Nukirtus želmenis, nunyksta ir šaknys

Publikuota: 2018-01-24
 Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ne visi į Lietuvos žemės ūkį ir kaimo vietoves investuoti europinių fondų pinigai buvo tinkamai panaudoti vykdant ES bendrosios žemės ūkio politikos programą - ekologinių ūkių plotai išaugo, auginama daugiau įvairių kultūrų, tačiau smarkiai sumažėjo pačių ūkių: smulkiems ir vidutiniams ūkiams šiandien sunkiai sekasi kovoti su stambiomis žemės ūkio bendrovėmis. Fiasko patyrė ir naujų darbo vietų kūrimas – žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius nuo 2005 m. sumažėjo daugiau nei perpus.

Specialistai tikina, kad vertinti žemės ūkio sektorių tik kaip verslą ne visiškai teisinga, o būtent taip daryta skirstant paramą. Orientacija į konkurencingesnio, t.y., didesnio, ūkio rėmimą iššaukė daug šalutinių efektų ir užgožė vieną iš pagrindinių žemės ūkio politikos prioritetų – užimtumo išsaugojimą kaime ir žemės ūkyje. Pasigirdo kalbų esą mažas ūkis yra neefektyvus. „Tam ūkininkui tas ūkis yra labai efektyvus. Visuomenei tas ūkis taip pat efektyvus, nes tas žmogus nėra bedarbis. Jo šeima tvari. Nedideli ūkiai valstybei yra labai svarbūs“, - VŽ puslapiuose šiandien aiškina Rasa Melnikienė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vadovė.

Pasirodo, ne tik Lietuva itin globoja stambius ūkius: ES apie 20% stambių ūkių gaudavo 80% tiesioginių išmokų. Dėl to, regis, pašiurpo pati Europos Komisija ir pasiūlė nuo 2020 m. taisyti padėtį – tiesioginės išmokos bus laipsniškai mažinamos nuo tam tikros pasiektos sumos: tuomet daugiau pinigų atiteks smulkiesiems, o stambieji arba nebus remiami, arba gaus kur kas mažiau.

Lietuvos šeimų ūkių sąjungos atstovai mano, kad stambių ir stiprių ūkių išvis nebereikia remti – tegul parodo, ar jie gali išlikti konkurencingi be paramos. „Žinau nemažai emigravusių ūkininkų, kurie sugrįžtų ir toliau dirbtų, tačiau žemės įsigyti negali, paramos būdami smulkūs gauti taip pat negali“, - teigia Vidas Juodsnukis, šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas. Be to, praktiškai nėra galimybės žemdirbystės imtis nuo nulio arba išplėsti itin mažus ūkius – tokios galimybės šiandien yra minimalios ir dėl žemės trūkumo, ir dėl ydingo ES paramos skirstymo. Mat, norėdamas pradėti verslą ir gauti paramą, žmogus turi įsipareigoti ūkį išplėsti iki tam tikro dydžio. Susidaro uždaras ratas: negalėdamas įsigyti pakankamai žemės jis negali pasiekti tų normų, vadinasi – negalės pretenduoti į įsikūrimo paramą.

Smulkieji ūkiai, neatlaikę konkurencijos, priversti trauktis iš verslo. Kooperacija juos domina menkai. Ūkininkai kratosi bendradarbiavimo, vis dar gajus sovietmečio kolūkių įvaizdis. Specialistai siūlo pažvelgti į Lenkijos patirtį: kooperacijos lygis šios šalies pieno sektoriuje siekia 75%, Lietuvoje – vos 30%. Lenkijos pieno gamintojai ir perdirbėjai bendradarbiauja, Lietuvoje tarp jų vis dar neužkastas „karo kirvis“.

Dabar itin paaštrėjo žemės plotų koncentracijos klausimas – ne paslaptis, kad stambieji ūkininkai gudriai apėjo draudimą valdyti daugiau nei 500 ha žemės, manipuliuodami įvairiais veiksmais „įteisino“ viršpločius ir t.t. Pasirodo, niekas šio proceso nekontroliavo, į teisės aktų pažeidimus buvo žiūrima pro pirštus. Valdžia elgėsi tipiškai - taip, kaip elgiasi politikai: ūkininkai buvo dosniai maitinami ES paramos pinigais, kad tik kuo mažiau triukšmo kiltų. O problemas palikdavo „spręsti“ stambiesiems žemvaldžiams.

Stebėtis lyg ir neturėtume – smulkiųjų šlavimas nuo stambiųjų kelio Lietuvoje turi savas tradicijas. Taip buvo pasielgta su kioskais, šeimyninėmis parduotuvėlėmis: smulkieji buvo nustumti į užribį ir palikti be darbo. Juk reikėjo vietos didiesiems. Taip buvo nukirsta natūralaus augimo grandinė, atsirado vakuumas, žmonės pradėjo rinktis emigracijos kelią.

VŽ nuomone, padėtį būtina taisyti – nelaukiant nei Europos Komisijos susirūpinimo, nei 2020-ųjų. Ir ne tik žemės ūkyje. Mieli politikai, ar dar galima mūsų šalyje ištaisyti skriaudas, kurios pažeidė mūsų verslininkiškumo geną?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
„Vilniaus duona“ į Panevėžio kepyklą investuoja 1,4 mln. Eur

Švedijos įmonių grupei „Lantmannen“ priklausanti „Vilniaus duona“ investuoja 1,4 mln. Eur į Panevėžio...

Pramonė
2019.11.14
V. Kaubrė paskirtas Valstybinės miškų urėdijos vadovu 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė įsakymą dėl Valdo Kaubrės skyrimo VĮ Valstybinės miškų urėdijos...

Pramonė
2019.11.13
Maisto ir gėrimų paroda BAF: degustacijos, diskusijos, meno instaliacijos

Lapkričio 8 ir 9 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, tęsiasi Baltijos maisto ir gėrimų paroda BAF. Čia...

Paslaugos
2019.11.08
Analitikai: „Pieno žvaigždžių“ akcijos vertos iki 1,44 Eur, įmonė gali tapti konsoliduotoja Premium 1

Antros pagal pajamas Lietuvos pieno perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ akcijos yra vertos iki 57% daugiau,...

Rinkos
2019.11.06
Įsisiautėjęs maras sąlygas kiaulienos rinkoje diktuos dar bent kelerius metus Premium

Ciklas sulūžęs, pripažįsta kiaulininkystės sektoriaus atstovai. Jau didžiąją pasaulio dalį pasiekęs afrikinis...

Pramonė
2019.11.06
Pilnesni grūdų augintojų aruodai nereiškia, kad pilnės ir piniginės 3

Nors šių metų grūdinių kultūrų ir rapsų derlius Lietuvoje buvo gausesnis negu pernai, didesnio finansinės...

Pramonė
2019.11.05
Teismas: „Pontem“ gali tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi maisto tiekimo ir didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir...

Pramonė
2019.11.04
„Baltic Mill“ per obligacijas pasiskolino 3 mln. Eur: sudomino 100 investuotojų 1

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ baigė platinti viešą dviejų metų trukmės 3 mln.

Rinkos
2019.11.04
Renčia užtvanką reformai

Senoji parlamentarų gvardija, prieš porą metų nesugebėjusi pasipriešinti miškų ūkio reformai, likvidavusiai...

Pramonė
2019.11.04
EK pripažino „Kaimišką Jovarų alų“ saugoma geografine nuoroda

Europos Komisija pripažino pavadinimą „Kaimiškas Jovarų alus“ saugoma geografine nuoroda.

Pramonė
2019.10.31
Senoji gvardija panoro į miškus sugrąžinti daugybines urėdijas Premium 2

Seime pasipylė politikų siūlymai atšaukti valstybinių miškų ūkio reformą, o vienos Valstybinių miškų urėdijos...

Finansai
2019.10.30
„Euromonitor“ apžvalga maisto pramonei: rytojaus vartotojus formuoja 3 idėjos Premium

Vartotojų segmentacija, sąmoningas vartojimas ir augalinė mityba – tai trys pagrindinės tendencijos,...

Pramonė
2019.10.30
Po gaisro pieno produktai išimami iš prekybos norint apsidrausti

Maisto ir veterinarijos tarnyba, dėl Alytaus rajone supirkto galbūt užteršto pieno penkioms perdirbimo...

Pramonė
2019.10.30
Dėl galbūt užteršto pieno iš lentynų išimama kelių gamintojų produkcija

Dėl patekusio galbūt užteršto pieno, keli pieno produktų gamintojai turi išimti ir utilizuoti dalį gaminių.

Pramonė
2019.10.29
„Baltic Mill“ trečią kartą leidžia obligacijas – nori pasiskolinti už 4,5–5,5%

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“, kuri jau du kartus leido obligacijas, tokiu būdu...

Rinkos
2019.10.29
VMI iš 709.000 savininkų šiemet planuoja surinkti 41 mln. Eur žemės mokesčio 

VMI primena, kad gyventojai ir juridiniai asmenys, kaip ir kasmet, iki š. m. lapkričio 15 d. turi sumokėti...

Finansai
2019.10.28
„Auga Group“ ketina leisti obligacijas – bankai leido taip skolintis iki 20 mln. Eur 6

Lietuvos ekologinio ūkininkavimo bendrovė „Auga Group“, kuriai bankai yra uždėję skolinimosi...

Rinkos
2019.10.28
Ekspertai: neįprastai šiltas spalis gali pakenkti pasėliams

Lietuvoje spalį vyraujant itin šiltam orui, kai kurie ekspertai teigia, kad neįprasta šiluma kelia rizikos...

Pramonė
2019.10.27
Žemės ūkio ateitis: Lietuva galėtų tapti agroinovacijų smėlio dėže Premium

Senkantys ištekliai, aplinkosauginiai reikalavimai, spaudimas kainai privers žemės ūkio verslus imtis...

Pramonė
2019.10.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau