Nukirtus želmenis, nunyksta ir šaknys

Publikuota: 2018-01-24
 Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ne visi į Lietuvos žemės ūkį ir kaimo vietoves investuoti europinių fondų pinigai buvo tinkamai panaudoti vykdant ES bendrosios žemės ūkio politikos programą - ekologinių ūkių plotai išaugo, auginama daugiau įvairių kultūrų, tačiau smarkiai sumažėjo pačių ūkių: smulkiems ir vidutiniams ūkiams šiandien sunkiai sekasi kovoti su stambiomis žemės ūkio bendrovėmis. Fiasko patyrė ir naujų darbo vietų kūrimas – žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius nuo 2005 m. sumažėjo daugiau nei perpus.

Specialistai tikina, kad vertinti žemės ūkio sektorių tik kaip verslą ne visiškai teisinga, o būtent taip daryta skirstant paramą. Orientacija į konkurencingesnio, t.y., didesnio, ūkio rėmimą iššaukė daug šalutinių efektų ir užgožė vieną iš pagrindinių žemės ūkio politikos prioritetų – užimtumo išsaugojimą kaime ir žemės ūkyje. Pasigirdo kalbų esą mažas ūkis yra neefektyvus. „Tam ūkininkui tas ūkis yra labai efektyvus. Visuomenei tas ūkis taip pat efektyvus, nes tas žmogus nėra bedarbis. Jo šeima tvari. Nedideli ūkiai valstybei yra labai svarbūs“, - VŽ puslapiuose šiandien aiškina Rasa Melnikienė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vadovė.

Pasirodo, ne tik Lietuva itin globoja stambius ūkius: ES apie 20% stambių ūkių gaudavo 80% tiesioginių išmokų. Dėl to, regis, pašiurpo pati Europos Komisija ir pasiūlė nuo 2020 m. taisyti padėtį – tiesioginės išmokos bus laipsniškai mažinamos nuo tam tikros pasiektos sumos: tuomet daugiau pinigų atiteks smulkiesiems, o stambieji arba nebus remiami, arba gaus kur kas mažiau.

Lietuvos šeimų ūkių sąjungos atstovai mano, kad stambių ir stiprių ūkių išvis nebereikia remti – tegul parodo, ar jie gali išlikti konkurencingi be paramos. „Žinau nemažai emigravusių ūkininkų, kurie sugrįžtų ir toliau dirbtų, tačiau žemės įsigyti negali, paramos būdami smulkūs gauti taip pat negali“, - teigia Vidas Juodsnukis, šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas. Be to, praktiškai nėra galimybės žemdirbystės imtis nuo nulio arba išplėsti itin mažus ūkius – tokios galimybės šiandien yra minimalios ir dėl žemės trūkumo, ir dėl ydingo ES paramos skirstymo. Mat, norėdamas pradėti verslą ir gauti paramą, žmogus turi įsipareigoti ūkį išplėsti iki tam tikro dydžio. Susidaro uždaras ratas: negalėdamas įsigyti pakankamai žemės jis negali pasiekti tų normų, vadinasi – negalės pretenduoti į įsikūrimo paramą.

Smulkieji ūkiai, neatlaikę konkurencijos, priversti trauktis iš verslo. Kooperacija juos domina menkai. Ūkininkai kratosi bendradarbiavimo, vis dar gajus sovietmečio kolūkių įvaizdis. Specialistai siūlo pažvelgti į Lenkijos patirtį: kooperacijos lygis šios šalies pieno sektoriuje siekia 75%, Lietuvoje – vos 30%. Lenkijos pieno gamintojai ir perdirbėjai bendradarbiauja, Lietuvoje tarp jų vis dar neužkastas „karo kirvis“.

Dabar itin paaštrėjo žemės plotų koncentracijos klausimas – ne paslaptis, kad stambieji ūkininkai gudriai apėjo draudimą valdyti daugiau nei 500 ha žemės, manipuliuodami įvairiais veiksmais „įteisino“ viršpločius ir t.t. Pasirodo, niekas šio proceso nekontroliavo, į teisės aktų pažeidimus buvo žiūrima pro pirštus. Valdžia elgėsi tipiškai - taip, kaip elgiasi politikai: ūkininkai buvo dosniai maitinami ES paramos pinigais, kad tik kuo mažiau triukšmo kiltų. O problemas palikdavo „spręsti“ stambiesiems žemvaldžiams.

Stebėtis lyg ir neturėtume – smulkiųjų šlavimas nuo stambiųjų kelio Lietuvoje turi savas tradicijas. Taip buvo pasielgta su kioskais, šeimyninėmis parduotuvėlėmis: smulkieji buvo nustumti į užribį ir palikti be darbo. Juk reikėjo vietos didiesiems. Taip buvo nukirsta natūralaus augimo grandinė, atsirado vakuumas, žmonės pradėjo rinktis emigracijos kelią.

VŽ nuomone, padėtį būtina taisyti – nelaukiant nei Europos Komisijos susirūpinimo, nei 2020-ųjų. Ir ne tik žemės ūkyje. Mieli politikai, ar dar galima mūsų šalyje ištaisyti skriaudas, kurios pažeidė mūsų verslininkiškumo geną?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Naujo medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko tikslai – geresnis įvaizdis, daugiau finansavimo Premium

Jonas Talmantas, naujasis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininkas, teigia sieksiantis...

Pramonė
2019.04.23
Žemės ūkio technikos rinka: pirma išsinuomoja, tada svarsto apie pirkimą

Nors šį sezoną Lietuvoje žieminiais javais užsėtas rekordinis, 1 mln. hektarų plotas ir didžioji dalis...

Pramonė
2019.04.23
Nusivylę augalais, kurie neprigyja, pirkėjai kokybės ieško medelynuose

Nors prekybos centruose ar turguose galima rasti augalų, kokių tik širdis geidžia, tačiau ne vienas pirkėjas...

Gazelė
2019.04.22
Latviai pradėjo gaminti marinuotų agurkų skonio degtinę 2

Prekės ženklo „Moskovskaya“ liniją papildė 4 nauji degtinės gėrimai, kuriems kurti panaudoti senoviniai...

Gazelė
2019.04.22
„Agrokoncernui“ priteisė avansą už žlugusį vilos Birštone sandorį

Jonavos krovinio transporto prekybos bendrovė „Harimanas“ turi grąžinti 200 tūkst. eurų avansą „valstiečių“...

Statyba ir NT
2019.04.21
„Auga Group“ – valdymo pokyčiai, prisijungia ir D. Misiūnas 17

Ekologinės ūkininkystės „Auga Group“ akcininkų susirinkimui siūlo tvirtinti pokyčius valdyboje, atsisakyti...

Rinkos
2019.04.19
Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku tapo J. Talmantas 1

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) Visuotiniame draugijos narių suvažiavime išrinko naują draugijos...

Pramonė
2019.04.18
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 11

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
2019.04.18
ŽŪM dėl žemdirbius klaidinusio fondo kreipėsi į prokuratūrą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) trečiadienį pranešė, jog kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl M. K. Čiurlionio...

Pramonė
2019.04.17
Pernai pritrūkęs produkcijos „Volfas Engelman“ investuoja didindamas pajėgumus  6

Pernai su produkcijos trūkumu susidūrusi AB „Volfas Engelman“ didina gamybos pajėgumus – artėjant naujam...

Pramonė
2019.04.17
Prasideda pasėlių deklaravimas: aktualiausios naujovės

Šiandien prasideda pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimas, kuris tęsis iki birželio 7d. Šiemet...

Pramonė
2019.04.15
Medelynuose prasidėjo bumas: lenkiški sodinukai – jau ne konkurentai Premium 2

Vis daugiau medelynų įkūrėjų atsisako dalyvauti mugėse ir prekiauja tik savo sklype. Dabar į medelynus...

Gazelė
2019.04.15
„Akvilė“ apgynė savo teises į registruotą ženklą 2

Net jei registruotą prekės ženklą ginčija tarptautiniai verslai, savo poziciją galima atstovėti.

Rinkodara
2019.04.14
Pasirašytas leidimas kviečių eksportui į Kiniją  1

Giedrius Surplys, Lietuvos žemės ūkio ministras ir Ni Yuefengo, Kinijos muitinės generalinės administracijos...

Pramonė
2019.04.12
Kiaulienos kainų švytuoklė – augintojų pusėje, perdirbėjai parduoda su nuostoliu Premium

Kiaulienos kainos, pernai lepinusios perdirbėjus, dabar palankesnės augintojams. Ir nors verslas cikliškas,...

Pramonė
2019.04.11
Aprimusi grūdų rinka laukia rekordinio derliaus Premium 1

Grūdų prekybos rinkose – štilis. Prekeiviai šiemet tikisi rekordinio derliaus, jis kainas gali mušti žemyn,...

Pramonė
2019.04.11
Klaipėdos „Namų be gliuteno“ plėtra: sostinės naujokai jau mąsto apie Kauną Premium 4

Nuo pat verslo pradžios iš uostamiesčio siuntus kepinius pirkėjams už 300 km imta galvoti, kaip būti arčiau...

Gazelė
2019.04.10
„Vičiūnų“ grupė prašo leidimo kontroliuoti „Baltic food partners“ 2

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kontroliuojamos „Vičiūnų“ grupės bendrovė „RREI Holding“ prašo Konkurencijos...

Pramonė
2019.04.09
„Lytagros“ grupės pelnas mažėjo 49% iki 6,6 mln. Eur

 „Lytagros“ grupė praėjusiais metais uždirbo 6,579 mln. Eur grynojo pelno – 48,7% mažiau nei 2017 m. (9,789...

2019.04.09
„Biržų duona“ apyvartą augino 15,41% 1

UAB „Biržų duona“ apyvarta 2018 m. siekė 11,89 mln. Eur — 15,41% daugiau nei 2017 m. Pasak Andriaus...

Pramonė
2019.04.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau