Nukirtus želmenis, nunyksta ir šaknys

Publikuota: 2018-01-24
 Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ne visi į Lietuvos žemės ūkį ir kaimo vietoves investuoti europinių fondų pinigai buvo tinkamai panaudoti vykdant ES bendrosios žemės ūkio politikos programą - ekologinių ūkių plotai išaugo, auginama daugiau įvairių kultūrų, tačiau smarkiai sumažėjo pačių ūkių: smulkiems ir vidutiniams ūkiams šiandien sunkiai sekasi kovoti su stambiomis žemės ūkio bendrovėmis. Fiasko patyrė ir naujų darbo vietų kūrimas – žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius nuo 2005 m. sumažėjo daugiau nei perpus.

Specialistai tikina, kad vertinti žemės ūkio sektorių tik kaip verslą ne visiškai teisinga, o būtent taip daryta skirstant paramą. Orientacija į konkurencingesnio, t.y., didesnio, ūkio rėmimą iššaukė daug šalutinių efektų ir užgožė vieną iš pagrindinių žemės ūkio politikos prioritetų – užimtumo išsaugojimą kaime ir žemės ūkyje. Pasigirdo kalbų esą mažas ūkis yra neefektyvus. „Tam ūkininkui tas ūkis yra labai efektyvus. Visuomenei tas ūkis taip pat efektyvus, nes tas žmogus nėra bedarbis. Jo šeima tvari. Nedideli ūkiai valstybei yra labai svarbūs“, - VŽ puslapiuose šiandien aiškina Rasa Melnikienė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vadovė.

Pasirodo, ne tik Lietuva itin globoja stambius ūkius: ES apie 20% stambių ūkių gaudavo 80% tiesioginių išmokų. Dėl to, regis, pašiurpo pati Europos Komisija ir pasiūlė nuo 2020 m. taisyti padėtį – tiesioginės išmokos bus laipsniškai mažinamos nuo tam tikros pasiektos sumos: tuomet daugiau pinigų atiteks smulkiesiems, o stambieji arba nebus remiami, arba gaus kur kas mažiau.

Lietuvos šeimų ūkių sąjungos atstovai mano, kad stambių ir stiprių ūkių išvis nebereikia remti – tegul parodo, ar jie gali išlikti konkurencingi be paramos. „Žinau nemažai emigravusių ūkininkų, kurie sugrįžtų ir toliau dirbtų, tačiau žemės įsigyti negali, paramos būdami smulkūs gauti taip pat negali“, - teigia Vidas Juodsnukis, šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas. Be to, praktiškai nėra galimybės žemdirbystės imtis nuo nulio arba išplėsti itin mažus ūkius – tokios galimybės šiandien yra minimalios ir dėl žemės trūkumo, ir dėl ydingo ES paramos skirstymo. Mat, norėdamas pradėti verslą ir gauti paramą, žmogus turi įsipareigoti ūkį išplėsti iki tam tikro dydžio. Susidaro uždaras ratas: negalėdamas įsigyti pakankamai žemės jis negali pasiekti tų normų, vadinasi – negalės pretenduoti į įsikūrimo paramą.

Smulkieji ūkiai, neatlaikę konkurencijos, priversti trauktis iš verslo. Kooperacija juos domina menkai. Ūkininkai kratosi bendradarbiavimo, vis dar gajus sovietmečio kolūkių įvaizdis. Specialistai siūlo pažvelgti į Lenkijos patirtį: kooperacijos lygis šios šalies pieno sektoriuje siekia 75%, Lietuvoje – vos 30%. Lenkijos pieno gamintojai ir perdirbėjai bendradarbiauja, Lietuvoje tarp jų vis dar neužkastas „karo kirvis“.

Dabar itin paaštrėjo žemės plotų koncentracijos klausimas – ne paslaptis, kad stambieji ūkininkai gudriai apėjo draudimą valdyti daugiau nei 500 ha žemės, manipuliuodami įvairiais veiksmais „įteisino“ viršpločius ir t.t. Pasirodo, niekas šio proceso nekontroliavo, į teisės aktų pažeidimus buvo žiūrima pro pirštus. Valdžia elgėsi tipiškai - taip, kaip elgiasi politikai: ūkininkai buvo dosniai maitinami ES paramos pinigais, kad tik kuo mažiau triukšmo kiltų. O problemas palikdavo „spręsti“ stambiesiems žemvaldžiams.

Stebėtis lyg ir neturėtume – smulkiųjų šlavimas nuo stambiųjų kelio Lietuvoje turi savas tradicijas. Taip buvo pasielgta su kioskais, šeimyninėmis parduotuvėlėmis: smulkieji buvo nustumti į užribį ir palikti be darbo. Juk reikėjo vietos didiesiems. Taip buvo nukirsta natūralaus augimo grandinė, atsirado vakuumas, žmonės pradėjo rinktis emigracijos kelią.

VŽ nuomone, padėtį būtina taisyti – nelaukiant nei Europos Komisijos susirūpinimo, nei 2020-ųjų. Ir ne tik žemės ūkyje. Mieli politikai, ar dar galima mūsų šalyje ištaisyti skriaudas, kurios pažeidė mūsų verslininkiškumo geną?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Konekesko Lietuva“ pernai gavo 47 mln. Eur pajamų

Bendrovė „Konekesko Lietuva“ praėjusiais metais gavo 46,975 mln. Eur pajamų – 4% daugiau nei 2017 m. (45,136...

Pramonė
2019.06.17
Miško savininkams nori įsūdyti visuotinį 5% mokestį nuo valdomo miško  32

Ilgą laiką siekę, kad būtų panaikintas 5% mokestis nuo parduotos medienos, miško savininkai, regis, gavo...

Finansai
2019.06.17
„Eugestos“ pajamos per metus augo 4,6% iki 92,5 mln. Eur

Didmeninės prekybos maisto produktais, gėrimais ir plataus vartojimo prekėmis bendrovė „Eugesta“ praėjusiais...

Pramonė
2019.06.14
NMA prašo gyventojų padėti kovoje su Sosnovskio barščiais

Sunkiai naikinamas mechaniniais ar net cheminiais būdais Sosnovskio barštis sparčiai plinta ir užima vis...

Pramonė
2019.06.13
Lenkijoje – didžiausias kiaulių maro protrūkis fermoje nuo 2014 m. 1

Lenkijos veterinarijos tarnyba praneša apie afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį Liublino vaivadijos ūkyje,...

Pramonė
2019.06.12
Prokuratūra: P. Gražulis „Judex“ gelbėjo ir Lietuvoje, ir Rusijoje 8

Seimo narys Petras Gražulis ilgai ir sistemingai piktnaudžiavo savo politiko statusu, kad nebūtų uždraustas...

Verslo aplinka
2019.06.11
Vilkyškių pieninės pardavimai šiemet augo 16%

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai šių metų...

Pramonė
2019.06.10
„Norvelitos“ grynasis pelnas sumažėjo 47,2% 2

Žuvies produktų gamybos ir prekybos grupė „Norvelita“ praėjusiais metais uždirbo 12,855 mln. Eur grynojo...

Pramonė
2019.06.10
„Žemaitijos pienas“ perka A. Pažemecko bendrovę 2

AB „Žemaitijos pienas“ pranešė ketinanti įsigyti UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompaniją“, kuri priklauso...

Rinkos
2019.06.07
Urėdija pernai uždirbo 55,3 mln. Eur grynojo pelno, šie metai bus liesesni 3

Valstybinių miškų urėdija (VMU) praėjusiais metais uždirbo 55,3 mln. Eur grynojo pelno, 38% daugiau nei 2017...

Finansai
2019.06.07
„Biovela Group“ pernai dvigubino pelną, bet šie metai – sunkesni Premium 1

Mėsos perdirbimo įmonių grupė „Biovela Group“ grynąjį pelną pernai augino daugiau kaip du kartus – iki 2,25...

Pramonė
2019.06.07
„Vičiūnai ir partneriai“ pajamas augino 25 proc. iki 94,2 mln. eurų 4

„Vičiūnių grupei“ priklausanti lašišos perdirbimo ir prekybos įmonė „Vičiūnai ir partneriai“ pernai gavo...

Pramonė
2019.06.06
Patvirtintas pirmas šiemet kiaulių maro protrūkis ūkyje

Lietuvoje įsivyravus karštiems orams, afrikinio kiaulių maro (AKM) rizika pasiekė aukščiausią lygį,...

Pramonė
2019.06.06
Užfiksuotas absoliutus birželio penktos dienos šilumos rekordas

Užfiksuotas absoliutus birželio penktos dienos šilumos rekordas – 30 laipsnių karščio, praneša sinoptikai.

Laisvalaikis
2019.06.05
Pagaminti paprasta, tačiau kaip produktą parduoti Premium

Įprasta, kad smulkūs gamintojai bendradarbiauja su tokiais pat prekybininkais. Tačiau augantis verslas turi...

Gazelė
2019.06.05
Kaip įsukti verslą, kai konkurentų – ant kiekvieno kampo Premium

Sektoriuose, kur konkurencija didžiausia, sprendimų reikia daugiau ir rizikingesnių. Tačiau yra keli bendri...

Gazelė
2019.06.04
Smulkieji ūkininkai prašo 19 mln. Eur – dvigubai daugiau, nei numatyta

Siekdami plėsti ir modernizuoti savo ūkius, smulkieji ūkininkai pateikė paraiškų už 19 mln. Eur – beveik...

Pramonė
2019.06.04
„Nordzucker“ plečiasi Lietuvoje - steigia verslo paslaugų centrą Kaune

Cukraus gamintoja „Nordzucker“, kuriai priklauso Kėdainiuose veikianti „Nordic Sugar Kėdainiai“ cukraus...

Pramonė
2019.06.03
„Auga Group“ augino pajamas, pelnas mažėjo

AB „Auga Group“, nors pajamas ir EBITDA didino, šių metų I ketvirtį fiksavo tris kartus mažesnį grynąjį...

Pramonė
2019.06.03
Baltijos jūroje žvejoti menkes šiemet draudžiama ilgiau

Baltijos jūroje mažėjant menkių, šiemet draudimas jas žvejoti ilgėja trim mėnesiais iki rugsėjo pabaigos,...

Pramonė
2019.06.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau