prieauglio.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="418a48ad-c83b-492b-afad-fea0d394efe0" prefix="pK2" format="interactive" title="Aptvaruose laikomi elniniai gyvūnai, 2008-2017 m."]

Nors šalyje yra keli stambesni elnių ūkiai, p. Vaitiekūnas atkreipia dėmesį, kad tik vienetams tai yra verslas, o 90% – hobis, laisvalaikis.

Brangus malonumas

Pasak jo, daugelis Lietuvos elnių augintojų šios veiklos ėmėsi turėdami kokį nors kitą nuosavą verslą ir „atliekamų“ pinigų.
„Kai kurie verslininkai, kaip ir aš pats, atsiradus papildomų lėšų, pajunta žemės trauką ir nutaria auginti elnius. Tačiau tai daro ne dėl pelno, o savo malonumui“, – neabejoja p. Vaitiekūnas.

Jis pripažįsta, kad daugelis Lietuvos elnių augintojų gyvena nuolatine viltimi, kad ūkis tuoj ims duoti finansinės naudos. Tačiau daugelis taip ir lieka gyventi šiuo laukimu ir tik vienas kitas iš tiesų gali pasigirti ekonomine sėkme.

Kiti, priešingai, taip įsitraukia į šią ūkininkavimo rūšį, kad tai tampa brangiu malonumu, laisvalaikio praleidimo forma. Asociacijos prezidentas sako žinąs pavyzdžių, kai augintojai sąmoningai neparduoda savo užaugintų elnių, o tik nuolat didina turimą gyvūnų bandą. Tai reiškia vis didesnius išlaikymo kaštus: reikia vis daugiau technikos, žemės, išlaidų gyvūnų draudimui, skiepijimui, priežiūrai.
„Kai kurie net įsigudrina elniams pirkti brangius vitaminus, lepina juos, kolekcionuoja savo geriausių elnių ragus, veža šiuos į parodas“, – pasakoja p. Vaitiekūnas.
Jis sako, kad šiuo požiūriu labai skiriasi Rytų ir Vakarų Europos elnių augintojų supratimas, kam elniai auginami.

„Auginimo dėl ragų, dėl grožio nesupranta nei vokiečiai, nei prancūzai, nei šveicarai ar austrai, britai – jiems egzistuoja tik mėsinė elnininkystė, o apie trofėjus jie net nekalba. Galiu patvirtinti, kad geriausių Šveicarijoje laikomų elnių ragai lietuviams keltų šypseną. Ir, atvirkščiai, Vakarų europiečiams dažnai nesuprantama, kaip elnias iš aptvaro gali būti vadinamas trofėjiniu. Kartais tokie ginčai baigiasi net konfliktais“, – juokiasi pašnekovas.

Šiuos du požiūrius mėgina derinti daugelis didžiausių Lietuvos elnių augintojų, pavyzdžiui, bene stambiausias elnių ūkininkas Lietuvoje Gintautas Čepas, kurio aptvaruose ganosi apie 400 gyvūnų, taip pat Audronis Glumbakas, kurio 40 ha ploto aptvare auginama per 200 tauriųjų elnių ir danielių.

Linas Pakamanis, kito stambaus elnių ūkio Lietuvoje šeimininkas, parduoda ir gyvus elnius, tačiau savo geriausių elnių, kuriuos didžiuodamasis vadina „elitiniais“, ragų grožiui skiria ypatingą dėmesį.

„Ragai atspindi gyvūno sveikatos būklę. Reikia rūpintis, kad bandoje nebūtų kraujomaišos, kad gyvūnai gautų pakankamai mikroelementų. Jaunus elniukus lepinu ganydamas miško aptvare, kur nepučia stiprus vėjas, kur yra daug medžių žievės. Ten juos, kol paauga ir sustiprėja, prižiūri „auklės“ – kelios elnių patelės“, – pasakoja p. Pakamanis.

VŽ jis aprodė ne tik įstabią elnių ragų kolekciją, bet ir surengė ekskursiją po savo aptvarus, kurios smagiausia akimirka – gyvūnų šėrimas tiesiai iš rankų.

„Turiu savo kepyklą, tad kartais elnius palepinu riestainiais. Nors su miltiniais patiekalais nereikėtų persistengti, elniai juos labai mėgsta, tampa jaukūs, beveik naminiai. Visiems patariu: jei norite auginti elnius, stenkitės jiems nekelti streso, elkitės su jais švelniai. Tada jausite malonumą“, – šypsosi elnių ūkio „Cervus Aureus“ ir kepyklos „Riestlita“ savininkas.

Pinigai – iš restoranų

„Yra tokia nerašyta taisyklė – kad elnių ūkis būtų pelningas, reikia turėti savo maitinimo įstaigą, kurioje gaminami elnienos patiekalai ir kuriame per metus sunaudojama 100 elnių mėsa“, – atvirauja p. Vaitiekūnas ir užsimena, kad Lietuvoje tai kol kas pavyksta vos vienam elnių augintojui, kuriam priklauso žvėrienos patiekalų restoranas viename Lietuvos didmiesčių.

Ponas Vaitiekūnas pripažįsta, kad Lietuvoje elnių augintojų pakanka, tačiau elnienos valgytojų – ne.
„Neturime tokių žvėrienos valgymo tradicijų kaip Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, kur žvėrienos paklausa yra didžiulė. Lietuvoje net žvėrienos restoranuose dažnai negausi patiekalų iš laukinių gyvūnų, vilioja tik skambus pavadinimas“, – kalba p. Vaitiekūnas.

Jis atkreipia dėmesį, kad žvėrienos gerbėjai paprastai yra medžiotojai, o jie laukinių gyvūnų mėsa apsirūpina patys. Aprūpina ir savo šeimas, draugus. Taigi paklausos tokiai mėsai beveik nelieka.

Apibendrindamas p. Vaitiekūnas sako, kad elnininkystė – lyg „entuziastų būrelio“ užsiėmimas, ir tuo ji labai skiriasi nuo kitų ūkininkavimo rūšių.

„Mūsų asociacijoje yra apie 20 aktyvių narių, visi – entuziastai. Rengiame susitikimus, šventes, palaikome ryšį vieni su kitais, nes elnių auginimas yra mūsų visų hobis, taip kaip kitiems žmonėms kokia nors kita mėgstamiausia veikla“, – pasakoja p. Vaitiekūnas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Berlyne prasidedančioje „Žaliojoje savaitėje“ – ir politinės derybos

Berlyne penktadienį prasideda 84–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji...

Agroverslas
2019.01.17
Pienas: galimybių eksporto plėtrai daug, bet prireiks pagalbos Premium

Europos Komisijos (EK) analitikai, pateikę savo prognozes žemės ūkiui iki 2030 m., regi pasaulinį pieno...

Agroverslas
2019.01.16
Auditoriai: ES maisto saugos sistema per daug apkrauta

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, nors Europos Sąjungos (ES) sistema, skirta apsaugoti...

Agroverslas
2019.01.16
Pieno supirkimo kaina sumažėjo

Kelis mėnesius augusi, gruodžio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina vėl ėmė mažėti. Ji siekė...

Agroverslas
2019.01.15
Sutrikus JAV žemės ūkio departamento veiklai, grūdininkai liko nežinioje 1

JAV valdžios atstovams nesutariant dėl naujųjų metų biudžeto, šalies žemdirbiai bei grūdų prekeiviai palikti...

Agroverslas
2019.01.14
Pradedamos derybos dėl Lenkijos įvesto kiaulienos importo draudimo 2

Šiandien ministras pirmininkas Saulius Skvernelis su Mateuszu Marowieckiu, Lenkijos premjeru, telefonu aptarė...

Agroverslas
2019.01.14
Latvijos „Dobeles Dzirnavnieks“ į ekologiškus grūdus investuoja 18 mln. Eur

Didžiausia Latvijos grūdininkystės bendrovė „Dobeles Dzirnavnieks“, užsiimanti grūdų prekyba ir...

Agroverslas
2019.01.14
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Trąšų importui – nauja tvarka

Į Lietuvos rinką nuo gegužės trąšos ir jų produktai bus importuojami pagal naują tvarką, kurią Seimas...

Agroverslas
2019.01.11
Lietuvai leista eksportuoti arklius į Japoniją

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo informaciją iš Japonijos kompetentingos institucijos,...

Agroverslas
2019.01.11
Lenkijos prezidento patarėjas tikisi, kad pavyks išspręsti ginčą dėl kiaulienos

Kšyštofas Ščerskis, Lenkijos prezidento patarėjas sako tikintis, kad Lenkijos ir Lietuvos vyriausybėms pavyks...

Agroverslas
2019.01.11
Kviečių rinka: Rusijos dominavimas eina į pabaigą Premium

Iki Naujųjų metų rekordišku tempu didžiulius kiekius kviečių eksportavę Rusijos grūdininkai kiek aprimo.

Agroverslas
2019.01.11
Stringant GPAIS virš įmonių pakibo naujų baudų grėsmė Premium 7

Pranašystės, kad dėl GPAIS sistemos broko gamintojams ir importuotojams gali tekti mokėti milijonines baudas...

Kinija atvėrė kelią rokiruotėms JAV sėklų rinkoje

Kinijai patvirtinus leidimus į šalį importuoti naujas genetiškai modifikuotų augalų rūšis, JAV sėklų rinkos...

Agroverslas
2019.01.11
Leidę smulkiesiems gaminti maistą namuose, žada dar daugiau palengvinimų Premium 6

Maisto gaminimo veiklą siekiantys pradėti smulkieji laukia, kol ims veikti siūloma paprastesnė tvarka gaminti...

Agroverslas
2019.01.10
„East West Agro“ pernai pardavė daugiau traktorių 3

Remiantis  žemės ūkio technikos registro duomenimis, 2018 metais Lietuvoje traktorių rinka augo 5%, o...

Agroverslas
2019.01.09
„Metrail“ votis tvinksi: ministerija laikosi savo Premium 10

Aplinkos ministerija pateikė oficialią poziciją ir argumentus, kodėl garsiajame ginče dėl „Metrail“ nemato...

Finansai
2019.01.09
Iš arbatos grybo gamina nekaltą limonadą Premium 2

„Nekaltas limonadas“, – taip savo kuriamą gėrimą pristato kombučios „Būkčia“ gamintojai Laurynas Sužiedėlis...

Agroverslas
2019.01.08
Kauno mariose – jau beveik 4 kartus daugiau žuvies nei prieš penkmetį 7

Kauno mariose per pastaruosius penkerius metus, kai jose nebeleidžiama verslinė žvejyba, bendra žuvų biomasė...

Agroverslas
2019.01.08
Vienų „vaučerių“ veikimo be sistemos nesitiki Premium

„Vaučerių“ – kuponų įsigyti maisto produktų su valstybės kompensacija – e. čekių sistemos sukūrimas kainuos...

Agroverslas
2019.01.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau